Lietuvos bankas

[[#ex]]

Kas yra makroprudencinė politika?

Makroprudencine politika vadinama tokia politika, kurios tikslas yra prisidėti prie finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip siekiant užtikrinti tvarų finansų sistemos indėlį į ekonomikos augimą.

Kadangi finansinis nestabilumas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį šalių ūkio augimui ir užimtumui, siekiant sumažinti finansų krizių atsiradimo tikimybę ir poveikį, nuo 2011 m. ES pertvarkyta finansų sektoriaus priežiūros institucinė ir reguliavimo sistema.

Viena iš svarbiausių šios reformos dalių yra aiškus makroprudencinės politikos vykdymo mandato suteikimas kiekvienos ES šalies atsakingoms institucijoms.

Nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas įpareigoja Lietuvos banką vykdyti makroprudencinę politiką.


Makroprudencinės politikos strategija

Finansinį stabilumą stiprinantys sprendimai priimami vadovaujantis Makroprudencinės politikos strategija, joje numatyti penki tarpiniai tikslai:

1)  riboti ir siekti, kad būtų išvengta perteklinio kredito augimo ir pernelyg didelio finansinio sverto;

2) riboti ir siekti, kad būtų išvengta pernelyg didelės turto ir įsipareigojimų terminų neatitikties, pernelyg didelės užsienio valiutos kurso ir likvidumo rizikos finansų sistemoje;

3) riboti pernelyg didelę finansines paslaugas teikiančių įmonių turto arba kitų tiesioginių ir netiesioginių pozicijų koncentraciją;

4) riboti sisteminį poveikį turinčių finansų įstaigų netinkamas paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką, siekiant sumažinti jų neatsakingo elgesio pavojų;

5) stiprinti finansų rinkos infrastruktūros atsparumą.

Susiję dokumentai:

Teminis straipsnis „Makroprudencinės politikos įgyvendinimas Lietuvoje“ (491.2 KB download icon)


Makroprudencinės politikos priemonės

Priemonė Lygis        Galioja nuo Priemonės tikslas Teisės aktai Susiję dokumentai
Kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio, LTV) 85 %  

2011 m. lapkričio 1 d.

Riboti finansų įstaigų prisiimamą perteklinę kredito riziką ir formuoti atsakingo skolinimosi praktiką, neleidžiant namų ūkiams pernelyg įsiskolinti ir taip sudarant sąlygas tvariam kredito augimui Atsakingojo skolinimo nuostatai

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gairės  (767.6 KB download icon)

70 % imantiems antrą ir paskesnę būsto paskolą 2022 m. vasario 1 d.
Vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio, DSTI) 40 %

2011 m. lapkričio 1 d.

Sprendimų istorija (10 KB download icon)

Palūkanų jautrumo testas 50 % vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis, kai skaičiuojama su 5% palūkanų norma 2015 m. lapkričio 1 d.
Paskolos trukmė 30 metų

2015 m. lapkričio 1 d.

Sprendimų istorija (31.5 KB download icon)

Anticiklinis kapitalo rezervas

1 %

2023 m. spalio 1 d.

Sprendimų istorija (13.4 KB download icon)

Turėti pakankamą kapitalo rezervą galimiems bankų nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju ar ekonomikos nuosmukio metu Nutarimas

Apie anticiklinį kapitalo rezervą

Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas

1,0–2,0 %  

2016 m. gruodžio 31 d.: 0,5–2,0 %

 

2021 m. gruodžio 31 d.: 1,0–2,0 %

(Revolut Bank UAB: 1,0 % nuo 2023 m. liepos 1 d.)

Sprendimų istorija (12.7 KB download icon)

Didinti kitų sisteminės svarbos įstaigų Lietuvoje atsparumą sukrėtimams ir mažinti jų bankroto tikimybę

Nutarimas

 

Keičiantis nutarimas

Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės

 

Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo taikymas Lietuvoje (716.2 KB download icon)

Sektorinis sisteminės rizikos rezervas 2 % pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu sumos 2022 m. liepos 1 d. Didinti finansų sistemos atsparumą, esant padidėjusiai rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, ir mažinti būsto paskolų rinkos disbalansų formavimąsi Nutarimas Apie sektorinį sisteminės rizikos rezervą
Kapitalo apsaugos rezervas 2,5 % 2015 m. birželio 30 d. Įpareigoti bankus sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti Nutarimas Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės
Sandorių įtakos sisteminei rizikai vertinimas Vertinama individualiai 2021 m. lapkričio 1 d. Užkardyti bankų ir bankinių grupių sandorius, kurie padidintų koncentraciją kredito įstaigų sektoriuje tiek, kad kiltų sisteminė rizika finansiniam stabilumui

LR bankų įstatymas (771 str.)

Nutarimas
Apie sandorių įtakos sisteminei rizikai vertinimą

Finansinio stabilumo stebėsena

Siekiame, kad šalies kredito įstaigos veiktų konkurencingoje, bet stabilioje aplinkoje. Taip stipriname ne tik atskirų kredito įstaigų, bet ir visos šalies finansų sistemos atsparumą vidaus ir išorės ekonomikos sukrėtimams, užtikriname veiksmingą ribotų finansinių išteklių paskirstymą.

Prižiūrime kredito įstaigas ir mokėjimo sistemas, vertiname galimas grėsmes efektyviai ir nenutrūkstamai kredito įstaigų veiklai, atliekame finansų rinkos dalyvių apklausas, renkame ir analizuojame statistinę bei kitokią informaciją. Bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių institucijomis, siūlome priemones, kaip išvengti pavojų finansų sistemos stabilumui ir kaip juos sumažinti.

Pagrindinės šalies finansų sistemos stabilumui kylančios rizikos analizuojamos kiekvienais metais leidžiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-03-28