Lietuvos bankas
2019-05-07
  • Fotolia_102563153_Subscription_Monthly_M.jpg
     
11

Lietuvos banko finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 m., tiek per trejus praėjusius metus (2016–2018 m.) buvo teigiami – atitinkamai 35,1 mln. ir 53,2 mln. Eur, arba 0,8 ir 2,2 proc. Prie teigiamų rezultatų prisidėjo ir pradėtas taikyti pažangus rizikos pariteto metodas, kai investavimo rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.

„Praėję metai buvo sudėtingi, nes didėjo JAV palūkanos, krito akcijų ir daugumos kitų investicijų kainos, tačiau sustiprėjęs JAV doleris ir taikant rizikos pariteto principą sudaryta strateginė investicinio portfelio struktūra padėjo pasiekti bendrą teigiamą grąžą. Taip pat norisi pasidžiaugti, kad, kaip ir ankstesniais metais, aktyvus investicijų valdymas, t. y. Lietuvos banko investicijų valdytojų sprendimai siekiant viršyti strateginio portfelio grąžą, ir vėl sėkmingai prisidėjo prie bendro teigiamo rezultato“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvos banko finansinis turtas, dažnai paprastumo dėlei vadinamas užsienio atsargomis, apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu. Užsienio atsargas sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso. Iš jų didžiausias yra investicinis portfelis – jis investuojamas išskaidant investicijų riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį, kartu neviršijant 150 mln. Eur rizikos biudžeto. Rizikos biudžetas nustatomas su 95 proc. tikimybe, o tai reiškia, kad 150 mln. Eur ir didesni nuostoliai vidutiniškai gali būti patirti tik kartą per 20 metų.

Lietuvos bankas pirmasis iš pasaulio centrinių bankų pradėjo taikyti pažangų rizikos pariteto metodą strateginei investicinio portfelio struktūrai sudaryti. Rizikos paritetas reiškia vienodą portfelio dalių rizikos įnašą į bendrą portfelio riziką. Lietuvos banko taikomas rizikos pariteto metodas dėl maksimalios diversifikacijos ne tik mažina trumpojo laikotarpio sukrėtimų poveikį investavimo rezultatui, bet ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais, nes sudaro galimybes įtraukti pajamingesnes ir rizikingesnes investicijas. Be to, taip sudaryto portfelio struktūra yra santykinai stabili, o tai reiškia, kad sutaupomos struktūros keitimo sandorių sąnaudos.

Anot T. Garbaravičiaus, pastaraisiais metais Lietuvos bankas didino nuo valiutinės rizikos neapsaugoto finansinio turto dalį, todėl reikšmingai padidėjo metinių investavimo rezultatų priklausomybė nuo JAV dolerio kurso pokyčių. Vis dėlto pažymėtina, kad ilguoju laikotarpiu teigiami ar neigiami valiutos kurso pokyčiai daugmaž kompensuojasi, todėl svarbu investavimo rezultatus vertinti naudojant kuo ilgesnį laikotarpį.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2018 m. sudarė 4 359 mln. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2018 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,34 mln. Eur.

Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

 

Pranešimo skaidrės (981.3 KB ).

Spaudos konferencijos įrašas: