Lietuvos bankas

[[#ex]]

Kas yra makroprudencinė politika?

Makroprudencine politika vadinama tokia politika, kurios tikslas yra prisidėti prie finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip siekiant užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą.

Kadangi finansinis nestabilumas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį šalių ūkio augimui ir užimtumui, siekiant sumažinti finansų krizių atsiradimo tikimybę ir poveikį, nuo 2011 m. ES pertvarkyta finansų sektoriaus priežiūros institucinė ir reguliavimo sistema.

Viena iš svarbiausių šios reformos dalių yra aiškus makroprudencinės politikos vykdymo mandato suteikimas kiekvienos ES šalies atsakingoms institucijoms.

Nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas įpareigoja Lietuvos banką vykdyti makroprudencinę politiką.


Makroprudencinės politikos strategija

Finansinį stabilumą stiprinančius sprendimus priimame vadovaudamiesi Makroprudencinės politikos strategija, kurioje numatyti penki tarpiniai tikslai:

1)  riboti ir siekti, kad būtų išvengta perteklinio kredito augimo ir pernelyg didelio finansinio sverto;

2) riboti ir siekti, kad būtų išvengta pernelyg didelės turto ir įsipareigojimų terminų neatitikties, pernelyg didelės užsienio valiutos kurso ir likvidumo rizikos finansų sistemoje;

3) riboti pernelyg didelę finansines paslaugas teikiančių įmonių turto arba kitų tiesioginių ir netiesioginių pozicijų koncentraciją;

4) riboti sisteminį poveikį turinčių finansų įstaigų netinkamas paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką, siekdamas sumažinti jų neatsakingo elgesio pavojų;

5) stiprinti finansų rinkos infrastruktūros atsparumą.

Susiję dokumentai:

Makroprudencinės politikos įgyvendinimas Lietuvoje (957 KB )


Makroprudencinės politikos priemonės

Priemonė Priemonės tikslas Lygis        Galioja nuo Teisės aktai Susiję dokumentai
Kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio, LTV) Riboti finansų įstaigų prisiimamą perteklinę kredito riziką ir formuoti atsakingo skolinimosi praktiką, neleidžiant namų ūkiams pernelyg įsiskolinti ir taip sudarant sąlygas tvariam kredito augimui 85 %  

2011 m. lapkričio 1 d.

Atsakingojo skolinimo nuostatai Būsto nuomos su išpirkimu paslaugos atitikties atsakingojo skolinimo nuostatams ir keliamų rizikų vartotojui vertinimas (306.6 KB )
Vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio, DSTI) Riboti finansų įstaigų prisiimamą perteklinę kredito riziką ir formuoti atsakingo skolinimosi praktiką, neleidžiant namų ūkiams pernelyg įsiskolinti ir taip sudarant sąlygas tvariam kredito augimui 40 %

2011 m. lapkričio 1 d.

Sprendimų istorija (10 KB )

Atsakingojo skolinimo nuostatai Būsto nuomos su išpirkimu paslaugos atitikties atsakingojo skolinimo nuostatams ir keliamų rizikų vartotojui vertinimas (306.6 KB )
Paskolos trukmė Riboti finansų įstaigų prisiimamą perteklinę kredito riziką ir formuoti atsakingo skolinimosi praktiką, neleidžiant namų ūkiams pernelyg įsiskolinti ir taip sudarant sąlygas tvariam kredito augimui 30 metų

2015 m. lapkričio 1 d.

Sprendimų istorija (31.5 KB )

Atsakingojo skolinimo nuostatai Būsto nuomos su išpirkimu paslaugos atitikties atsakingojo skolinimo nuostatams ir keliamų rizikų vartotojui vertinimas (306.6 KB )
Palūkanų jautrumo testas Riboti finansų įstaigų prisiimamą perteklinę kredito riziką ir formuoti atsakingo skolinimosi praktiką, neleidžiant namų ūkiams pernelyg įsiskolinti ir taip sudarant sąlygas tvariam kredito augimui 50 % 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakingojo skolinimo nuostatai Būsto nuomos su išpirkimu paslaugos atitikties atsakingojo skolinimo nuostatams ir keliamų rizikų vartotojui vertinimas (306.6 KB )
Anticiklinis kapitalo rezervas Turėti pakankamą kapitalo rezervą galimiems bankų nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju ar ekonomikos nuosmukio metu 1 %

2019 m. birželio 30 d.

Sprendimų istorija (11.9 KB )

Nutarimas

Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga (385 KB );

Duomenys (109.3 KB )

Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo reikalavimas Didinti sisteminės svarbos įstaigų Lietuvoje atsparumą sukrėtimams ir mažinti jų bankroto tikimybę 0,5–2,0 % (1,0–2,0 %)

2016 m. gruodžio 31 d. (iki 2020 m. gruodžio 31 d. (kurios AB Šiaulių bankas turi būti sukaupęs didesnį kapitalo rezervą; iki šios datos AB Šiaulių bankui galios anksčiau nustatytas 0,5 proc. kapitalo rezervas. Kitiems bankams nustatyti kapitalo rezervo reikalavimai jau privalo būti sukaupti)

Sprendimų istorija (10.9 KB )

Nutarimas

Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo  taikymas Lietuvoje (716.2 KB );

Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės (375.5 KB )

Kapitalo apsaugos rezervas Įpareigoti bankus sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti 2,5 % 2015 m. birželio 30 d. Nutarimas (375.5 KB )  

Finansinio stabilumo stebėsena

Siekiame, kad šalies kredito įstaigos veiktų konkurencingoje, bet stabilioje aplinkoje. Taip stipriname ne tik atskirų kredito įstaigų, bet ir visos šalies finansų sistemos atsparumą vidaus ir išorės ekonomikos sukrėtimams, užtikriname veiksmingą ribotų finansinių išteklių paskirstymą.

Prižiūrime kredito įstaigas ir mokėjimo sistemas, vertiname galimas grėsmes efektyviai ir nenutrūkstamai kredito įstaigų veiklai, atliekame finansų rinkos dalyvių apklausas, renkame ir analizuojame statistinę bei kitokią informaciją. Bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių institucijomis, siūlome priemones, kaip išvengti pavojų finansų sistemos stabilumui ir kaip juos sumažinti.

Pagrindinės šalies finansų sistemos stabilumui kylančios rizikos analizuojamos kiekvienais metais leidžiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-11-28