Lietuvos bankas

Valdome 5,8 tonos aukso atsargų, kurios sukauptos dar tarpukariu ir susigrąžintos 1993 m., jau po Nepriklausomybės atkūrimo.

Prieškarinio aukso atsargas Lietuvos bankui sugrąžino Anglijos ir Prancūzijos centriniai bankai bei Tarptautinių atsiskaitymų bankas Šveicarijoje. Už Švedijoje laikytą auksą gauta piniginė kompensacija. Lietuvos banko aukso atsargos saugomos Anglijos banko saugyklose Londone. Tai leidžia ne tik padengti aukso saugojimo išlaidas, bet ir uždirbti reikšmingas pajamas iš aukso investavimo. Lietuvos banko valdomų aukso atsargų kiekis ir vertė skelbiama interneto svetainėje.

[[#ex]]

Kodėl auksas saugomas Anglijos banke

Lietuvos bankas atgavo tarpukaryje turėtą auksą iš Prancūzijos ir Anglijos centrinių bankų bei Tarptautinių atsiskaitymų banko Bazelyje. Auksas iš pastarųjų dviejų bankų buvo grąžintas į Lietuvos banko vardu atidarytą sąskaitą Anglijos banke. Prancūzijos centrinio banko grąžintas auksas buvo perlydytas į Anglijos aukso standartą ir pergabentas į Anglijos banką. Šis centrinis bankas Lietuvos auksui saugoti pasirinktas todėl, kad jame saugomą auksą galima investuoti. Prancūzijos centriniame banke saugomą auksą investuoti taip pat buvo galima, bet palūkanos ir rinkos likvidumas buvo gerokai mažesni. Pergabenti auksą į Lietuvą būtų labai brangu. Be to, Lietuvoje saugomo aukso Lietuvos bankas negalėtų investuoti ir prarastų kasmetinę aukso investavimo grąžą. Galiausiai, aukso saugojimas Lietuvoje galėtų kelti ir tam tikrų geopolitinio saugumo iššūkių. Lietuvos bankas šiuo metu aukso atsargų kiekio ir saugojimo vietos keisti neketina.

Anglijos banke saugoma 5,8 tonos Lietuvos banko aukso. Už aukso saugojimą yra mokama tik tuo atveju, jei Lietuvos bankas jo neinvestuoja, o saugo jį Anglijos banko saugyklose. Dažniausiai visas auksas yra investuojamas ir tik labai retai, esant nepalankioms investavimo sąlygoms, kai iš aukso investavimo uždirbti neįmanoma, jis yra saugomas ir už šią paslaugą yra mokama. Lietuvos bankas iš viso turi 466 luitus aukso. Tuo atveju jei jie visi būtų neinvestuoti, tuomet tai kainuotų šiek tiek daugiau nei 5,5 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų per metus. Palyginkime: aukso investicinė grąža (Lietuvos banko priimtinomis aukso investavimo priemonėmis) siekia iki 0,3 proc. Iš aukso investavimo (be aukso kainos svyravimų įtakos) per pastaruosius dešimt metų Lietuvos bankas uždirbo 6,5 mln. eurų, t. y. vidutiniškai šiek tiek daugiau nei po 600 tūkst. eurų kasmet.

Nacionalinės aukso atsargos tradiciškai yra saugomos toje šalyje, kurios geopolitinė padėtis, dydis, karinė galia ir kitos aplinkybės gali užtikrinti aukso saugumą. Parenkant aukso saugojimo vietą, atsižvelgiama ir į tai, kad jį būtų galima lengvai investuoti. Taip nepatiriama papildomų išlaidų investuotą auksą fiziškai pergabenant, kai pasikeičia teisė į nuosavybę. Kai daugumos rinkos dalyvių aukso saugojimo vieta sutampa, tai investuotas (paskolintas arba laikinai parduotas su įsipareigojimu atpirkti vėliau – tokius sandorius vykdo Lietuvos bankas investuodamas auksą) auksas juda toje pačioje saugykloje.


Kaip investuojamas auksas

Auksą investuojame dviem būdais: pirmiausia, sudarome aukso indėlių sandorius ir uždirbame palūkanų; antra, naudodami aukso apsikeitimo sandorius (angl. – swap), laikinai keičiame auksą į kitą valiutą, pavyzdžiui, į JAV dolerius ar eurus, ir ją investuojame. 


Aukso atsargos ir Eurosistema

Lietuvoje įvedant eurą Lietuvos bankas tapo Eurosistemos devynioliktuoju centriniu banku ir Eurosistemos užsienio atsargų bendrasavininkiu. Pervesdamas savo įnašą auksu, Lietuvos bankas jį įsigijo finansų rinkose, taip išlaikydamas nepakitusį Lietuvos banko valdomų aukso atsargų dydį. Be to, euro įvedimo metu, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas prisijungė ir prie ketvirtojo Europos centrinių bankų aukso susitarimo, įpareigojančio jo dalyvius penkerius metus reikšmingai nekeisti savo turimų aukso atsargų. Po penkerių metų tradiciškai šis susitarimas yra peržiūrimas ir atnaujinamas. Prie šio susitarimo yra prisijungusios visos euro zonos šalys, Europos Centrinis Bankas ir kiti Europos bankai.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-07-01