Spausdinti Naujienų prenumerata RSS

0 / 0

Santrauka

Pasaulio ekonomikos augimo tendencija 2025–2026 m. išliko, tačiau padidėjusi įtampa kėlė riziką finansiniam stabilumui. Teigiamas perspektyvas iliustravo ir toliau augusios akcijų rinkos, kurios tik laikinai smuktelėdavo didžiausios įtampos laikotarpiais. Tiesa, 2026 m. pirmąjį ketvirtį prasidėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose turėjo globalų besitęsiantį poveikį, ypač dėl kylančių energijos kainų. Prognozės rodo, kad tai lems didesnę infliaciją Lietuvoje ir bendrai euro zonoje, tačiau padidėjimas nebus toks didelis kaip 2022 m. Nerimas dėl augančio infliacijos spaudimo lėmė lūkesčius dėl griežtesnės pinigų politikos ir EURIBOR augimo. Tai savo ruožtu didino tiek gyventojų, tiek vyriausybių skolinimosi kainą. Lietuvos VVP pajamingumas šioje aplinkoje taip pat padidėjo, tačiau pokytis neišsiskyrė kitų šalių kontekste. Apskritai, nors, nepaisant sudėtingos geopolitinės aplinkos, finansų sistema tebėra atspari, tačiau jei toliau gilėtų konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tai gali lemti perkainojimą finansų rinkose, kredito rizikos padidėjimą, sumažėjusį vyriausybių skolos tvarumą ir bankų sektoriaus turto kokybės suprastėjimą.

Lietuvos ekonominei situacijai esant palankiai, įmonių ir gyventojų finansinė būklė buvo gera, bet energetikos krizė gali neigiamai paveikti jų galimybes vykdyti įsipareigojimus. 2025 m. daugelio pagrindinių ekonominių veiklų sektorių pardavimai augo, o pradėtų bankroto procedūrų skaičius toliau mažėjo. Eksporto paklausos pokyčiams ir energijos išteklių kainoms bei energijos tiekimo sutrikimams jautresni apdirbamosios gamybos, transporto ir žemės ūkio sektoriai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose patiria didžiausią tiesioginio poveikio riziką. Šių sektorių skolos negrąžinimo tikimybę mažina žemas įsiskolinimo lygis, gera paskolų portfelio kokybė ir pakankami skolos grąžinimo pajėgumai bei likvidumo rezervai. Vis dėlto dėl tarpusavio susietumo ar ilgiau trunkančių energijos tiekimo sutrikimų per antrinius kanalus pažeidžiamumas galėtų išplisti ir į kitas įmones. Savo ruožtu, kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai prisidėjo prie pagerėjusių namų ūkių taupymo galimybių ir išaugusio skolinimosi, tačiau dėl numatomo energijos kainų ir infliacijos augimo, šios tendencijos gali prislopti. Reikšmingas skolinimasis su kintamąja palūkanų norma didina namų ūkių, ypač gaunančių mažiausias pajamas, jautrumą EURIBOR didėjimui. Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose neišplis į gilesnę krizę, gyventojai turėtų ir toliau būti pajėgūs atlaikyti trumpalaikius sukrėtimus, o prie jų atsparumo prisideda ir sukaupti rezervai, iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos bei skolininkų riziką ribojantys ASN.

Namų ūkių ir įmonių kreditavimas buvo vienas sparčiausių euro zonoje, nors įsiskolinimo lygis tebėra žemas, o daliai įmonių kredito prieinamumą riboja užstato reikalavimai. Privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo tempai per metus reikšmingai spartėjo ir buvo istoriškai aukšti, tačiau įsiskolinimo kredito įstaigoms lygis Lietuvoje tebėra vienas mažiausių euro zonoje. Gyventojai aktyviai skolinosi tiek būstui, tiek vartojimui ir kitiems tikslams, o skolinimas įmonėms apėmė tiek dideles, tiek SVV įmones daugumoje pagrindinių ekonominių sektorių. Nepaisant spartaus kreditavimo, bendrų kredito rinkos disbalansų nefiksuota, o dalis įmonių ir toliau susiduria su struktūriniais iššūkiais siekdamos pasiskolinti – NT užstato Lietuvoje prašoma santykinai dažniau nei kitose ES šalyse. Nors tą iš dalies galima paaiškinti paskolų paskirtimi ir didesne SVV įmonių svarba šalies ekonomikoje, yra ženklų, kad esamomis priemonėmis veiksmingai neišsprendžiama problema, siejama su dažnesniu NT užstato reikalavimu. Ribota prieiga prie bankinio finansavimo skatina įmones ieškoti finansavimosi alternatyvų – pastaraisiais metais reikšmingai augo obligacijų ir sutelktinio finansavimo rinkose pritrauktų lėšų srautai, o didėjantis ILTE vaidmuo turėtų dar labiau pagerinti įmonių prieigą prie finansavimo ateityje.

Gyvenamojo ir komercinio NT rizikos skiriasi pagal ciklinę padėtį – būsto rinkoje dėl didelės paklausos yra netvaraus kainų augimo, o Vilniaus biurų segmente dėl pasiūlos pertekliaus – kainų korekcijos rizika. Būsto rinkos aktyvumas yra apie 10–15 proc. didesnis už ilgalaikę tendenciją, dėl iš II pensijų pakopos atsiimamų lėšų jis turėtų didėti toliau. Modeliavimo rezultatai rodo, kad dėl II pakopos lėšų būsto sandorių skaičius 2026–2027 m. gali papildomai padidėti 3–10 proc. punkto. Jei pasiūla neatitiks paklausos, kainų disbalansai gali augti, o būsto rinkos pažeidžiamumas sukrėtimams – didėti. Kita vertus, žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera finansinė padėtis mažina rizikos išsipildymo tikimybę. Dėl pasiūlos pertekliaus Vilniaus biurų segmente (patalpų neužimtumas siekia apie 10 %) kainų korekcijos rizika tebėra padidėjusi. Vis dėlto naujų pastatų plėtros ir kainų augimo tempams sulėtėjus, rizikos lygis sostinės biurų segmente nepakito. Situacija kituose komercinio NT segmentuose yra palanki, disbalansų nestebima.

Bankų sektorius pasižymėjo gerais veiklos rezultatais, palaikė aukštą paskolų kokybę ir atsparumo galimiems sukrėtimams lygį, tačiau didesnės svarbos įstaigų rodikliai yra reikšmingai geresni nei mažesnės svarbos. Nors ir sumažėjęs, tačiau Lietuvos bankų sektoriaus pelningumas buvo vienas didžiausių ES mastu, o tam didžiausią įtaką turėjo reikšminga vieno rinkos dalyvio plėtra užsienio rinkose, taip pat per metus sumažėjusios, tačiau ir toliau istoriškai didelės grynosios palūkanų pajamos bei augęs bankų sektoriaus efektyvumas, kurį daugiausia nulėmė didesnės svarbos įstaigos. Kartu neveiksnių ir išaugusios rizikos paskolų dalis portfeliuose ir toliau buvo nedidelė. Lietuvos banko atlikti bankų sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad pagal nepalankųjį scenarijų įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o didelės likvidžiojo turto atsargos bankų sektoriui leistų atlaikyti galimus likvidumo sukrėtimus.

Rizika dėl sisteminio poveikio kibernetinių incidentų šiek tiek padidėjo. Vyraujanti geopolitinė įtampa ir toliau didina paskatas kibernetinėms ir hibridinėms atakoms, nukreiptoms prieš strategiškai svarbius sektorius, o didėjanti bankų priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų ir greitai besikeičiančios technologijos, ypač sparti DI plėtra ir tobulėjantys DI modeliai, lemia išaugusią sisteminio poveikio incidentų tikimybę finansų sistemai. Tačiau kibernetinių grėsmių suvaldymui ir toliau yra skiriama daug dėmesio – stiprinama priežiūra ir bendradarbiavimas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais, taip pat nuolat didinamos finansų įstaigų investicijos į kibernetinio atsparumo stiprinimą.

Pagrindinių ne bankų finansų sektorių raida Lietuvoje yra tvari, nepaisant reikšmingai sumažėjusio pensijų fondų valdomo turto portfelio. II pakopos lėšų atsiėmimas 2026 m. pradžioje sumažino bendrą pensijų fondų valdomą turtą daugiau kaip trečdaliu – nuo 11 mlrd. iki maždaug 7 mlrd. Eur. Vis dėlto tiesioginių rizikų finansiniam stabilumui šis procesas nekelia. Investicinių fondų ir draudimo sektoriai augo stabiliai: draudimo įmonės dirbo pelningai ir vykdė mokumo reikalavimus, o investicinių fondų turtas per metus padidėjo 11 proc., toliau augo į akcijas ir skolos vertybinius popierius investuojančių fondų svarba. Atskirų kredito unijų kapitalo ir likvidumo rodikliai tebebuvo mažesni nei bankų sektoriuje, todėl atsparumo didinimas yra svarbus. FinTech sektoriuje apie trečdalis įmonių veikė nuostolingai, jų atsparumas sukrėtimams yra labai netolygus. Ribotas ne bankų sektoriaus sąryšis su bankais padeda suvaldyti galimą sisteminę riziką.

Taikomos makroprudencinės politikos priemonės ir toliau yra tinkamos esamam rizikų lygiui atliepti ir stiprina finansų sistemos atsparumą, o įgyvendinti būsto paskolų reguliavimo pakeitimai veiksmingai prisideda prie aktyvesnės ir konkurencingesnės būsto paskolų rinkos. 1 proc. AKR tebėra tinkamas nuosaikiam ciklinės rizikos lygiui, susiformavusiam tiek namų ūkių, tiek ne finansų įmonių sektoriuose, atliepti. Atsižvelgiant į aukštesnį rizikos lygį būsto paskolų rinkoje, papildomai taikomas 2 proc. sektorinis SRR, skirtas bankų atsparumui galimiems nuostoliams didinti. Sparčiai didėjantis būsto rinkos aktyvumas ir vartojimo paskolų portfelio plėtra indikuoja galimą rizikų kaupimąsi, bet lėšų atsiėmimas iš II pensijos pakopos bei ASN pokyčiai prisideda prie neapibrėžtumo dėl bendro rizikos lygio vertinimo. Šios tendencijos yra atidžiai stebimos ir prireikus gali būti atliepiamos koreguojant makroprudencinius kapitalo reikalavimus. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliosiantys ASN pakeitimai prisidės prie tolygesnio priemonių veikimo ir stiprins skolininkų atsparumą kintančių palūkanų normų aplinkoje. Kartu, praėjus daugiau nei metams po Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, daugiau nei dvigubai išaugęs būsto paskolų persitarimų ir refinansavimo mastas rodo didelį rinkos aktyvėjimą, o vartotojai, pasinaudodami šiomis galimybėmis, reikšmingai gerina savo paskolų sąlygas. O po reikalavimo įsigaliojimo 2025 m. gegužės 1 d. sparčiai didėjanti paskolų su fiksuotomis palūkanomis dalis rodo, kad reguliavimo pakeitimai išplėtė vartotojų pasirinkimo galimybes ir sustiprino konkurenciją tarp kredito davėjų.

A close-up of a computer screen

AI-generated content may be incorrect.

1.Finansų sistemos būklė, rizikos ir atsparumas

1.1.Lietuvos ir tarptautinės makroekonominės aplinkos bei finansų rinkų raida

Nors pasaulinėje makroekonominėje aplinkoje 2025–2026 m. netrūko įtampos ir sukrėtimų, ekonomikos raida tebebuvo atspari. Nuo 2025 m. balandžio mėn. paskelbus apie naujus muitus vėl padidėjo su JAV prekybos politika susijęs neapibrėžtumas ir iki šiol yra aukštesnio lygio (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto per 2025 m. JAV pasiekė nemažai susitarimų dėl muitų su prekybos partnerėmis, jie padėjo sušvelninti iškilusią įtampą, o dauguma šalių į muitus neatsakė. Taip pat, nepaisant prekybos įtampos sukeltų ribojimų, 2025 m. pasaulio BVP padidėjo 3,4 proc., palaikomas technologijų įmonių investicijų ir fiskalinio skatinimo, tačiau šiemet augimas turėtų sulėtėti iki 3,1 proc. prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Euro zonos ekonomikos augimas šiais metais turėtų sumažėti iki 1,1 proc. (2025 m. sudarė 1,4 %)[1]

[1] TVF finansinio stabilumo apžvalga, 2026 m. balandžio mėn.

Lietuvos realusis BVP 2025 m. ūgtelėjo 2,9 proc., padidėjus beveik visų ekonominių veiklų pridėtinei vertei. Šiemet ekonomikos augimą palaikys vidaus veiksniai – sparčiai didėsiantis namų ūkių vartojimas ir investicijos, o ekonomikos augimas turėtų sudaryti 3,1 proc.[2]

[2] Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2026 m. balandžio mėn.

Akcijų indeksai didėjo, nors geopolitinė įtampa jiems darė neigiamą poveikį.

1 pav. Prekybos ir finansų rinkų neapibrėžtumo indeksai (grafikas kairėje) ir akcijų indeksai (2025-01-01 = 100) (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir London Stock Exchange Group (LSEG).

Pastaba: prekybos politikos neapibrėžtumo indeksas parodo bendrą mėnesinį septynių JAV laikraščių straipsnių, kuriuose minimas prekybos politikos neapibrėžtumas, skaičiaus dalį (100 =1 %). VSTOXX sudarytas remiantis Euro Stoxx 50 realaus laiko pasirinkimo sandorių kainomis.

Akcijų rinkose 2025–2026 m. vyravo augimo tendencija, tačiau ekonomiką veikiantys sukrėtimai darė neigiamą poveikį ir finansų rinkoms. 2026 m. kovo mėn., po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, atsinaujino įtampa Artimuosiuose Rytuose, o Iranas, atsakydamas į šiuos veiksmus, smogė Persijos įlankos valstybėms ir iš esmės sustabdė energijos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį. Tai lėmė padidėjusius svyravimus finansų rinkose (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Nuo 2025 m. pradžios akcijų indeksai reikšmingai padidėjo, o didžiausią įtaką tam turėjo didžiųjų technologijų bendrovių akcijos, kurias teigiamai veikė lūkesčiai dėl dirbtinio intelekto plėtros ir jo pritaikymo (žr. 1 pav. grafiką dešinėje). Euro zonos akcijų indeksų dinamika buvo panaši kaip JAV. Vilniaus OMX indeksas krito mažiau nei Europos ir JAV indeksai tiek 2025 m. balandžio mėn. išaugus įtampai dėl muitų, tiek 2026 m. kovo mėn. prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, todėl nuo 2025 m. pradžios yra paaugęs labiau. Apskritai, nors rinkų svyravimai buvo reikšmingi, jie nepasiekė lygių, stebėtų per COVID‑19 pandemiją ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, reikšmingai padidėjo energijos kainos, tačiau ateities sandoriai rodo, kad jos turėtų iš lėto mažėti (žr. 2 pav.). Sutrikęs naftos bei dujų tiekimas per Hormūzo sąsiaurį ir išaugusi rizika dėl tolesnio pasiūlos užtikrinimo lėmė energijos pasiūlos sumažėjimą ir spartų jos kainų kilimą. Brent žalios naftos kaina pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. viršijo 100 JAV dol. už barelį ribą, o Dutch TTF dujų kaina beveik padvigubėjo. Vis dėlto šie pokyčiai, nors ir reikšmingi pastarųjų metų kontekste, nepasiekė lygių, stebėtų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Ateities sandoriai rodo, kad energijos kainos turėtų mažėti, tačiau ir toliau būti aukštesnio lygio nei iki konflikto Artimuosiuose Rytuose. Vertinama, kad ilgesniu laikotarpiu naftos kainos bus apie 15 JAV dol. už barelį didesnės nei iki konflikto, o dujų – apie 10 Eur už megavatvalandę. Nepaisant tokio rinkų vertinimo, energijos kainų perspektyvas tebegaubia didelis neapibrėžtumas, o jų raidą lems tai, kaip greitai ir sklandžiai pavyks atkurti sutrikusį energijos tiekimą.

Išaugusios energijos kainos turėtų iš lėto mažėti, tačiau ir toliau būti aukštesnio lygio nei prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

2 pav. Brent žalios naftos (grafikas kairėje) ir Dutch TTF dujų (grafikas dešinėje) kaina ir ateities sandoriai

Dalintis:

Šaltinis: LSEG.

Pakilusios energijos kainos gali lemti didesnę bendrąją infliaciją Lietuvoje ir euro zonoje bendrai (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Tiek ECB 2026 m. kovo mėn., tiek Lietuvos banko balandžio mėn. makroekonominėse prognozėse infliacijos prognozės buvo padidintos. Numatoma, kad euro zonoje vidutinė metinė infliacija 2026 m. galėtų pakilti iki 2,6, o Lietuvoje – iki 5,1 proc.[3]

[3] Pagal nepalankųjį scenarijų, jei energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio (pagal pagrindinį – iki trečiojo ketvirčio), vidutinė metinė infliacija 2026 m. galėtų priartėti prie 6 proc. lygio.

Perspektyvos dėl didesnės infliacijos lėmė ir kylančias EURIBOR palūkanų normas: 6 mėn. EURIBOR pakilo apie 0,4 proc. punkto nuo lygio, buvusio prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose, investuotojams vertinant, kad ECB didins pagrindines palūkanų normas. Nors laukiama reikšmingų infliacijos pokyčių, nesitikima, kad ji pasieks 2022 m. stebėtas aukštumas, kai bendrai euro zonoje ji buvo perkopusi 10, o Lietuvoje ir 22 proc. lygį. Todėl taip pat rinkose nenumatoma, kad infliacijos spaudimas privers ECB panašiu tempu didinti palūkanų normas (ciklo piko metu ECB indėlių galimybės palūkanų norma buvo 4 %). Vidutiniu laikotarpiu prognozuojama, kad infliacija turėtų vėl priartėti prie ECB siekiamo 2 proc. lygio.

Didėjant infliaciniam spaudimui ir atsiradus lūkesčiams dėl ECB palūkanų normų didinimo, padidėjo Lietuvos ir kitų euro zonos vyriausybių skolinimosi kaina (žr. 3 pav. grafiką dešinėje). Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios 10 m. obligacijų pajamingumas Lietuvoje pakilo apie 40 bazinių punktų ir iš esmės atitiko tendenciją kitose euro zonos valstybėse[4]

[4] Šį augimą galėjo lemti tiek padidėjusi kredito rizika, tiek išaugę lūkesčiai dėl didesnių ECB pagrindinių palūkanų normų ateityje. Padidėjęs pasaulinis neapibrėžtumas ir vyriausybių pastangos sušvelninti energijos kainų sukrėtimą papildomu fiskaliniu skatinimu galėjo prisidėti prie valstybių skolos netvarumo rizikos augimo.

. Nors Lietuvos 10 m. obligacijų pajamingumas tebėra vienas didesnių euro zonoje, jis mažiau nei 1 proc. punktu viršija Vokietijos obligacijų pajamingumą. Kiti likvidumo ir kredito rizikos rodikliai taip pat nerodė valstybės skolos tvarumo suprastėjimo[5]

[5] Per metus pirkimo ir pardavimo kainų skirtumais matuojama likvidumo premija iš esmės nepasikeitė ir siekė apie 10 bazinių punktų, o kredito riziką rodantys 5 m. nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių) (angl. credit default swap) skirtumai netgi sumažėjo nuo ~55 iki ~45 bazinių punktų.

, o reitingų agentūra Fitch Ratings balandžio 27 d. netgi pakėlė Lietuvos skolinimosi reitingą iš „A“ į „A+“. Be to, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis tebėra vienas mažiausių euro zonoje ir siekia apie 40 proc., skolos tvarkymo sąnaudos 2026 m. turėtų sudaryti 0,9 proc. BVP, o euro zonos vidurkis – 1,5 proc. BVP. Tiesa, žvelgiant į ateitį, numatoma, kad Lietuvos skolos ir BVP santykis sparčiai didės į apskaitą įtraukiant augančius įsipareigojimus gynybai[6]

[6] Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2026 m. balandžio mėn.

Išaugus infliacijos perspektyvoms, didėjo ir VVP pajamingumas.

3 pav. Infliacija, EURIBOR ir jų prognozės Lietuvoje bei euro zonoje bendrai (grafikas kairėje) ir 10 m. VVP pajamingumas (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas, LSEG ir Chatham Financial.

Pastaba: grafike kairėje ECB ir Lietuvos banko prognozės.

Apskritai, konfliktui Artimuosiuose Rytuose toliau gilėjant, galėtų didėti rizikos finansiniam stabilumui. Šioje aplinkoje didžiausiomis sisteminėmis rizikomis ES finansiniam stabilumui laikomos finansų rinkų korekcijos rizika, kurią gali sustiprinti ne bankų finansų sektorius, ir kredito rizika, susijusi su prastėjančia makroekonomine aplinka[7]

[7] Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaita, 2025 m.

. Perkainojimas finansų rinkose gali lemti didesnę vyriausybių skolos netvarumo riziką ir pabloginti bankų sektoriaus turto kokybę. Užsitęsus konfliktui, gali pasireikšti antriniai poveikiai realiajai ekonomikai ir finansų sistemai. Lėtesnis ekonomikos augimas ir didesnė infliacija blogintų įmonių ir namų ūkių finansinę padėtį, tad gali padidėti kredito rizika, ypač sektoriuose, labiau paveikiamuose energetikos sukrėtimų (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). Galiausiai, dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir kylančių palūkanų normų gali mažėti paskolų paklausa, didėti skolos tvarkymo išlaidos valstybei ir privačiajam sektoriui.

1.2.Kreditavimo ir įsiskolinimo raida

Paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio metinis augimas reikšmingai spartėjo ir siekė istoriškai aukštą lygį, tačiau įsiskolinimo kredito įstaigoms lygis ir toliau buvo vienas mažiausių euro zonoje. Būsto paskolų portfelio metinis augimas 2026 m. kovo mėn. paspartėjo iki 14,9 proc. (žr. 4 pav. grafiką kairėje) ir buvo didžiausias nuo 2009 m. kovo mėn. Kreditavimo ne finansų įmonėms ir Lietuvos namų ūkių vartojimui bei kitiems tikslams metinis augimas 2026 m. kovo mėn. siekė apie 18 proc. Apskritai, palyginti su šalies BVP, paskolų portfelis didėjo nuo santykinai žemo lygio (žr. 4 pav. grafiką dešinėje). Pastebėtina, kad panaši tendencija būdinga ir kitoms euro zonos valstybėms: paskolų portfelis sparčiau didėja ten, kur paskolų portfelio ir BVP santykis yra mažesnis (pvz., Bulgarijoje, Latvijoje). Taip pat, vertinant ne tik PFĮ, bet visos finansų sistemos kreditavimą ne finansų įmonėms[8]

[8] Finansų sektorius apima ne tik PFĮ, bet ir bankų patronuojamąsias lizingo bei kitas finansų įmones.

, portfelis didėjo taip pat sparčiau, tačiau 2025 m. pabaigoje – šiek tiek mažiau (13,8 %). Vertinant šiuos rodiklius kartu, skolinimosi Lietuvoje dinamika tampa mažiau išskirtinė.

Paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelis sparčiai augo, tačiau ši tendencija būdinga euro zonos valstybėms, kurių yra mažesnis įsiskolinimo kredito įstaigoms lygis.

4 pav. Paskolų ne finansų įmonėms ir namų ūkiams portfelio metinė kaita (grafikas kairėje) bei privačiojo sektoriaus įsiskolinimo lygis ir paskolų portfelio metinis augimas (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas, ECB ir Eurostatas.

Pastabos: grafike kairėje: finansų sektorius apima ne tik PFĮ, bet ir bankų patronuojamąsias lizingo bei kitas finansų įmones;

grafike dešinėje: AT – Austrija, BE – Belgija, BG – Bulgarija, CY – Kipras, DE – Vokietija, EE – Estija, ES – Ispanija, FI – Suomija, FR – Prancūzija, GR – Graikija, HR – Kroatija, IE – Airija, IT – Italija, LT – Lietuva, LU – Liuksemburgas, LV – Latvija, MT – Malta, NL – Nyderlandai, PT – Portugalija, SI – Slovėnija, SK – Slovakija. Airijos atveju vietoj BVP skaičiavimams naudojamos bendrosios nacionalinės pajamos.

Nepaisant finansinio ciklo augimo, bendrų kredito rinkos disbalansų nefiksuojama. Finansinis ciklas Lietuvoje 2025 m. reikšmingai augo – Lietuvos banko skaičiuojamas plačiu kreditu pagrįstas indeksas metų pabaigoje pasiekė ilgalaikį vidurkį (žr. 5 pav. grafiką kairėje). Dėl aktyvaus kreditavimo reikšmingai didėjęs įmonių ir gyventojų įsiskolinimo lygis tebėra vienas mažiausių euro zonoje – PFĮ paskolų ir BVP santykis 2025 m. pabaigoje sudarė 39,4 proc. (3,4 proc. p. metinis ūgtelėjimas), tačiau jo atotrūkis nuo ilgalaikės tendencijos tebėra neigiamas, tad perteklinio kreditavimo nestebima.

Spartus kreditavimas didino namų ūkių įsipareigojimus, tačiau bendras įsiskolinimo lygis reikšmingai neišaugo. Jau keletą metų sparčiai didėjantis būsto kreditavimas turėjo didžiausią įtaką namų ūkių įsipareigojimų didėjimui – per metus namų ūkių turimos būsto paskolos išaugo beveik 15, o visi įsipareigojimai – 12 proc.[9]

[9] Prie namų ūkių įsipareigojimų augimo 2023 m. labiausiai prisidėjo prekybos kreditai ir išankstiniai mokėjimai ne finansų bendrovėms, jie 5 pav. grafike dešinėje įtraukti į kitus įsipareigojimus.

(žr. 5 pav. grafiką dešinėje). Ketvirtadalį namų ūkių įsipareigojimų padidėjimo paaiškina suteiktos paskolos vartojimui ir kitiems tikslams. 2024 m. kreditavimas vartojimui ir kitiems tikslams paspartėjo: šių įsipareigojimų padaugėjo 16, o 2025 m. – dar 17 proc. Nepaisant to, bendras namų ūkių įsiskolinimo lygis tebėra palyginti nedidelis: namų ūkių įsipareigojimai, palyginti su BVP, per metus padidėjo apie 1,6 proc. punkto (iki 31,6 %) – atitinka pastarojo dešimtmečio vidurkį ir yra vienas žemiausių rodiklių ES.

Prie reikšmingo Lietuvos finansinio ciklo augimo prisidėjo spartus namų ūkių ir įmonių kreditavimas.

5 pav. Plačiu kreditu pagrįstas Lietuvos finansinio ciklo indeksas (grafikas kairėje), namų ūkių įsipareigojimų pokytis ir jį lėmę veiksniai (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafike kairėje taikomas platesnis kredito apibrėžimas, vertinant visą suteiktą kreditą, nepriklausomai nuo kredito teikėjo (ne tik PFĮ).

Aktyviai finansuojamos daugumos pagrindinių ekonominių sektorių tiek didelės, tiek SVV įmonės. 2025 m. PFĮ paskolų įmonėms portfelis reikšmingai (bent 10 %) augo daugelyje pagrindinių ekonominių veiklų (žr. 6 pav. grafiką kairėje), o naujų paskolų įmonėms srautas buvo 22,7 proc. didesnis nei prieš metus. Vis dėlto paskolų portfelis sparčiau didėjo tuose sektoriuose, kurių, palyginti su jų sukuriama pridėtine verte, kredito lygis jau ir taip buvo aukštesnis. Finansų įstaigos aktyviai kreditavo tiek dideles, tiek SVV įmones – naujų paskolų srautai šiuose segmentuose viršijo ilgalaikius vidurkius, o paskolų portfeliai per metus padidėjo atitinkamai 14 ir 19 proc. Žvelgiant į ateitį, įmonių kreditavimo tempai artimiausiu metu turėtų ir toliau būti spartūs – 2026 m. pirmąjį ketvirtį reikšmingo skolinimo standartų įmonėms griežtėjimo nefiksuota, o paskolų įmonėms paklausa toliau didėjo, ypač SVV įmonių segmente[10]

[10] Remiantis Lietuvos banko 2026 m. pirmojo ketvirčio bankų apklausa.

. Augančią paklausą lėmė didėjęs investicijų finansavimo ir apyvartinių lėšų poreikis. Dalis bankų tikisi, kad ateinantį ketvirtį SVV ir apyvartinių lėšų paklausa turėtų toliau didėti: nors dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio dalis įmonių gali atidėti planuotas investicijas, išaugusios energijos išteklių kainos daliai įmonių gali lemti didesnį apyvartinių lėšų poreikį.

Įmonės vis daugiau naudojasi bankinio kredito alternatyvomis, kad pritrauktų finansavimą. 2025 m. Europos investicijų banko apklausa rodo, kad reikšminga dalis Lietuvos SVV įmonių siekdamos pasiskolinti vis dar susiduria su problemomis, o labai mažų ir mažų įmonių, besiskundžiančių griežtais užstato reikalavimais, dalis Lietuvoje tebėra viena didžiausių ES (plačiau apie užstato reikalavimus ir kredito įmonėms prieinamumą žr. 1 intarpe). Ribota prieiga prie bankinio finansavimo skatina įmones ieškoti alternatyvų – pastaraisiais metais reikšmingai augo per kitus finansavimosi šaltinius pritrauktų lėšų srautai. Lietuvos įmonės 2025 m. aktyviai finansavosi paskolomis iš kitų ne finansų įmonių ir prekybos kreditais (atitinkamai 18 ir 9 % metinis portfelio augimas). Sutelktinio finansavimo rinkoje įmonės praėjusiais metais pritraukė beveik 380 mln., obligacijų rinkoje – net 880 mln. Eur lėšų (atitinkamai 36 ir 90 % metinis augimas, žr. 6 pav. grafiką dešinėje). Šie finansavimo šaltiniai sudarė atitinkamai 6,7 ir 15,5 proc. kredito įstaigų 2025 m. įmonėms paskolintų lėšų. Per pastaruosius keletą metų reikšmingai padidėjo dalis obligacijų emitentų, kurie nėra turėję bankinio kredito. Tai indikuoja, kad daliai įmonių obligacijų rinka tampa ne tik bankinio finansavimo papildymu, bet tam tikrais atvejais ir vienintele alternatyva.

2025 m. spartėjo įmonių finansavimasis tiek kredito įstaigose, tiek naudojantis nebankiniais finansavimo šaltiniais.

6 pav. Paskolų įmonėms portfelio ir bendrosios pridėtinės vertės santykis, bei paskolų portfelio metinis augimas pagal ekonominį sektorių (grafikas kairėje) ir įmonių skolinimosi srautai pagal finansavimo šaltinius (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: BPV – bendroji pridėtinė vertė. Paskolų portfelio ir BPV rodiklis apskaičiuotas naudojant 2025 m. PFĮ paskolų įmonėms portfelio ir 2024 m. sukurtos BPV duomenis. Pateikiami sutrumpinti ekonominių veiklų pavadinimai.

ILTE transformacija į nacionalinį plėtros banką stiprina įstaigos vaidmenį įmonių kreditavimo rinkoje. Verslui ir žemės ūkio subjektams ILTE suteikto finansavimo suma 2025 m. sudarė 490 mln. Eur[11]

[11] 260 mln. Eur sudarė finansavimas paskolomis, 230 mln. Eur – garantijų forma (palyginti su 2024 m., padidėjo atitinkamai 239 ir 5%).

(64 % daugiau nei 2024 m.), o per artimiausius ketverius metus ILTE planuoja mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti papildomus 6 mlrd. Eur investicijų. Siektina, kad ILTE atliktų rinkos papildymo funkciją, skirdama daugiau dėmesio kofinansavimo ir rizikos pasidalijimo priemonių kūrimui ir plėtrai. Ekonominio nuosmukio laikotarpiais ILTE galėtų atlikti stabilizuojantį vaidmenį, taikydama anticiklinę politiką: tuo atveju, kai privatūs FRD griežtina sąlygas, ILTE finansavimas padėtų kompensuoti ciklinius kredito svyravimus ir užtikrintų įmonių prieigą prie finansavimo.

1 intarpas. Paskolų įmonėms užstatas ir kredito prieinamumas

Parengė J. Skurkis

Nepaisant aktyvaus įmonių kreditavimo pastaraisiais metais, dalis Lietuvos įmonių ir toliau susiduria su sunkumais pasiskolinti – iš dalies dėl griežtų užstato reikalavimų. Europos investicijų banko 2025 m. įmonių apklausa rodo, kad išorės finansavimu besinaudojančių įmonių, kurios yra nepatenkintos užstato reikalavimais, dalis Lietuvoje per metus reikšmingai sumažėjo ir susilygino su ES vidurkiu (6 %). Vis dėlto labai mažų ir mažų įmonių segmente ši dalis sudaro net 16 proc. ir tebėra viena didžiausių ES. Užstato svarbą kredituojant įmones atskleidžia ir PFĮ paskolų portfelio struktūra pagal sektorius – daugiau NT užstato pasiūlyti galinčioms NT operacijų ir statybos sektorių įmonėms tenka apie trečdalis viso paskolų įmonėms portfelio. Nors naujų paskolų įmonėms srautuose pasiskirstymas šiek tiek tolygesnis, palyginti su sukuriama bendrąja pridėtine verte, Lietuvos įmonės tiek paskolų portfelio, tiek srautų atžvilgiu menkai kredituojamos visuose pagrindiniuose sektoriuose, išskyrus NT. Remiantis literatūra ir makroekonominiais rodikliais[12]

[12] Rodikliais siekta atliepti šias Lietuvos ekonomikos charakteristikas: maža atvira ekonomika, didelė SVV svarba, ribotas bankiniam finansavimui alternatyvių šaltinių prieinamumas ir kiti papildomi rodikliai (įmonių skaičius, produktyvumas ir pan.).

, atrinktoje palyginamų šalių[13]

[13] Siekiant įvertinti, ar Lietuvoje fiksuojama viena didžiausių paskolų įmonėms su užstatu dalis ES gali būti pagrįsta šalies rinkos ypatumais, ar ji labiau atspindi neproporcingus reikalavimus, buvo atrinktos su Lietuva palyginamos šalys: Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Slovėnija ir Vengrija. Dėl reikšmingos švediško kapitalo bankų įtakos įtraukta ir Švedija – nors jos makroekonominiai rodikliai skiriasi nuo Lietuvos, sprendimai dėl kreditavimo ir priimtino rizikos lygio dažnai priimami ten. Suomija įtraukta kaip kontrastinė šalis, kuri veikia panašiomis geopolitinėmis sąlygomis, tačiau ten kredito prieinamumas įmonėms yra geresnis.

grupėje toks netolygus pasiskirstymas būdingas tik Baltijos ir Skandinavijos šalims – daugiausia dėl didelės kredito NT sektoriui dalies.

Lietuva išsiskiria pagal didžiausią paskolų su NT užstatu[14]

[14] Paskolos su NT užstatu – NT užtikrintos paskolos, nepriklausomai nuo užstato vertės ir paskolos sumos santykio bei to, ar paskola užtikrinta kitų rūšių užstatais.

dalį ES – tą iš dalies galima paaiškinti didele SVV svarba šalies ekonomikoje. Pagal paskolų su kitu užstatu[15]

[15] Paskolos su kitu užstatu – paskolos, neužtikrintos NT, bet užtikrintos kitų rūšių užstatu.

dalį Lietuva atitinka ES medianą (23 %), tačiau su kitomis Baltijos šalimis išsiskiria didžiausia paskolų su NT užstatu dalimi paskolų įmonėms portfelyje – beveik du trečdaliai paskolų (pagal vertę) užtikrinamos NT užstatu, o ES mediana siekia apie 40 proc. (žr. A pav. grafiką kairėje). Vis dėlto paskolų įmonėms užtikrinimo[16]

[16] Paskolos užtikrinimo lygis – užstato vertės ir paskolos sumos santykis.

lygis Lietuvoje nėra reikšmingai didesnis nei kitose euro zonos šalyse[17]

[17] Degryse, H., De Jonghe, O., Laeven, L. ir Zhao, T. (2025) Collateral and credit, ECB Working Paper Series No. 3095;
Koufopoulos, K., McGowan, D., Perdichizzi, S., Reghezza, A. ir Spaggiari, M. (2026) Risky collateral and default probabilityRisky collateral and default probability, ECB Working Paper Series No. 3167.

, tad NT užstato Lietuvoje prašoma santykinai dažniau, bet ne daugiau. Makroekonominiais rodikliais didelę paskolų su NT užstatu dalį Lietuvoje galima paaiškinti tik iš dalies. Lietuvos įmonių sektoriaus agreguoti pelningumo ir mokumo rodikliai palyginamų šalių kontekste yra vidutiniai, nors jie sietini su mažesne paskolų su NT užstatu dalimi. NT užstatu paskolos dažniau užtikrinamos tose šalyse, kur SVV svarba šalies ekonomikoje yra didesnė (mažesnės įmonės vidutiniškai siejamos su aukštesniu kredito rizikos lygiu) – tai galėtų iš dalies paaiškinti Lietuvos situaciją. Lietuvoje veikiantys bankai nurodė[18]

[18] Remiantis Lietuvos banko 2024 m. antrojo ketvirčio bankų apklausa.

, kad be užstato skolina tik didelėms ir finansiškai stiprioms įmonėms, pasižyminčioms gerais skolos grąžinimo pajėgumais.

Lietuvoje ne NT ar statybos įmonių paskolos NT užstatu užtikrinamos dažniau, tačiau toks užstato pasirinkimas sietinas su paskolos paskirtimi. Paskolų srauto užtikrinimo lygis per stebimą laikotarpį[19]

[19] Analizuoti 2019 m. rugsėjo mėn.–2025 m. spalio mėn. duomenys.

buvo gana pastovus ir tiek didelėms, tiek SVV įmonėms sudarė apie 200 proc. (žr. A pav. grafiką dešinėje). Palyginkime: paskolų portfelio užtikrinimo lygis buvo beveik 100 proc. punkto aukštesnis, o užstatu nepadengta[20]

[20] Paskolos, kurios buvo suteiktos be užstato, ir iš dalies užstatu padengtos paskolos.

paskolų dalis (10 %) buvo pastebimai mažesnė nei naujų paskolų srauto (26 %). Minėtus skirtumus galima aiškinti menkai paplitusiu daliniu užstato atlaisvinimu – amortizuojantis paskolai mažėja jai padengti reikalingo užstato dalis, o pats užstatas atlaisvinamas retai, tad paskolos užtikrinimo lygis didėja. Nors skirtingų sektorių paskolų užtikrinimo lygis yra panašus, NT užstatas dominuoja NT operacijų ir statybos sektoriuose, o kituose naudojamas rečiau, tačiau tebėra reikšmingas[21]

[21] Reikšmingu, sudarančiu bent 30 proc. paskolos vertės, NT užstatu padengtos paskolos sudaro apie 25 proc. paskolų srauto.

. Be to, Lietuvoje ne NT ar statybos įmonių paskolos NT užstatu užtikrinamos dažniau nei kitose palyginamose šalyse (žr. A pav. grafiką kairėje), o iš visų užstato rūšių bankai būtent NT užstatą laiko didžiausiu prioritetu[22]

[22] Remiantis Lietuvos banko 2025 m. trečiojo ketvirčio bankų apklausa.

. Plačiai paplitęs NT panaudojimas užstatui sietinas su paskolos paskirtimi – paskolos, skirtos statyboms ir NT įsigyti, nepriklausomai nuo įmonės veiklos, paprastai yra užtikrinamos NT.

Didelė paskolų su NT užstatu dalis Lietuvoje iš dalies paaiškinama SVV įmonių svarba ir paskolų paskirtimi.

A pav. Paskolų su NT užstatu dalis ir NT operacijų bei statybos sektorių dalis įmonių portfelyje (grafikas kairėje) ir užstatu padengtų paskolų Lietuvos įmonėms srauto užtikrinimo lygis pagal įmonės dydžio grupę bei užstato rūšį (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: ECBS, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: skaičiuojant paskolų srauto užtikrinimo lygį įtraukiamos tik užstatu padengtos paskolos, neįtraukiamos finansinės nuomos paskolos.

Didesnę prieigą prie bankų paskolų paprastai turi pelningesnės, didesnės ir (ar) geresnius skolos grąžinimo pajėgumus turinčios įmonės, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir užstatui tinkamo turto dydžiui. Lietuvoje veikiantys bankai apklausoje[23]

[23] Remiantis Lietuvos banko 2024 m. ketvirtojo ketvirčio bankų apklausa.

nurodė, kad didesnis užstatas nėra pagrindinis veiksnys, nulemiantis paskolos suteikimą, – svarbesnis yra įmonės pajėgumas tvariai grąžinti skolą, projekto perspektyvos, įmonės veiklos ir kredito istorija. Tą iš dalies patvirtina ir atlikta mikroduomenų analizė. Analizuojamu 2019 m. pabaigos–2025 m. vidurio laikotarpiu banko paskolą pirmąkart gavusių įmonių vidutiniai likvidumo ir įsiskolinimo rodikliai nebuvo geresni nei banko paskolų neturėjusių įmonių, tačiau pastarosios buvo mažesnės, mažiau pelningos ar prasčiau galėjo grąžinti skolą. Duomenys rodo, kad bankams rūpi mastas – kredituojamos įmonės, kurių reikšmingai didesnis nominalusis pelnas, apyvarta ar pinigų srautas[24]

[24] Paskolos neturėjusių įmonių metinės apyvartos ir nominaliojo pelno medianos buvo atitinkamai beveik 5 ir 10 kartų mažesnės nei paskolą pirmąkart gavusių įmonių.

. Vidutinė paskolą gavusi įmonė turėjo apie 7–10 karto daugiau potencialaus užstato nei paskolos negavusi, tačiau užstato trūkumas dažniausiai nėra vienintelis lemiantis veiksnys. Įmonės, jau turėjusios bankinį kreditą, naujas paskolas vidutiniškai gavo su mažesniais užstato reikalavimais (veikia informacijos kanalas).

Nepaisant vienų geriausių bankų veiklos rodiklių, didžiųjų bankų[25]

[25] Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančios reikšmingos institucijos.

suteikiamo kredito įmonėms apimtis[26]

[26] Vertinant paskolų įmonėms dalį, palyginti su visomis paskolomis, bei paskolų įmonėms ir šalies BVP santykį.

yra pakankamai maža euro zonos mastu, o mažesniems rinkos dalyviams būdinga didesnė kredito rizika ir prastesnė turto kokybė. Lietuvos bankų sektoriui ES kontekste būdingas itin didelis pelningumas ir geresnė paskolų kokybė, nors kartu jis yra santykinai nedidelis ir koncentruotas. Aukšta paskolų kokybė ir žemas neveiksnių paskolų įmonėms rodiklis leidžia Lietuvą lyginti su Skandinavijos valstybėmis, kuriose reikšminga kredito įmonėms dalis taip pat nukreipiama į NT operacijų ir statybos sektorius. Lietuvoje veikiančių bankų turto lygis, palyginti su BVP, yra gerokai mažesnis už ES vidurkį. Kita vertus, euro zonos kontekste didieji Lietuvos bankai išsiskiria maža kredito įmonėms apimtimi. Vis dėlto kredito įmonėms rinkos struktūra šalyje yra nevienalytė. Keturi didieji bankai[27]

[27] „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

užima svarbiausią vaidmenį didelių įmonių finansavimo segmente ir kartu suteikia beveik 90 proc. naujų paskolų. SVV segmente rinkos pasiskirstymas yra tolygesnis – apie trečdalį naujų paskolų suteikia mažesni bankai. Nors mažiau svarbių kredito įstaigų Lietuvoje yra santykinai daug, jų užimama kredito įmonėms dalis tebėra nedidelė. Kartu mažųjų bankų balanso struktūra skiriasi nuo didžiųjų bankų: paskolos ir kitos gautinos sumos sudaro didesnę jų turto dalį, tačiau dėl paskolų portfelio struktūros jiems būdingas didesnės rizikos profilis ir prastesnė turto kokybė.

Efektyvesnė nemokumo sistema ir veiksmingesnis garantijų taikymas galėtų sumažinti užstato trūkumo sukeliamus suvaržymus ir palengvintų kredito prieinamumą įmonėms. Nepakankamai efektyvi nemokumo sąranga mažina kreditorių galimybes susigrąžinti paskolintas lėšas įmonių nemokumo atveju, o tai gali didinti užstato reikalavimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos Ankstyvojo perspėjimo sistema[28]

[28] Pagal šią sistemą įvertinama, kurių įmonių nemokumo rizika yra padidėjusi, ir daliai įmonių išsiunčiami apie tai įspėjantys pranešimai. Tačiau tokie pranešimai apie padidėjusią nemokumo riziką kasmet išsiunčiami ribotam įmonių skaičiui, nepriklausomai nuo to, kiek įmonių per tą laikotarpį iš viso buvo nustatytos kaip rizikingos.

apie rizikas informuoja ne visas įmones, esančias rizikos zonoje. Įmonėms taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansinės atskaitomybės laikymąsi[29]

[29] Nors nuo 2022 m. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba vykdo finansinių ataskaitų kokybės stebėseną, kasmet įvertinama tik labai nedidelė dalis juridinių asmenų ataskaitų, todėl tai neužtikrina sisteminės finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos visų įmonių mastu.

– veikimas su neigiamu nuosavu kapitalu ar nekokybiški finansinių ataskaitų rinkiniai gali apsunkinti išorinio finansavimo prieinamumą. 2020–2024 m. vidutiniškai apie 20 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių, iš kurių daugiau nei 90 proc. buvo labai mažos įmonės, nuosavo kapitalo rodiklis buvo neigiamas. Finansavimo prieinamumą įmonėms, kurios tinkamai laikosi finansinės atskaitomybės, tačiau susiduria su ribotu skolinimu iš finansų įstaigų, gali pagerinti ILTE priemonės, ypač paskolų garantijos. Tarptautinės garantijų institucijų asociacijos duomenimis, Lietuvos SVV įmonės valstybės garantijomis naudojasi gerokai rečiau nei daugelyje kitų ES šalių. Garantijų taikymas praktikoje turėtų geriau atitikti finansavimo apribojimus patiriančių įmonių profilį ir poreikius – beveik pusė ILTE garantiją turinčių paskolų yra padengiamos kitos rūšies užstatu, kurio vertė dažniausiai reikšmingai viršija garantija nepadengtą paskolos dalį, tad esamomis priemonėmis efektyviai neišsprendžiamos problemos, siejamos su dažnesniu nei kitose šalyse NT užstato reikalavimu.

1.3.Privačiojo ne finansų sektoriaus atsparumas

1.3.1.Įmonių sektoriaus atsparumas

Lietuvos ne finansų įmonės sudėtingomis geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis ir toliau yra atsparios. 2025 m. augo daugelio pagrindinių ekonominių veiklų sektorių pardavimai, o nuo vidaus paklausos priklausomų sektorių apyvartos dėl aktyvaus namų ūkių vartojimo ir investicijų turėtų ir toliau augti. Nors bendrai 2025 m. pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių prekių ir paslaugų paklausa didėjo, antrąjį pusmetį užsienio paklausa didėjo vangiai, tad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau riboti eksporto plėtrą. Vis dėlto kol kas Lietuvos ir pagrindinių užsienio prekybos partnerių pramonės įmonių pasitikėjimo rodikliai rodo atsargų optimizmą[30]

[30] Nuotaikų pagerėjimą, tikėtina, lėmė atsargų kaupimas dėl numatomo kainų kilimo ir tiekimo trikdžių, todėl paklausos pagyvėjimas gali būti laikinas.

– 2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje lūkesčiai tebeviršijo, o Vokietijoje ir bendrai ES artėjo prie ilgalaikių vidurkių (žr. 7 pav. grafiką kairėje). Lietuvoje 2025 m., palyginti su 2024 m., pradėtų įmonių bankroto procedūrų skaičius buvo 12 proc. mažesnis (žr. 7 pav. grafiką dešinėje). 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. atitinkamu laikotarpiu, bendras bankrotų skaičius sumažėjo dešimtadaliu – reikšmingas mažėjimas fiksuotas apdirbamosios gamybos sektoriuje, tačiau transporto sektoriuje bankrotų skaičius buvo daugiau nei ketvirtadaliu didesnis. Vidutinis bankrutuojančios įmonės amžius[31]

[31] Skaičiavimams naudota nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (arba įsiteisinimo) data.

(apie 10 m.) atitiko ilgalaikį vidurkį – įmonių bankrotų struktūra pagal įmonių veikimo trukmę tebėra stabili.

Pastarąjį pusmetį pramonės sektoriuje lūkesčiai nuosaikiai gerėjo, o bankrutuojančių įmonių skaičius Lietuvoje ir toliau mažėjo.

7 pav. Pramonės pasitikėjimo rodiklio standartizuotas nuokrypis nuo istorinio (2015–2026 m.) vidurkio Lietuvoje, Vokietijoje bei ES (grafikas kairėje) ir vidutinis ne finansų įmonių bankrotų skaičius per mėnesį (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: pateikiami sutrumpinti ekonominių veiklų pavadinimai.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose didžiausią tiesioginio poveikio riziką patiria eksporto paklausai, energijos išteklių kainoms ir energijos tiekimo sutrikimams jautriausi įmonių sektoriai, tačiau pažeidžiamumas gali išplisti ir į kitas įmones. 2026 m. kovo mėn. naftos kainos buvo 43, o dujų – 63 proc. didesnės nei vasario mėn. Jei padidėjusios energijos išteklių kainos ar energijos tiekimo sutrikimai išsilaikys ilgesnį laiką, energijai imliausi apdirbamosios gamybos, transporto ir žemės ūkio sektoriai susidurs su spaudimu pelno maržoms ir gali mažinti investavimą. Šie sektoriai sudaro šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės ir bendro paskolų įmonėms portfelio, tačiau jų įsiskolinimo lygis, palyginti su kitomis ekonominėmis veiklomis, tebėra vienas žemiausių: 2024 m.[32]

[32] Remiamasi naujausiais ne finansų įmonių finansinių (balanso, pelno ir nuostolio) ataskaitų duomenimis.

įmonių turtas tiek gamybos, tiek transporto sektoriuose daugiau nei dvigubai viršijo įsipareigojimus (žr. 8 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto dėl tarpusavio susietumo šių sektorių patiriami nuostoliai galėtų išplisti ir į kitas įmones – susijusių įmonių akcijos ir paskolos joms sudaro beveik pusę profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių turto, ši dalis taip pat pakankamai reikšminga ir kituose sektoriuose. Ilgiau trunkant energijos tiekimo sutrikimams ar patyrus papildomą žalą energijos išteklių infrastruktūrai, dėl sparčiau augančios energijos ir nemažos dalies kitų prekių ir paslaugų kainų, neigiamas poveikis per antrinius kanalus išplistų ir į kitas įmones.

Pagrindinių įmonių sektorių neveiksnių paskolų lygiui Lietuvoje istoriškai būdinga reikšminga tarpusavio koreliacija, tad, pažeidžiamumui išplitus į kitas ekonomines veiklas, didėtų spaudimas bankų paskolų portfelio kokybei. Per pastaruosius trejus metus paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje didėjo sparčiausiai euro zonoje – daugiau nei 45 proc., tačiau paskolų portfelio kokybė ir toliau buvo stabili. Bendras įmonių neveiksnių paskolų lygis tebėra istoriškai žemas, o geopolitinei įtampai ir energijos išteklių kainų didėjimui pažeidžiamiausių – žemės ūkio, transporto ir gamybos – sektorių neveiksnių paskolų dalis per metus sumažėjo atitinkamai 1,8, 0,5 ir 0,4 proc. punkto. Profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių neveiksnių paskolų dalis per metus padidėjo 2,3 proc. punkto, tačiau ilgesnio laikotarpio kontekste tebėra pakankamai maža (2,6 %). Didelė neveiksnių paskolų lygio koreliacija tarp pagrindinių sektorių, ypač gamybos, prekybos ir NT operacijų, rodo galimą užkrato riziką – sektorių sukrėtimų tarpusavio sąveika lemtų didesnį bankų turto kokybės pablogėjimą (žr. 8 pav. grafiką dešinėje).

Eksporto paklausos ir energijos kainų pokyčiams jautriausi sektoriai – tarp mažiausiai įsiskolinusių, jų neveiksnių paskolų lygis tebėra žemas, tačiau pažeidžiamumas gali išplisti ir į kitus sektorius.

8 pav. 2024 m. įmonių įsipareigojimų ir turto santykis pagal įsipareigojimų rūšį (grafikas kairėje) bei neveiksnių paskolų lygio koreliacija tarp sektorių (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: pateikiami sutrumpinti ekonominių veiklų pavadinimai. Koreliacijos koeficientai apskaičiuoti naudojant 2014 m. III ketv.–2025 m. IV ketv. duomenis.

Įmonių skolos negrąžinimo riziką mažina pakankami skolos grąžinimo pajėgumai ir likvidumo rezervai. 2025 m. įmonių finansiniai įsipareigojimai augo sparčiau nei finansinis turtas (atitinkamai 13,4 ir 6,9 % metinis padidėjimas), tačiau įmonių likvidumo rodikliai tebėra arti ilgalaikių vidurkių (žr. 9 pav. grafiką kairėje). Nors nuo 2024 m. vidurio paskolų įmonėms kaina ėmė mažėti, paaugęs įsiskolinimo lygis lėmė padidėjusią skolos grąžinimo naštą. Ją amortizuoti padėjo ankstesniais metais sukaupti rezervai – Lietuvos įmonių pelningumas[33]

[33] Agreguotas Lietuvos įmonių grynojo pelningumo rodiklis 2024 m. sudarė 5,9, turto grąža – 5,7, nuosavybės grąža – 11,7 proc. (2015–2024 m. laikotarpio vidurkiai – atitinkamai 5,9, 6,1 ir 12,4 %).

2024 m., palyginti su 2023 m., šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo arti pastarojo dešimtmečio vidurkio, tad, nors pažeidžiamiausių sektorių ir bendras Lietuvos įmonių skolos ir pelno santykis ūgtelėjo, skolos grąžinimo pajėgumai ir toliau buvo saugaus lygio (žr. 9 pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto geopolitinės įtampos fone kylanti EURIBOR palūkanų norma pamažu vėl didina įmonių skolos grąžinimo naštą – didėja turimų įsipareigojimų refinansavimo ir naujų paskolų grąžinimo sąnaudos. Konkurencinis spaudimas iš Azijos eksportuotojų ir dėl geopolitinės įtampos vangiau didėsianti pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių paklausa[34]

[34] Prognozuojama, kad 2026 m. prekių ir paslaugų eksportas paaugs 2, o 2025 m. padidėjo 4,2 proc. Plačiau – 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.

gali lemti prastesnę lietuviškos kilmės prekes eksportuojančių įmonių finansinę būklę, o sumažėjus eksporto paklausai, gamybos įmonėms gali būti sudėtingiau realizuoti turimas atsargas. Nors atsargų dalis gamybos įmonių trumpalaikio turto struktūroje per dvejus metus sumažėjo 8 proc. punktais, 2024 m. pabaigoje atsargos sudarė apie penktadalį viso ir beveik 38 proc. trumpalaikio turto. Sumažėjęs atsargų likvidumas lemtų prastesnius gamybos įmonių trumpalaikės skolos grąžinimo pajėgumus.

Įmonių likvidumo rodikliai tebėra arti istorinių vidurkių, pažeidžiamiausių sektorių skolos grąžinimo pajėgumai – saugaus lygio.

9 pav. Lietuvos ne finansų įmonių likvidumo rodikliai (grafikas kairėje) bei skolinių įsipareigojimų ir EBITDA santykis (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: punktyrinėmis linijomis pažymėti 2005–2025 m. rodiklių vidurkiai. Trumpalaikis finansinio likvidumo rodiklis – trumpalaikio finansinio turto ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų santykis. Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis – pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Skola apima ilgalaikius bei trumpalaikius skolinius įsipareigojimus ir skolas kredito įstaigoms. EBITDA – pelnas (nuostolis) prieš pelno mokestį, finansinės veiklos rezultatą, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Pateikiami sutrumpinti ekonominių veiklų pavadinimai.

Apibendrinant pažymėtina, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti įmonių finansinę būklę ir jų galimybes vykdyti įsipareigojimus. Eksporto paklausai ir energijos išteklių kainoms bei energijos tiekimo sutrikimams jautresni apdirbamosios gamybos, transporto ir žemės ūkio sektoriai patiria didžiausią tiesioginio poveikio riziką, tačiau dėl tarpusavio susietumo ar ilgiau trunkančių energijos tiekimo sutrikimų per antrinius kanalus pažeidžiamumas gali išplisti ir į kitas įmones. Skolos negrąžinimo riziką mažina žemas įmonių įsiskolinimo lygis, gera paskolų portfelio kokybė ir pakankami skolos grąžinimo pajėgumai bei likvidumo rezervai. Vis dėlto neramumams Artimuosiuose Rytuose užsitęsus ilgesnį laiką, rizikos lygis reikšmingai padidėtų.

1.3.2.Namų ūkių sektoriaus atsparumas

Kylant gyventojų atlyginimams, namų ūkių finansinė padėtis pastaraisiais metais ir toliau buvo gera. Metinis darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) augimas ir toliau buvo spartus, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 7,6 proc., tačiau, padidėjus infliacijai, realusis atlyginimų augimas 2025 m. sulėtėjo iki 3,7 proc. Kylantys atlyginimai prisidėjo prie gyventojų galimybių sutaupyti: sutaupančiųjų gyventojų dalis buvo arti istorinių aukštumų ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 60 proc. – 10 proc. punkto didesnė nei 2022 m., kai taupymo galimybes pablogino padidėjusi infliacija (žr. 10 pav. grafiką kairėje). Geras gyventojų galimybes taupyti rodo ir realūs duomenys[35]

[35] Indėlių ir BVP santykis per metus padidėjo nuo 32,5 iki 34 proc. Metinis indėlių augimas sudarė 11, o bendrai finansinis turtas padidėjo taip pat apie 11 proc. Prie finansinio turto reikšmingai prisidėjo ir augusios lėšos pensijų fonduose (18 %). Jų dalis 2026 m. antrąjį ketvirtį, po II pensijų reformos gyventojams atsiėmus lėšas, reikšmingai sumažės. Sparčiai didėjo ir gyventojų turimų investicinių fondų bei biržinių akcijų apimtis (atitinkamai 28 ir 22 %).

: indėliai augo sparčiau nei šalies BVP, o, nepaisant šiek tiek spartesnio finansinių įsipareigojimų (12%) nei turto (11 %) augimo, grynasis gyventojų turtas padidėjo nuo 73 iki 75,6 proc. BVP. Sumažėjus palūkanų normoms, vėl paspartėjo vienadienių indėlių metinis augimas (2026 m. kovo mėn. – 16 %), o sutarto termino indėlių per metus šiek tiek sumažėjo (atitinkamai 1 %, žr. 10 pav. grafiką dešinėje). Sutaupančiųjų gyventojų dalies augimas stabilizavosi 2025 m. vėl padidėjus infliacijai, todėl tikėtina, kad dėl geopolitinės įtampos išaugusios energijos kainos sumažins gyventojų galimybes sutaupyti. Pažymėtina, kad neigiamą infliacinį ir ekonominį poveikį gyventojams galėtų sumažinti iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos, jei gyventojai jas pasitelktų turimoms paskoloms išmokėti ar padidėjusioms išlaidoms padengti, tačiau jų panaudojimas naujiems įsipareigojimams prisiimti ar investicijoms į NT rinką, priešingai, galėtų padidinti įsiskolinimą ir kartu sustiprinti būsto kainų disbalansus (plačiau žr.1.4 skirsnį ir 2 intarpą).

Padidėjus infliacijai gyventojų taupymas stabilizavosi, o sumažėjus palūkanų normoms – terminuotųjų indėlių nebedaugėjo.

10 pav. Namų ūkių gebėjimas sutaupyti ir atlyginimų augimas (grafikas kairėje), namų ūkių indėlių raida pagal rūšį (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: sutaupančiųjų namų ūkių dalis apskaičiuojama sudėjus namų ūkių, kurie savo esamą finansinę padėtį vertina nurodydami, kad „daug sutaupo“ ir „truputį sutaupo“, ir apskaičiavus šios sumos 3 mėn. slankųjį vidurkį.

Reikšmingas skolinimasis su kintamąja palūkanų norma didina namų ūkių jautrumą galimiems palūkanų normų pokyčiams. 2025 m. gyventojai sparčiai skolinosi tiek būstui įsigyti, tiek vartojimui (plačiau žr. 1.2 skirsnyje). Didžioji dalis namų ūkių skolinasi būstui su kintamąja palūkanų norma, nors, 2025 m. įsigaliojus prievolei kredito davėjams siūlyti bent dvi palūkanų normos rūšis (kintamąją ir fiksuotąją) ir supaprastinus refinansavimo tvarką, paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis naujame būsto paskolų sraute reikšmingai išaugo (plačiau žr. 2.2. skirsnį). Sustiprėjus lūkesčiams dėl pinigų politikos griežtinimo ir pradėjus kilti EURIBOR (plačiau žr. 1.1. skirsnyje), reikšmingai daliai būsto paskolas turinčių namų ūkių jau didėja ir gali dar didėti skolos tvarkymo išlaidos[36]

[36] Šiuo metu EURIBOR yra maždaug 0,4 proc. punkto aukštesnio lygio nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Imant vidutinės apimties (130 tūkst. Eur) naują paskolą vidutiniam 25 metų laikotarpiui, tai reiškia 28 Eur didesnę mėnesinę įmoką (skaičiuojant anuitetiniu būdu).

. 2023–2024 m. išaugus EURIBOR, jau buvo fiksuotas namų ūkių einamojo LSTI rodiklio padidėjimas būsto paskoloms. Labiausiai paveikti buvo 20 proc. mažiausias pajamas uždirbančių paskolų gavėjų, kurių LSTI rodiklis priartėjo prie maksimalios leistinos 40 proc. ribos (žr. 11 pav. grafiką kairėje). Savo ruožtu vartojimo paskolų portfelyje dėl dominuojančio skolinimo fiksuotosiomis palūkanų normomis šio rodiklio padidėjimo nebuvo stebėta. Vis dėlto minėtu laikotarpiu būsto paskolų portfelio kokybė bankuose beveik nesuprastėjo: neveiksnių būsto paskolų išaugo nuo 0,5 proc. (2023 m. I ketv.) iki 0,8 proc. (2024 m. I ketv.)[37]

[37] 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį šis rodiklis jau buvo sumažėjęs iki 0,7 proc. Plačiau apie paskolų kokybę žr. 1.5.1 skirsnyje.

, nors bendrai, bankų vertinimu, namų ūkių su padidėjusia kredito rizika dalis išaugo (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Pažymėtina, kad apie penktadalis paskolų turėtojų nuo 2025 m. persitarė dėl paskolų sąlygų ir sumažino paskolos maržą (plačiau žr. 2.2 skirsnyje), todėl jų galimybės yra geresnės atlaikyti EURIBOR didėjimą.

Kylant palūkanų normoms, namų ūkių būsto paskolų grąžinimo išlaidos padidėja, tačiau daugumai skolininkų dėl to nekyla nemokumo problemų.

11 pav. Namų ūkių turimų paskolų LSTI rodiklio dinamika pagal pajamų kvintilius (grafikas kairėje), namų ūkių paskolų kokybės ir 6 mėn. EURIBOR raida (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: namų ūkių probleminės paskolos – paskolos su išaugusia kredito rizika ir nuvertėjusios namų ūkių paskolos. Paskolų dalis palyginta su atitinkamu paskolų portfeliu. 6 mėn. EURIBOR atvaizduota su 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.

Tebesitęsiant geopolitinei įtampai ir ekonominiam neužtikrintumui, gyventojų atsparumas tebėra didelis. Prie skolininkų atsparumo reikšmingai prisideda ir ASN, ribojantys perteklinį gyventojų skolinimąsi bei su tuo susijusias rizikas (plačiau žr. 2 skyriuje Finansinio stabilumo stiprinimas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu prognozuojamas mažesnis infliacijos ir EURIBOR augimas nei ankstesnės energetikos krizės laikotarpiu (plačiau žr. 1.1. skirsnyje), tikėtina, kad namų ūkių sektorius ir toliau bus atsparus. Reikšmingesnė rizika finansiniam stabilumui galėtų kilti gilesnės ir ilgesnės trukmės krizės atveju, kuri labai pablogintų namų ūkių finansinę padėtį ir jų galimybes vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigoms. Rizikos svarba taip pat didėtų, jei vartojimo ir būsto paskolų augimo tempai ir toliau būtų spartūs arba dar labiau paspartėtų, didindami gyventojų įsiskolinimo lygį ir šių pozicijų reikšmę kredito įstaigų balansuose.

1.4.Būsto ir komercinio NT rinkų tendencijos

Būsto rinkos aktyvumas 2025 m. buvo didelis, 2026 m. jis neturėtų mažėti. 2025 m. parduotų būstų skaičius buvo penktadaliu didesnis nei 2024 m. ir nusileido tik 2021 m., kai fiksuotas rekordinis rinkos aktyvumas (žr. 12 pav. grafiką kairėje). 2026 m. pradžioje paklausa nemažėjo – pardavimų skaičius toliau 10–15 proc. viršijo ilgalaikę tendenciją. Sandorių gausa išsiskyrė Vilniaus apskritis: 2025 m. miesto teritorijoje rinkos aktyvumas buvo 19, o regione – net 24 proc. didesnis už pastarojo dešimtmečio tendenciją. Augančios būsto rinkos miestų pakraščiuose yra būdingos visiems Lietuvos didmiesčiams ir iliustruoja driekos reiškinį, kai miestų plėtra vyksta labiau į plotį nei į tankį. Artimiausiu metu būsto paklausa neturėtų mažėti – tai lems vis dar gana geras būsto įperkamumo lygis, taip pat II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas (plačiau žr. 2 intarpe).

Esant didelei paklausai, metinis būsto kainų augimas spartėjo ir buvo didesnis kaip 10 proc.

12 pav. Mėnesinis būsto sandorių skaičius Lietuvoje 2000–2026 m. (grafikas kairėje) ir metinis būsto pardavimo kainų pokytis (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: VĮ Registrų centras, VDA, Ober–Haus ir LB PSBKI.

Pastaba: BKI – būsto kainų indeksas; LB PSBKI – Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas.

Būsto paklausą daugiausia lemia būsto įsigijimai su paskola – tiek investicijai, tiek savo reikmėms. Atpigus skolinimuisi, kredito reikšmė būsto rinkoje padidėjo: 2024 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje su paskola gyventojai įsigijo atitinkamai 54, 44 ir 36 proc. būstų[38]

[38]Vertinant sandorių skaičių.

, o 2025 m. pabaigoje tokių sandorių dalis padidėjo iki atitinkamai 60, 50 ir 44 proc. Kita vertus, didėjant rinkos aktyvumui, pirkėjų struktūra iš esmės nepakito – būsto įsigijimų savo reikmėms dalis stabiliai sudarė apie du trečdalius rinkos, o kitas trečdalis sandorių buvo investiciniai[39]

[39]Investiciniais laikomi sandoriai, kai namų ūkio perkamo gyvenamojo NT objekto vertė yra mažesnė už bent vieną jau turimą objektą; taip pat įmonių būsto įsigijimai.

. Investicinių sandorių gausa išsiskiria Vilnius (40 % būstų sostinėje perkama ne savo reikmėms). 2026 m. rugpjūčio mėn. įsigaliosiančiais ASN pakeitimais bus griežtinami ne pirmų būsto paskolų reikalavimai, tad investicinių sandorių su paskola dalis turėtų mažėti. Nors žinia apie griežtėsiančius standartus iki įsigaliojimo gali paskatinti investuotojus, šiuo metu reikšmingų investicinės paklausos pokyčių didmiesčiuose nematyti.

Būsto kainų disbalansai padidėjo, dėl to būsto rinka tampa jautresnė sukrėtimams. Didėjant paklausai, būsto kainos pradėjo kilti greičiau: 2026 m. pradžioje jos didėjo 12–15 proc. metiniu tempu, t. y. maždaug dvigubai sparčiau nei prieš metus (žr. 12 pav. grafiką dešinėje). 2026 m. pirmąją pusę galima tikėtis 10 proc. viršijančio būsto kainų augimo tempo, tačiau sparčiau už darbo užmokestį (8 % per metus[40]

[40]2026 m. balandžio mėn. Lietuvos banko makroekonominė darbo užmokesčio augimo prognozė 2026 m. – 8 proc.

) kylančios kainos ilgainiui gali pradėti riboti rinkos aktyvumą. Neslopstant gyventojų lūkesčiams įsigyti nuosavą būstą, būsto pardavimo ir nuomos kainų raida toliau skyrėsi: VDA duomenimis, pastarosios kyla maždaug dvigubai lėčiau (2026 m. pirmąjį ketvirtį – apie 5 % metiniu tempu). Būsto kainoms kylant sparčiau už nuomos kainas ir gyventojų pajamas, būsto kainų pervertinimas 2025 m. pabaigoje pasiekė 7 proc. (prieš metus sudarė 4 %).

2 intarpas. Atsiimtų II pensijų pakopos lėšų poveikis būsto rinkai

Parengė D. Skinkys

2026 m. prasidėjęs lėšų atsiėmimas iš II pensijų pakopos paveiks Lietuvos gyventojų finansinę padėtį, būsto rinką ir bankų balansus. 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, II pensijų pakopoje dalyvavimą nutraukė 514 tūkst., t. y. 37 proc. visų dalyvių. Per pirmąją bangą atsiimta suma siekia 4,2 mlrd. Eur (2,9 mlrd. Eur atiteko gyventojams, o 1,3 mlrd. Eur – Sodrai). Bendra suma sudaro 41 proc. pensijų fondų turto (arba apie 4,9 % BVP, iš jų gyventojams atitekusi dalis – 3,4 % BVP). 9 iš 10 atsiimtų sumų siekė iki 10 tūkst. Eur, o dalyvavimą dažniau nutraukė jaunesni gyventojai – pasitraukė pusė 27–30 m. amžiaus kaupusiųjų[41]

[41] Atviras Seimas. 2026-04-29 Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis. Laiko žymė: 1:52:00.

. Kito reikšmingo pasitraukimo epizodo tikimasi užsidarant lėšų atsiėmimo langui 2027 m. pabaigoje. Iš pensijų sistemos atsiimta suma didina likvidžiojo turto lygį bankų sektoriuje, taip pat skatina dalį gyventojų anksčiau grąžinti turimas paskolas arba panaudoti lėšas kaip pradinį įnašą prisiimant naujų įsipareigojimų (pvz., įsigyjant būstą su paskola). 2021 m. Estijoje įvykusi panaši reforma leidžia prognozuoti galimą jos poveikį Lietuvoje.

Estijoje lėšas atsiimti dažniau rinkosi įsiskolinę pažeidžiamesni gyventojai. Per pirmą išmokų langą Estijoje iš II pensijų pakopos pasitraukė 20 proc. dalyvių[42]

[42] 2025 m. pabaigoje iš II pakopos Estijoje buvo pasitraukę 37 proc. dalyvių. Plačiau – Reinson. H. (2026) Five years since the Estonian 2nd pension pillar reform: What have we learned?

. Jų atsiimta suma sudarė ketvirtadalį pensijų fondų turto (1,1 mlrd. Eur, arba 3,7 % BVP[43]

[43] Visa iš pensijų fondų per metus atsiimta suma sudarė 1,3 mlrd. Eur (neatskaičius 20 % GPM), t. y. 4,6 proc. BVP.

). Pasitraukę gyventojai turėjo bendrų bruožų: jų ribinis polinkis vartoti[44]

[44]Ribinis polinkis vartoti – vartojimo išlaidų pokyčio ir disponuojamųjų pajamų pokyčio santykis, kai disponuojamosios pajamos padidėja vienetu.

buvo didesnis (5 proc. p. didesnis už likusiųjų sistemoje[45]

[45]Meriküll, J. (2025) The impact of early pension withdrawals on household finances and inflation. Eesti Pank Working Paper No. 4/2025, p. 20.

); jie dažniau gaudavo negalios išmokas (33 %, likusieji – 19 %); taip pat dažniau turėjo vartojimo paskolų (atitinkamai 51 ir 21 %); buvo patyrę skolos išieškojimą (atitinkamai 7 ir 3 %). Be to, šie gyventojai rečiau turėjo kitų investicijų (18 %, likusieji – 27 %)[46]

[46]Bulõgina, T. and Kukk, M. (2025) How the large-scale early withdrawals from private pension plans were used: insights from young adults. Baltic Journal of Economics, 25(2), pp. 255–289, p. 263.

. Lietuvoje gausesnio pasitraukimo tikėtasi iš 2019 m. sustabdžiusiųjų kaupimą gyventojų (apie 10 % dalyvių[47]

[47]2025 m. pabaigoje aktyviai kaupiančiųjų dalis sudarė apie 55 proc. dalyvių, o pasyviai kaupiančiųjų, t. y. reguliariai nemokančių įmokų į II pakopos pensijų fondą, dalis sudarė apie 35 proc. kaupiančiųjų.

), kurių galimos atsiimti sumos yra šiek tiek mažesnės (vidurkis siekia 3,8 tūkst., o nesustabdžiusiųjų kaupimo – 4,5 tūkst. Eur[48]

[48] 2025 m. ketvirtojo ketvirčio projekcija pagal 2023 m. pirmojo pusmečio pensijų fondųdalyvių mikroduomenis. Skaičiavimams naudoti pensijų fondų veiklos rezultatų ir VDA gyventojų darbo užmokesčio duomenys.

). Vis dėlto 2026 m. pirmojo ketvirčio Sodros duomenys rodo, kad lėšas atsiėmė ir didesnes sumas sukaupę asmenys (vidutinė atsiimta suma sudarė 5,4 tūkst. Eur).

Didžioji dalis Estijoje atsiimtų pinigų nebuvo investuota, o liko gyventojų einamosiose sąskaitose arba buvo panaudota vartojimui bei skoloms grąžinti. Praėjus metams po pirmos atsiėmimų bangos, apie 50–60 proc. lėšų liko indėliuose bankuose, apie ketvirtadalis buvo panaudota vartojimo paskoloms grąžinti, o apie 15 proc. išleista vartojimui. Nors pastebėtas trumpalaikis investicijų į rizikingesnį turtą (pvz., akcijas) padidėjimas, šis efektas buvo nedidelis ir laikinas[49]

[49]Meriküll, 2025, p. 18–19.

. Gyventojams anksčiau laiko grąžinant vartojimo kreditą, Estijos bankų vartojimo paskolų portfelis praėjus metams nuo atsiėmimo pradžios (2022 m. trečiąjį ketvirtį) buvo sumažėjęs maždaug ketvirtadaliu. Estų tyrėjos tiesiogiai neanalizuoja atsiimtų lėšų poveikio būsto rinkos aktyvumui, bet nurodo, kad statistiškai reikšmingos įtakos būsto paskolų portfeliui nebuvo nustatyta.

Iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos skatins NT rinką, tačiau tik apie 6 proc. kaupiančiųjų namų ūkių nebus finansiškai apriboti panaudoti šias lėšas gauti būsto paskolą.

A pav. Gyventojų II pensijų pakopoje sukauptų sumų pasiskirstymas (grafikas kairėje), metinis būsto sandorių skaičius ir projekcija pagal scenarijus (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VĮ Registrų centras.

Pastabos: grafike kairėje – 2025 m. ketvirtojo ketvirčio projekcija pagal 2023 m. pirmojo pusmečio fondų dalyvių mikroduomenis. Skaičiavimams naudoti pensijų fondų veiklos rezultatų ir VDA gyventojų uždarbio duomenys; x ašis sutrumpinta; grafike dešinėje – pagal A (intensyvusis), B (vidutinis) ir C (švelnusis) scenarijus skaičiuojama, kad būstą įsigyja atitinkamai 20, 10 ir 5 proc. 2026 m. rugpjūčio mėn. įsigaliosiančių ASN nevaržomi namų ūkiai, kaupiantys II pensijų pakopoje. Raudoni stulpeliai žymį papildomą paklausą dėl atsiimtų lėšų. Kitos prielaidos: 1) 2026–2027 m. pagrindinei projekcijai gauti naudojamas 2020–2025 m. vidurkis, t. y. 46 tūkst. būsto sandorių; 2) laikoma, kad 1 arba 2 suaugę asmenys namų ūkyje sudaro atitinkamai 40 ir 60 proc. pirkėjų srauto; 3) daroma prielaida, kad būstą pirks tik tie II pakopoje kaupiantys namų ūkiai, kurių amžiaus vidurkis ne didesnis kaip 45 m.; 4) daroma konservatyvi prielaida, kad namų ūkis neturi papildomų santaupų.

Priklausomai nuo gyventojų polinkio iš II pensijų pakopos atsiimtas lėšas investuoti į NT, 2026–2027 m. būsto pardavimai galėtų išaugti 3–10 proc. punkto. 2025 m. pabaigoje gyventojai II pensijų pakopoje buvo sukaupę apie 10,6 mlrd. Eur. Atskaičius valstybės paramą ir Sodros įmokas, visa iš II pakopos galima atsiimti suma siekė 6,5 mlrd. Eur, o mediana – 3,4 tūkst. Eur (žr. A pav. grafiką kairėje). Modeliavimo rezultatai namų ūkio lygiu rodo, kad apie 50 tūkst. namų ūkių, arba 6 proc. kaupiančiųjų, būtų finansiškai nesuvaržyti[50]

[50] Finansiškai nesuvaržytais laikomi namų ūkiai, kurie turėtų pakankamą pradinį įnašą įsigyti 50 kv. m būstą ir tenkintų 2026 m. rugpjūčio mėn. įsigaliosiančius ASN reikalavimus.

panaudoti atsiimtas lėšas pirkti būstą su paskola[51]

[51] Atliekant skaičiavimus, atsižvelgta į 2026 m. ASN reguliavimo pokyčius.

. Priklausomai nuo scenarijaus, kokia dalis šių namų ūkių pasirinktų atsiimti lėšas ir jas panaudoti NT pirkimui, būsto pardavimai 2026–2027 m. galėtų padidėti 3–10 proc. punkto (žr. A pav. grafiką dešinėje), papildomai galėtų būti suteikta 0,4–1,2 mlrd. Eur naujų būsto paskolų. Kaip rodo Estijos pavyzdys, skatinančio reformos poveikio būsto kredito portfeliui gali ir nebūti, nes dalis gyventojų atsiimtas lėšas panaudos turimoms būsto paskoloms grąžinti, o ne tik kaip pradinį įnašą prisiimti naujus įsipareigojimus.

Gyventojų įsiskolinimas Lietuvoje yra mažas, o būsto įperkamumas – gana stabilus. Lietuvos būsto kredito rinka tebėra sekli – būsto kredito ir BVP santykis 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 18 proc. ir buvo kone dvigubai mažesnis už euro zonos vidurkį (34 %). Būsto kainų ir pajamų santykis Lietuvoje nuo 2015 m. padidėjo 10–15 proc.[52]

[52] Skaičiavimams naudojant disponuojamasias gyventojų pajamas.

, tačiau įperkamumo prastėjimas nebuvo toks reikšmingas kaip, pavyzdžiui, Portugalijoje ar Nyderlanduose, kuriose jis suprastėjo 40–70 proc. Tyrimai rodo, kad didesnis kredito kiekis gali paskatinti būsto paklausą ir pakenkti įperkamumui[53]

[53]Pavyzdžiui, Ryan-Collins, J., Lloyd, T. and Macfarlane, L. (2017) Rethinking the Economics of Land and Housing.

. Tokį ryšį iliustruoja Vokietija, kurioje įsiskolinimo prieaugis 2015–2022 m. sutapo su įperkamumo prastėjimo laikotarpiu (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto ryšys tarp kredito ir įperkamumo nėra tvirtas. Pavyzdžiui, euro zonos šalyse, kuriose 2015–2025 m. fiksuotas didžiausias būsto paskolų ir BVP santykio mažėjimas, įperkamumas prastėjo labiausiai[54]

[54]Portugalija (−23 proc. p.), Nyderlandai (−22 proc. p.), Airija (−19 proc. p.) ir Ispanija (−22 proc. p.) per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sumažino būsto paskolų ir BVP santykį, tačiau kartu padidėjo būsto kainų ir pajamų santykiai – atitinkamai 63, 33, 19 ir 20 proc.

Būsto įperkamumo raidą euro zonoje labiau lėmė pastatų pasiūlos, o ne kredito pokyčiai.

13 pav. Būsto įperkamumo ir įsiskolinimo pokyčiai pasirinktose euro zonos šalyse (grafikas kairėje) bei būsto įperkamumo ir pasiūlos pokyčiai euro zonos šalyse (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: EBPO ir ECB statistinių duomenų saugykla.

Pastabos: skaičiavimams naudotos disponuojamosios pajamos; LT – Lietuva, IT – Italija, EE – Estija, DE – Vokietija, FI – Suomija, PT – Portugalija, NL – Nyderlandai, IE – Airija, LU – Liuksemburgas; grafike dešinėje dėl duomenų stygiaus nėra Graikijos, Kipro, Kroatijos ir Maltos.

Didesnė būsto pasiūla siejama su geresniu įperkamumu. Euro zonos šalyse, kur pasiūla augo sparčiau, įperkamumas gerėjo arba bent jau prastėjo mažiau (žr. 13 pav. grafiką dešinėje). 2022 m. pasiūlos kiekiu euro zonoje išsiskyrė Italija, Prancūzija ir Suomija (apie 0,6 būsto vienam gyventojui), o būsto trūkumu – Airija ir Liuksemburgas (apie 0,4). Esant ribotai pasiūlai ir augant gyventojų skaičiui, būtent Airijoje ir Liuksemburge 2011–2022 m. įperkamumas prastėjo labiausiai. Daugiausia dėl emigracijos Lietuvoje 2011–2022 m. būstų skaičius vienam gyventojui padidėjo nuo 0,45 iki 0,52 ir pasiekė euro zonos vidurkį. Gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 2022 m. pradėjo didėti, tačiau susidaręs pasiūlos rezervas leido amortizuoti naują paklausą ir užtikrinti gana stabilų būsto įperkamumą. 2026 m. pradžioje būsto įperkamumas šiek tiek suprastėjo, bet jo lygis buvo arti ilgalaikės tendencijos ribos: būsto kainų ir metinių grynųjų pajamų santykiai visoje Lietuvoje ir Vilniuje siekė atitinkamai 6 ir 7 ir tebebuvo mažesni už 2015–2025 m. vidurkį (6,5 ir 7,5).

Paklausai viršijant naują pasiūlą, siūlomo pastatyto būsto fondas traukėsi. Pasiūla Lietuvos didmiesčių pirminėje rinkoje 2026 m. balandžio mėn. siekė 8,8 tūkst. būstų ir dėl pavasarinio šuolio buvo 14 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 14 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto Vilniaus pirminėje rinkoje daugėja įtampos ženklų – net 60 proc. skelbimuose esančio būsto statybos dar nėra baigtos[55]

[55]UAB „Realco“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį jau pastatyti būstai sudarė 40 proc. Vilniaus pirminėje rinkoje siūlomo būsto, nepradėti statyti ir šiuo metu statomi – atitinkamai 16 ir 44 proc.

. Naujos statybos tempas Vilniuje 2025 m. paspartėjo – iš viso pradėta 6,7 tūkst. būstų statyba (2024 m. – 5,8 tūkst., žr. 14 pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto, palyginti su tendencija iki 2022 m., metiniam gyventojų prieaugiui sostinėje padvigubėjus, toks statybos tempas tik pradeda deramai atliepti padidėjusią paklausą. Situaciją gali apsunkinti ir tai, kad ne visi pradėti statyti objektai gali būti užbaigti – jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai pakurstys statybos kainų infliaciją, dalis plėtotojų gali atidėti projektus.

Naujų būstų statyba paspartėjo, tačiau artimiausiu metu baigtų statyti būstų Vilniuje gali pradėti trūkti.

14 pav. Būsto pasiūla pirminėje būsto rinkoje (grafikas kairėje) ir butų pasiūlos bei gyventojų prieaugiai Vilniaus mieste (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: UAB „Inreal“, VDA ir teritorinės ligonių kasos.

Pastabos: grafike kairėje – Vilniuje jau rezervuota apie penktadalis, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 40–50 proc. siūlomų įsigyti būstų (iš viso apie 2 tūkst. būstų). Įtraukti ir statomi, ir nepradėti statyti būstai, įkelti į aktyvius skelbimus.

Bankų susietumas su NT rinka didina jų jautrumą šios rinkos svyravimams. Bankai Lietuvoje yra pagrindiniai NT veiklų finansuotojai: 2025 m. pabaigoje NT fondai valdė daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės turto, o bankai buvo suteikę apie 15 mlrd. Eur būsto ir dar 5 mlrd. Eur komercinio NT paskolų. Bendrai paskolos NT įsigyti ir statybai sudaro 61 proc. bankų realiajai ekonomikai suteikto kredito (žr. 15 pav. grafiką kairėje). Kredito įstaigos taip pat plačiai naudoja NT kaip užstatą teikdamos paskolas – apie 65 proc. (11 mlrd. Eur) paskolų įmonėms yra padengtos komerciniu NT[56]

[56]Pagal ESRV/2019/3 rekomendacijos plačiausią apibrėžimą, komercinio NT paskolos apima komerciniu ir gyvenamuoju NT, taip pat žemės sklypais ir kai kurių rūšių nebaigtomis struktūromis užtikrintas, juridiniams asmenims suteiktas paskolas.

, o padengimo šiuo užstatu lygis yra vienas didžiausių ES (žr. 15 pav. grafiką dešinėje). Tai reiškia, kad jei šiuo metu susikaupę disbalansai lemtų didesnę NT kainų korekciją, blogėtų užstato kokybė, o bankai galėtų pradėti riboti skolinimą. Ilgainiui sumenkusios investicijos neigiamai paveiktų ir ekonomikos augimą. Nors šios rizikos išsipildymo tikimybė yra maža, jos poveikis būtų didelis.

Bankai yra susiję su NT rinka tiek per suteiktas paskolas NT veikloms, tiek per paskolų užstatą.

15 pav. Su NT susijusių paskolų dalis, palyginti su bankų kredito privačiajam ne finansų sektoriui portfeliu (grafikas kairėje), ir bankų paskolų įmonėms su NT užstatu dalis ES (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VDA.

Pastabos: grafike kairėje – paskolų dalis pagal rūšį visame bankų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelyje; grafike dešinėje – imtis yra ES šalys, išskyrus Bulgariją, Vengriją, Airiją ir Ispaniją.

Investicijos į komercinį NT tebėra prislopusios, jas riboja sumažėjusi rizikos premija. Komercinio NT investicijų rizikos premija 2025 m. reikšmingai nesikeitė ir buvo kone 3 proc. punktais mažesnė negu laikotarpiu iki pinigų politikos griežtinimo pradžios (žr. 16 pav. grafiką kairėje). Investuotojams renkantis patrauklesnes alternatyvas, investicinių sandorių apimtis 2025 m. buvo arti dešimtmečio žemumų. Pinigų srautus perorientuojant nuo biurų segmento, padidėjo investicijos į pramonines ir prekybines patalpas. Be to, išaugo Kauno miestui tenkanti investicijų dalis (2025 m. sudarė apie 30 %, o 2015–2024 m. vidurkis – 10 %). Nors investicinių sandorių apimtis tebėra maža, pigesnis skolinimasis suteikė paskatų vykdyti mažesnės vertės sandorius. Įtraukiant į skaičiavimus ir pastaruosius, rinka jau yra gana aktyvi – 2025 m. komercinio NT pardavimo sandorių skaičius buvo 30 proc. didesnis nei 2024 m.

Po kelių sukrėtimų investicijos į komercinį NT susitraukė, bet plataus masto kainų korekcijos išvengta.

16 pav. Komercinio NT rizikos premija ir investicijų apimtis (grafikas kairėje) bei pardavimo kainos (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Refinitiv, CPB Real Estate Services, ECB duomenų saugykla, VĮ Registrų centras ir Eurostatas.

Pastabos: pramoninių patalpų segmentas apibrėžiamas kaip gamybinės ir logistinės paskirties komercinis NT. Rizikos premija – atitinkamų metų paskutinio ketvirčio skirtumas tarp komercinio NT nuomos ir Lietuvos 10 m. VVP pajamingumo.

Nepaisant lėtesnio kainų augimo, Vilniaus biurų segmente tebėra vidutinio dydžio kainų disbalansų. Skirtingai nei bendrai euro zonoje, kur komercinio NT pardavimo kainos smuko apie 10 proc., Lietuvoje komercinio NT kainos po stabtelėjimo 2024 m. toliau kilo (žr. 16 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, dėl pasiūlos pertekliaus biurų segmentas yra labiau pažeidžiamas: pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurų kainos smuktelėjo ir tebėra apie 5 proc. mažesnės, palyginti su 2024 m. piku. Kainų augimui prislopus, šiame segmente kainų pervertinimas[57]

[57]Skaičiavimai pagrįsti santykinių rinkos rodiklių raida (plačiau žr. Komercinio nekilnojamojo turto rizikų stebėsenos sąrangaKomercinio nekilnojamojo turto rizikų stebėsenos sąrangaKomercinio nekilnojamojo turto rizikų stebėsenos sąranga).

per dvejus metus sumažėjo nuo 20 iki 9 proc. Kainų disbalansą lemia greičiau nei patalpų nuomos kainos ir gyventojų užimtumas kilusios biurų pardavimo kainos (2015–2025 m. dirbančių gyventojų Vilniuje padaugėjo 25 %, A klasės biurų nuomos kaina augo 30 %, o pardavimo kaina – daugiau kaip 100 %).

Patalpų neužimtumo lygis Vilniaus biuruose tebėra padidėjęs, o plėtotojams prisitaikant prie mažesnės paklausos, nauja statyba lėtėjo. Palyginti su kitu komerciniu NT, biurų segmentas pastarąjį dešimtmetį išsiskyrė plėtros sparta: nuo 2015 m. šių patalpų fondas padidėjo 200 proc. (prekybinių ir pramoninių patalpų atitinkamai – 30 ir 125 %). Susiduriant su hibridinio darbo iššūkiais, ne visa nauja pasiūla yra įsisavinama. Nepaisant sulėtėjusios plėtros (žr. 17 pav. grafiką kairėje), Vilniaus biurų neužimtumas 2026 m. pradžioje tebesiekė 10 proc., o prekybinių ir pramoninių patalpų sudarė atitinkamai 1 ir 4 proc. Komercinio NT segmentuose, kuriuose yra didesnis patalpų neužimtumas, nuomos kainos nuo 2022 m. kilo lėčiau (žr. 17 pav. grafiką dešinėje). Tai mažino NT valdytojų pajamas ir didino neigiamą spaudimą šių patalpų kainoms. Kita vertus, net ir labiau pažeidžiamuose segmentuose nuomos kainų korekcijos nestebima, o tai rodo, kad patalpų valdytojai nesusiduria su rimtesniais sunkumais.

Dėl pasiūlos pertekliaus Vilniaus biurų segmente kainų korekcijos rizika tebėra padidėjusi.

17 pav. Komercinių patalpų fondas (grafikas kairėje) ir ryšys tarp patalpų neužimtumo ir nuomos kainų (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: CPB Real Estate Services.

Pastaba: grafike kairėje – metiniai tempai apskaičiuoti naudojant 12 mėn. slankųjį vidurkį; grafike dešinėje – 18 skirtingų komercinio NT segmentų duomenys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Bankams kredituojant saugesnius komercinio NT projektus, finansų sistema yra atspari sukrėtimams komercinio NT rinkoje. Pagal riziką komercinio NT paskolas galima skirti į dvi grupes: paskolas, skirtas komercinio NT statybai ar pirkimui savo reikmėms finansuoti, ir paskolas, skirtas patalpoms nuomai įsigyti ar statyti. Nuomai skirtos paskolos dažnai yra rizikingesnės, nes gebėjimas jas grąžinti glaudžiai susijęs su NT rinkos ciklu ir nuomos pelningumu[58]

[58]Plačiau – ESRV leidinyje Vulnerabilities in the EEA commercial real estate sector.

. Lietuvos bankų komercinio NT kredito portfelio rizikingumas yra nedidelis – nuomai skirtos paskolos sudaro 0,8 mlrd. Eur, arba vos 2 proc. viso privačiajam ne finansų sektoriui suteikto kredito portfelio. Be to, pabrangus skolinimuisi, bankai mažino kreditavimą rizikingesniam segmentui: nuomai skirtų paskolų portfelis 2022–2025 m. paaugo mažiau nei paskolų savo reikmėms – atitinkamai 30 ir 80 proc. (žr. 18 pav. grafiką kairėje). Nuomai skirtą komercinį NT Lietuvoje taip pat finansuoja NT fondai, tačiau dėl žemo atvirojo tipo fondų paplitimo (žr. 18 pav. grafiką dešinėje) rizikos finansiniam stabilumui jie šiuo metu nekelia[59]

[59]Plačiau apie NT fondų sektorių žr. NT fondai Lietuvoje augo kaip ant mielių.

Gyvenamojo ir komercinio NT rizikos skiriasi pagal ciklinę padėtį – būsto rinkoje dėl didelės paklausos yra netvaraus kainų augimo, o Vilniaus biurų segmente dėl pasiūlos pertekliaus – kainų korekcijos rizika. Būsto rinkos aktyvumas yra didelis, dėl iš II pensijų pakopos atsiimamų lėšų jis turėtų didėti toliau. Jei pasiūla neatitiks paklausos, kainų disbalansai gali augti, o būsto rinkos pažeidžiamumas sukrėtimams – didėti. Kita vertus, žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera finansinė padėtis mažina rizikos išsipildymo tikimybę (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). Pastatų plėtros ir kainų augimo tempams sulėtėjus, rizikos lygis komercinio NT segmente per metus iš esmės nepakito, bet dėl kainų disbalanso tebėra Vilniaus biurų kainų korekcijos rizika. Nepaisant to, situacija kituose komercinio NT segmentuose yra palanki, disbalansų nestebima. Be to, bankams kredituojant saugiausius komercinio NT projektus, paskolų portfelio kokybė yra gera. Tai rodo ir istoriškai žemas neveiksnių paskolų lygis bankuose (2025 m. pabaigoje nesiekė 1 %).

Rizikingesnės bankų komercinio NT paskolų pozicijos nėra didelės, o NT fondų investicijų rizikos lygį mažina nedidelis atvirojo tipo fondų paplitimas.

18 pav. Komerciniu NT užtikrintų bankų paskolų portfelis (grafikas kairėje) ir NT fondų valdomo turto vertė pagal fondo tipą (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos bankas.

1.5.Bankų sektoriaus raida ir atsparumas

1.5.1.Bankų sektoriaus raida

2025 m. Lietuvos bankų sektorius pasižymėjo gerais veiklos rezultatais – nors pelningumas mažėjo, tačiau ir toliau buvo aukštas, gerokai viršijo ES vidurkį (žr. 19 ir 20 pav. grafikus kairėje). 2025 m., palyginti su 2024 m., grynosios palūkanų pajamos buvo 4,6 proc. (pašalinus Revolut[60]

[60] Dėl Revolut grupės reikšmingo augimo, aktyvios veiklos įvairiose ES šalyse plėtros ir dėl to atsirandančio didelio poveikio įvairiems bankų sektoriaus rodikliams, tam tikros raidos tendencijos įvertinamos pašalinus Revolut grupės veiksnį.

grupės įtaką – 13,9 %) mažesnės – tam didžiausią įtaką turėjo nusistovėjusi mažesnių palūkanų normų aplinka. Nepaisant to, didelį pelningumą ir toliau palaikė reikšminga lėšų, laikomų centriniame banke, apimtis, generuojanti nerizikingą grąžą[61]

[61] ECB nustatoma indėlių galimybės palūkanų norma rodo bankų gaunamą grąžą už vienos nakties indėlius, laikomus centriniame banke. Indėlių galimybės palūkanų norma paskutinį kartą buvo mažinama 2025 m. birželio mėn. ir nuo to laiko sudarė 2 proc.

, taip pat sparčiai augęs kreditavimas ir paskolų palūkanų pajamos, viršijančios indėlių palūkanų išlaidas.[62]

[62] Grynoji palūkanų marža, rodanti, kaip efektyviai bankai generuoja grąžą pagal uždirbamas ir sumokamas palūkanas, per metus sumažėjo 0,9 proc. punkto (iki 2,6 %), tačiau gerokai viršijo prieš 2022 m. ECB palūkanų didinimą fiksuotus rodiklius.

Bankų sektoriaus pelną teigiamai veikė ir sparčiai augusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos (52,7 %; pašalinus Revolut grupės įtaką, – 6,2 %). Visi šie veiksniai, įskaitant neigiamą įtaką pelningumo rodikliams darančią padidėjusią nuosavo kapitalo ir turto apimtį, lėmė aukštus, nors ir sumažėjusius, pelningumo rodiklius – 2025 m. nuosavybės ir turto grąža sudarė atitinkamai 17,2 ir 1,3 proc.[63]

[63] 2024 m. nuosavybės ir turto grąža sudarė atitinkamai 21,5 ir 1,6 proc.

ir reikšmingai viršijo ES vidurkį[64]

[64] Remiantis EBI duomenimis, 2025 m. vidutiniai nuosavybės ir turto grąžos rodikliai ES/EEE sudarė atitinkamai 10,4 ir 0,7 proc.

Bankų sektorius ir toliau palaikė aukštą suteiktų paskolų portfelio kokybę. Palanki ne finansų įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis, žemas įsiskolinimo lygis bei konservatyvus paskolų teikimas lemia žemą neveiksnių paskolų lygį, kuris 2025 m. pabaigoje sudarė 0,8 proc. Ne finansų įmonių neveiksnių paskolų dalis per metus sumažėjo iki 1,1 proc., o būsto ir vartojimo paskolų iš esmės nepakito ir sudarė atitinkamai 0,7 ir 2,3 proc. Paskolų, kurių rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai išaugo[65]

[65] Paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika apima 2 lygio paskolas, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo.

, dalis per metus sumažėjo 0,5 proc. punkto – iki 7 proc. Tai daugiausia lėmė 1,3 proc. punkto (iki 9,1 %) sumažėjusi šių paskolų dalis ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelyje (žr. 19 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, rizikingesnių namų ūkių paskolų dalis per metus padidėjo[66]

[66] Pažymėtina, kad rizikingesnių namų ūkių paskolų dalies augimą lėmė ir tam tikri paskolų vertinimo metodikos pokyčiai.

: paskoloms, užtikrintoms gyvenamuoju NT, ir vartojimui šios dalys sudarė atitinkamai 9,3 ir 10,1 proc., t. y. 0,5 ir 1,7 proc. punkto daugiau nei prieš metus, tačiau iš esmės atitiko prieš pandemiją stebėtą lygį. Pažymėtina, kad 2026 m. dėl prasidėjusio konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus energijos kainoms ir neapibrėžtumui, bankai gali pradėti atsargiau vertinti skolininkų finansinę būklę ir rizikingesnių paskolų dalis gali padidėti, o prastesnė ekonomikos raida galėtų lemti ir aukštesnį neveiksnių paskolų lygį.

Lietuvos bankų sektoriaus pelningumas, nors sumažėjęs, ir toliau buvo didelis, o paskolų portfelio kokybė – gera.

19 pav. Pagrindiniai 2024 ir 2025 m. bankų pajamų ir išlaidų straipsniai, palyginti su nuosavu kapitalu (grafikas kairėje) bei paskolų, kurių kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi, ir neveiksnių paskolų privačiajam ne finansų sektoriui dalys (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: pagrindiniai Lietuvos bankų sektoriaus bankų pajamų ir išlaidų straipsniai pateikti pašalinus Revolut grupės veiksnį; NŪ – namų ūkiai.

Nors mažesnės svarbos įstaigų pelningumas šiek tiek didėjo, veiklos rodikliai ir toliau yra kur kas prastesni nei sisteminės svarbos įstaigų. 2025 m. mažesnės svarbos įstaigų turto grąža per metus paaugo apie 0,1 proc. punkto (iki 0,7 %) ir iš esmės atitiko ES/EEE vidurkį, tačiau ir toliau buvo beveik dvigubai mažesnė nei Lietuvoje veiklą vykdančių sisteminės svarbos įstaigų (žr. 20 pav. grafiką kairėje). Išlaidų ir pajamų santykis mažesnės svarbos įstaigose per metus šiek tiek padidėjo ir sudarė 74,6 proc., o sisteminės svarbos įstaigose sudarė 41,4 proc. Didelis išlaidų ir pajamų santykis rodo mažą veiklos efektyvumą, kurį nulemia mažesnė paslaugų diversifikacija, nepakankamas teikiamų paslaugų mastas, brangesnis finansavimasis ir rizikingesnių klientų bazė. Dėl paskolų portfelių koncentracijos rizikingesniuose paskolų segmentuose[67]

[67] Pavyzdžiui, mažesnės sisteminės svarbos įstaigose paskolos SVV ir vartojimui bei kitoms reikmėms sudaro atitinkamai 97 ir 83 proc. paskolų ne finansų įmonėms ir namų ūkiams portfelių, o sisteminės svarbos įstaigose – atitinkamai 50 ir 29 proc.

mažesnės svarbos įstaigos taip pat pasižymėjo prastesniais neveiksnių paskolų (5,5 %) ir padidėjusios rizikos paskolų dalies (12,9 %) rodikliais, o sisteminės svarbos įstaigose šie rodikliai sudarė atitinkamai 0,6 ir 7,5 proc. Palyginkime su kitomis valstybėmis: 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį neveiksnių paskolų dalis mažesnės svarbos euro zonos įstaigose vidutiniškai sudarė 2,8 proc., o Lietuva buvo penkta tarp didžiausius rodiklius turinčių euro zonos valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad šiose įstaigose bendri likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai taip pat yra vykdomi su kur kas mažesne atsarga nei sisteminės svarbos įstaigose, atsparumo didinimas potencialiems sukrėtimams mažesnės svarbos įstaigose tebėra svarbus.

Išaugusios investicijos į skolos VP rodo šiek tiek padidėjusią riziką dėl galimų nuostolių įvykus kainų korekcijai rinkose, o didesnė rizika tenka bankams, turintiems mažesnius likvidžių lėšų rezervus ir didesnę šių VP dalį portfeliuose.

20 pav. Turto grąža (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus turte laikomo skolos VP portfelio pasiskirstymas pagal vertinimo metodą, emitentą ir emitento šalį (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: IE – Airija, FR – Prancūzija, LT – Lietuva.

Bankams padidinus investicijas į skolos VP, išaugo galimas neigiamas poveikis įvykus kainų korekcijai rinkose, tačiau galimų nuostolių tikimybė yra nedidelė. Nors likvidžios lėšos ir suteiktos paskolos sudaro didžiausią turto dalį (83 %), bankų turimų skolos VP dalis 2025 m. pabaigoje padidėjo iki 15 proc., t. y. 4,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus, o kai kuriuose bankuose ši dalis siekia net 27 proc. viso turto. Tik nedidelė dalis (6 %) Lietuvos bankų sektoriaus turimų skolos VP yra vertinami tikrąja verte, t. y. perkainojami rinkos kaina (žr. 20 pav. grafiką dešinėje). Rizika galėtų kilti tuo atveju, jei įvyktų kainų korekcija, o bankas pritrūktų likvidžių lėšų ir būtų priverstas realizuoti turimus skolos VP anksčiau išpirkimo termino, kartu prisiimdamas nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Lūkesčiai dėl pinigų politikos griežtinimo ir didėjanti valstybių skolų tvarumo rizika (plačiau žr. 1.1. skirsnyje) sudaro prielaidas galimai reikšmingesnei skolos VP kainų korekcijai ateityje. Kita vertus, tikėtinų nuostolių rizika yra nedidelė dėl reikšmingų likvidžių lėšų rezervų, kurie, susiklosčius nepalankiai situacijai, mažintų poreikį parduoti turimus skolos VP anksčiau laiko. Pažymėtina, kad didesnė rizika tenka bankams, kuriuose skolos VP sudaro reikšmingesnę dalį turto ir sukaupti likvidžių lėšų rezervai yra mažesni, tačiau ją taip pat mažina ir šiuose bankuose esanti didelė Lietuvos VVP koncentracija portfelyje, amortizuojanti galimą neigiamą poveikį dėl skolos tvarumo rizikos.

Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje nuosaikiai mažėja, tačiau tebėra viena didžiausių ES. Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija, atsižvelgiant į paskolų portfelių dydžius, yra septinta didžiausia tarp ES valstybių[68]

[68] Remiantis naujausiais ECB 2024 m. pabaigos duomenimis.

(2020 m. – buvo penkta didžiausia). Nuo 2018 m. Lietuvos bankų sektorių papildžius 12 naujų rinkos dalyvių, kurių dauguma specializuojasi SVV ir vartojimo paskolų segmentuose, koncentracija šių paskolų portfeliuose pradėjo mažėti ir pastaruoju metu stabilizavosi (žr. 21 pav. grafiką kairėje). Būsto paskolos daugiausia tebėra sutelktos didžiuosiuose bankuose: 72,6 proc. viso bankų sektoriaus būsto paskolų portfelio tenka sisteminės svarbos įstaigoms. Kita vertus, nuo 2020 m. padidėjęs konkurencinis spaudimas, taip pat 2025 m. įsigaliojusi supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka ir į būsto rinkos segmentą vis aktyviau įeinant naujam rinkos dalyviui, koncentracija būsto paskolų segmente sumažėjo ir toliau pasižymi mažėjimo tendencija. Tai atitinkamai daro poveikį būsto paskolų maržoms: nuo 2020 m. vidutinė naujų būsto paskolų marža sumažėjo 1,1 proc. punkto (iki 1,6 %)[69]

[69] 2026 m. vasario mėn. duomenys.

, o palūkanų normų atotrūkis nuo euro zonos vidurkio sumažėjo nuo beveik 1 iki 0,3 proc. punkto ir pastaruoju metu stabilizavosi.

Švediško kapitalo bankams užimant reikšmingą dalį rinkoje, galima disbalansų korekcija Švedijoje galėtų neigiamai paveikti ir Lietuvos finansų sistemą, tačiau riziką riboja sumažėjusios sąsajos su patronuojančiaisiais bankais. Nors koncentracija bankų sektoriuje sumažėjo, tačiau švediško kapitalo bankų turto dalis Lietuvos bankų sektoriuje sudaro 40,1, o suteiktų paskolų portfelio – 50,9 proc.[70]

[70] Pašalinus Revolut grupės įtaką, šios dalys sudaro atitinkamai 64,3 ir 58,3 proc.

Taigi, šių bankų reikšmė kredito rinkoje ir toliau yra didelė. Priklausomybė nuo švediško kapitalo bankų lemia didesnį jautrumą šios šalies disbalansams, kylantiems dėl aukšto namų ūkių ir įmonių įsiskolinimo lygio[71]

[71] Remiantis 2025 m. Statistics Sweden duomenimis, Švedijos namų ūkių ir ne finansų įmonių skola, palyginti su BVP, sudarė atitinkamai 83 ir 110 proc.

bei vyraujančio didelio patalpų, ypač biurų[72]

[72] Remiantis Riksbank 2025 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, biurų neužimtumo lygis skirtinguose Stokholmo rajonuose svyruoja nuo 8,1 iki 18,3 proc.

, neužimtumo lygio NT sektoriuje. Be to, Švedijos bankai reikšmingą finansavimo dalį (2025 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, sudarė 42 %) pritraukia kapitalo rinkose, todėl yra jautrūs galimiems finansų rinkos sukrėtimams. Disbalansų korekcija arba dėl svyravimų rinkose padidėjusi finansavimosi kaina galėtų paskatinti kreditavimo ir likvidumo valdymo politikos pokyčius grupės mastu, o tai galėtų neigiamai paveikti finansavimo sąlygas Lietuvoje, o kartu ir visą ekonomiką. Kita vertus, didieji Švedijos bankai veikia pelningai ir su didele atsarga vykdo kapitalo ir likvidumo reikalavimus, o tai rodo didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams. Be to, Lietuvoje veikiančių bankų sąsajos su patronuojančiaisiais bankais yra reikšmingai pasikeitusios, ypač palyginti su finansų krizės laikotarpiu 2008–2009 m.[73]

[73] 2025 m. pabaigoje užsienio kredito įstaigų indėliai, vertinami kaip finansavimo iš patronuojančiųjų bankų svarba, sudarė 2,4, o 2008 m. pabaigoje – 43 proc. bankų turto.

– Lietuvoje veikiančių bankų finansavimasis nebėra priklausomas nuo patronuojančiųjų bankų, nes remiasi vidaus rinkoje pritraukiamais indėliais.

Vyraujant geopolitinei įtampai ir priklausomybei nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų, kibernetinės grėsmės ir toliau yra pagrindinė operacinė rizika Lietuvos finansų sistemai. Nors pastaruoju metu aktyvesnės tapo kibernetinės atakos, nukreiptos prieš viešąjį sektorių (2025 m. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (angl. European Union Agency for Cybersecurity, ENISA) duomenimis, šiam sektoriui teko 38 % visų atakų, o finansų sektoriui – 4,5 %), geopolitinė aplinka ir toliau didina paskatas neslopstantiems atakų srautams (įskaitant ir hibridines atakas), nukreiptiems ir prieš kitus strategiškai svarbius sektorius. Suintensyvėjusios priešiškų valstybių remiamos kibernetinės atakos patiriamos ir finansų sektoriuje, o sparčiai tobulėjančios[74]

[74] Pavyzdžiui, kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas.

ir vis plačiau taikomos[75]

[75] EBI duomenimis, 2025 m. 92 proc. bankų savo veikloje naudojo dirbtinį intelektą, 2024 m. – 86 proc.

technologijos gali sudaryti palankesnes sąlygas sudėtingesnėms atakoms ir didesniam pažeidžiamumui. Pavyzdžiui, tam tikri DI modeliai gali sustiprinti kibernetines atakas dėl gebėjimo jas vykdyti mašininiu greičiu, o kibernetiniai nusikaltėliai gali turėti pranašumą dėl greitesnio pažeidžiamų vietų suradimo ir jų panaudojimo nei reikiamų pataisymų saugumo užtikrinimui diegimo. Kartu auganti bankų sektoriaus priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų didina sisteminio poveikio incidentų tikimybę, ypač dėl koncentracijos naudojantis tam tikrų didžiųjų IT paslaugų teikėjų paslaugomis, o 2025 m. net trečdalis FRD fiksuotų kibernetinių incidentų pagal DORA[76]

[76] Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentas (angl. Digital Operational Resilience Act).

kriterijus buvo susiję su išorės paslaugų teikėjais. Taip pat pažymėtina, kad tarp finansų sektoriaus dalyvių patiriamų kibernetinių incidentų dominuoja paskirstytojo paslaugos trikdymo (angl. distributed denial of service, DDoS) atakos (2025 m. – 70 % visų fiksuotų incidentų), kurių poveikis paprastai būna trumpalaikis ir nesukelia grėsmės duomenų apsaugai. Kita vertus, nuo rugpjūčio mėn. nebuvo gautas nė vienas pranešimas apie šio tipo atakas, o nuo spalio mėn. nebuvo fiksuotas nė vienas reikšmingas kibernetinis incidentas (žr. 21 pav. grafiką dešinėje). Tai galimai rodo, kad šiuo metu bankų taikomi kibernetinio saugumo sprendimai yra adekvatūs kylančiai rizikai, tačiau dėl sparčiai vykstančių technologinių pokyčių svarbu nuolat stebėti ir priimti atitinkamus sprendimus kibernetiniam saugumui didinti.

Bendradarbiaujant tarptautiniu ir nacionaliniu lygiais, stiprinamas finansų sektoriaus atsparumas didėjančiai kibernetinei rizikai suvaldyti. 2025 m. sausio 17 d. įsigaliojus DORA reglamentui, pradėti taikyti griežtesni veiklos atsparumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas vertino, ar bankai sustiprino IRT rizikos valdymą, atnaujino vidaus kontrolės sistemas, sugriežtino IRT paslaugų teikėjų priežiūrą ir taikė saugumo testavimo priemones. Lietuvos bankas taip pat pradėjo vykdyti kibernetinio atsparumo testavimus, padedančius įvertinti, kaip veiktų finansų įstaigų veiklos atkūrimo procesai kraštutinio scenarijaus atveju. Taip pat ir toliau stiprinamas bendradarbiavimas su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir įvairiomis tarptautinėmis institucijomis, tiek keičiantis aktualia informacija, tiek derinant veiksmus reikšmingų kibernetinių incidentų atveju. Be to, bankai nuolat didina investicijas į IT sistemų atsparumo stiprinimą ir reikiamų IT ekspertų užtikrinimą, o visa tai prisideda prie visos finansų sistemos atsparumo užtikrinimo.

Didelė koncentracija bankų kredito rinkoje nuosaikiai mažėja, o kibernetinės grėsmės tebėra pagrindinė operacinė rizika Lietuvos finansų sistemai, nors reikšmingų incidentų skaičius sumažėjo.

21 pav. Rinkos koncentracija pagal paskolų likučius PFĮ rinkoje (grafikas kairėje) ir FRD patirtų reikšmingų kibernetinių incidentų (pagal DORA kriterijus) skaičius (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafike kairėje koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu (HHI).

Lietuvos bankų sektorius ir toliau išlaiko didelę likvidžiojo turto apimtį ir finansuojasi stabiliais šaltiniais, o tai mažina sisteminės likvidumo rizikos tikimybę. 2025 m. grynieji pinigai ir likvidžiosios lėšos bankuose per metus padidėjo penktadaliu ir sudarė reikšmingą dalį (42 %) bankų turto (pašalinus Revolut grupės įtaką, – sumažėjo 8 % ir sudarė 31 % turto). Be to, Lietuvoje veikiantys bankai beveik išimtinai remiasi indėlių finansavimu – indėliai sudaro beveik 90 proc. visų įsipareigojimų, o dauguma (56 %) jų pritraukiami vidaus rinkoje (pašalinus Revolut grupės įtaką, ši dalis sudarytų 92 %). Indėlių struktūroje dominuoja privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai (90 %), o tai laikoma vienu stabiliausių finansavimosi šaltinių. Pažymėtina, kad didesnė indėlių atsitraukimo rizika būdinga bankams, kuriuose dominuoja kitų finansų įstaigų indėliai, nes, susiklosčius nepalankiai situacijai, indėlininkai galėtų atsitraukti didesniu mastu.

Bankų sektoriaus atsparumą galimiems sukrėtimams rodo gera kapitalizacija, bankuose ir toliau dominuojant aukščiausio lygio kapitalo priemonėms. Bendras KPR 2025 m. padidėjo 1,1 proc. punkto ir laikotarpio pabaigoje sudarė 23 proc., o bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis šiek tiek sumažėjo – iki 19,8 proc. (prieš metus sudarė 20,2 %), tačiau ir toliau buvo aukštas. Kita vertus, gerą kapitalizaciją daugiausia palaiko didesni ir seniai veiklą vykdantys bankai: sisteminės svarbos įstaigų bendras KPR per metus padidėjo nuo 21,5 iki 23,1 proc., o kitų įstaigų – sumažėjo nuo 20,1 iki 19,0 proc. Tai rodo, kad mažesniems ir neseniai veiklą pradėjusiems bankams kapitalo didinimas ir toliau yra aktualus, ypač veikiant aukšto neapibrėžtumo fone.

1.5.2.Bankų mokumo vertinimas

Siekiant įvertinti šalyje veikiančių FRD[77]

[77] Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie finansų rinkos dalyviai konsoliduotu lygmeniu: „Swedbank“ AB, AB SEB bankas, AB Artea bankas, UAB Urbo bankas, AB „Mano bankas“, UAB SME Bank, European Merchant Bank UAB, UAB GF bankas, Jungtinės centrinės kredito unijos grupė, Lietuvos centrinės kredito unijos grupė.

kapitalo pakankamumą ekonomikos sukrėtimo atveju, buvo atliktas mokumo testavimas nepalankiomis sąlygomis[78]

[78] Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė, o gautus rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į daromas prielaidas. Mokumo testavimas nepalankiomis sąlygomis atliktas remiantis SRMS modeliu.

. Testavimas apima trejų metų laikotarpį (2026–2028 m.) ir pagrįstas 2025 m. pabaigos FRD duomenimis. Testavimui atlikti sudaryti du ekonomikos raidos scenarijai – labiausiai tikėtinas ir nepalankusis (žr. 1 lentelę).

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų Lietuvos ekonomikos raida palaikytų nuosaikų augimą, o pagal sudarytą nepalankųjį scenarijų patirtų trejus metus trunkantį nuosmukį. Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis.[79]

[79] Kompensacija vienam dirbančiajam ir būsto kainų indeksas pateikiami remiantis papildomais modelio skaičiavimais, o ne oficialiomis prognozėmis.

Jis grindžiamas prielaida, kad ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu skatins padidėjęs namų ūkių vartojimas (dėl galimybės atsiimti II pensijų pakopos lėšas) ir didėjančios valdžios investicijos, tačiau augimą ribos mažesnė užsienio paklausa ir išaugęs neapibrėžtumas dėl energijos kainų. Pagal hipotetinį nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad dėl tarptautinių konfliktų ir ekonominio neapibrėžtumo reikšmingai trauktųsi Lietuvos eksporto apimtis. Mažesnė išorės paklausa slopintų apdirbamosios gamybos ir kitų į eksportą orientuotų sektorių aktyvumą, todėl bendras ekonomikos augimas taptų neigiamas. Mažėjantis ekonominis aktyvumas didintų nedarbą ir ribotų namų ūkių vartojimą. Sumažėjusi vidaus paklausa ir išaugęs neapibrėžtumas mažintų būsto rinkos aktyvumą ir lemtų NT kainų kritimą.

1 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus (procentais)

Rodiklis	Faktinis rodiklis	Labiausiai tikėtinas scenarijus			Nepalankusis scenarijus
	2025	2026	2027	2028	2026	2027	2028
BVP (pokytis per metus)	2,9	3,1	2,0	2,9	–2,3	–3,6	–0,1
Prekių ir paslaugų eksportas (pokytis per metus)	4,2	2,0	3,1	3,4	–5,2	–9,4	–6,2
Privačiojo vartojimo išlaidos (pokytis per metus)	1,9	3,8	0,3	4,7	–5,5	–7,7	–3,2
Nedarbo lygis (vidutinis metinis)	6,9	6,7	6,6	6,6	8,2	10,0	10,5
Kompensacija vienam dirbančiajam (pokytis per metus)	10,0	9,2	6,6	6,9	1,0	–1,3	3,0
Vidutinė metinė infliacija (pagal SVKI)	3,4	5,1	3,0	2,5	1,7	0,4	0,2
Būsto kainų indeksas (pokytis per metus)	10,8	10,6	10,4	10,0	–10,3	–8,7	–4,9

Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.

Mokumo testavimo rezultatai rodo, kad bendrai bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema turi pakankamai kapitalo ir tebėra atspari galimiems sukrėtimams, pagal nepalankųjį testavimo scenarijų sistemos kapitalo lygis mažėtų nedaug (žr. 22 pav.). Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų kredito įstaigų KPR 2028 m. pabaigoje sudarytų 22,4, o pagal nepalankųjį scenarijų jis sumažėtų iki 21,1 proc. Tačiau atskirų įstaigų analizė rodo, kad išsiskiria testuotų sistemiškai svarbių įstaigų[80]

[80] Svarbioms įstaigoms priskiriami „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, AB Artea bankas. Šiuos bankus ECB prižiūri tiesiogiai kartu su Lietuvos banku.

ir mažiau svarbių įstaigų reakcija į testavimo scenarijų.

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema turi pakankamai kapitalo ir yra atspari galimiems sukrėtimams, tačiau mažiau svarbios įstaigos yra jautresnės nepalankiajam scenarijui.

22 pav. Bendro KPR pokytis pagal scenarijus

Dalintis:

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: minimalius reikalavimus sudaro 8 proc. minimalus kapitalo reikalavimas ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimas. Struktūrinius makroprudencinius kapitalo reikalavimus sudaro kapitalo apsaugos rezervas ir kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas. Bendrą KPR sudaro minimalūs reikalavimai, struktūriniai makroprudenciniai kapitalo reikalavimai, AKR ir sektorinio SRR reikalavimai.

Pagal nepalankųjį scenarijų mažiau sistemiškai svarbių įstaigų agreguotas KPR 2028 m. pabaigoje sumažėtų reikšmingiau nei sistemiškai svarbių įstaigų, tačiau ir toliau būtų didesnis už minimalių kapitalo reikalavimų ribą. Mažiau sistemiškai svarbios įstaigos yra jautresnės nepalankiems makroekonominiams sukrėtimams, jų agreguotas KPR 2028 m. pabaigoje sumažėtų iki 12,9 proc., o sistemiškai svarbių įstaigų – iki 22,0 proc. Vis dėlto, siekiant užtikrinti visų kapitalo reikalavimų vykdymą, testuojamoms įstaigoms papildomai reikėtų apie 65,2 mln. Eur kapitalo (apie 1,7 % dabartinio sistemos kapitalo lygio). Darant prielaidą, kad pagal nepalankųjį scenarijų būtų atlaisvinta dalis makroprudencinių kapitalo rezervų ir toliau būtų taikomi tik minimalūs bei struktūriniai reikalavimai, papildomo kapitalo poreikis sumažėtų iki 39,2 mln. Eur.

KPR kaitos veiksnių išskaidymas (žr. 23 pav.) rodo, kad grynosios palūkanų pajamos leistų bankų sektoriui absorbuoti pagal nepalankųjį scenarijų išaugančius kredito nuostolius. Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų testavimo laikotarpiu įstaigos nuosekliai didintų kredito portfelį, o pakankamai didelis pelningumas leistų dar padidinti ir taip aukštą KPR. Pagal nepalankųjį scenarijų kapitalo didinimą labiausiai stabdytų išaugantys kredito nuostoliai – per visą testavimo laikotarpį jie sudarytų apie 1,4 mlrd. Eur (apie 4,4 % viso paskolų portfelio 2025 m. pabaigoje). Nepalankiojo scenarijaus atveju grynosios palūkanų pajamos sumažėtų, tačiau vis tiek būtų reikšmingos, o tai finansų sistemos lygiu kompensuotų kredito nuostolius.

Reikšmingos palūkanų pajamos leistų bankų sektoriui absorbuoti pagal nepalankųjį scenarijų išaugančius kredito nuostolius, todėl KPR sumažėjimas yra nedidelis.

23 pav. Kredito įstaigų KPR išskaidymas pagal labiausiai tikėtiną (T) ir nepalankųjį (N) scenarijus

Dalintis:

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

3 intarpas. Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų jautrumas alternatyvioms palūkanų normų prielaidoms

Parengė I. Mikaliūnaitė-Jouvanceau

Palūkanų normų pokyčiai nevienodai veikia bankų pelningumą, kredito riziką ir kreditavimo raidą, todėl jų poveikis bankų atsparumui nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis nėra vienareikšmis. Šiame intarpe vertinama, kaip alternatyvios palūkanų normų prielaidos veikia bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus. Analizė grindžiama pagrindiniam testavimui naudojamu nepalankiuoju makroekonominiu scenarijumi, kuriame pradinės makroekonominės prielaidos tebėra nepakitusios. Atliekant jautrumo analizę, trejų metų laikotarpiui keičiama tik egzogeninė EURIBOR palūkanų normos trajektorija: pagal pagrindinį scenarijų EURIBOR sumažėja iki 1,3, pagal aukštų palūkanų normų scenarijų – padidėja iki 2,5, o pagal žemų palūkanų normų scenarijų – sumažėja iki 0,5 proc. (žr. A pav. grafiką kairėje). Bankų atsparumo, kreditavimo ir makroekonominių rodiklių raida nustatoma endogeniškai per SRMS modelyje[81]

[81] Naruševičius, L., & Mikaliūnaitė-Jouvanceau I. (2025). Systemic Risk Modelling System (SRMS): a macroprudential stress testing model (No. 41). Bank of Lithuania.

integruotus grįžtamuosius ryšius tarp bankų sektoriaus ir realiosios ekonomikos.

Rezultatai rodo, kad pagal aukštų palūkanų normų scenarijų bankų sektoriaus KPR tebėra didesnis nei pagal pagrindinį ir žemų palūkanų normų scenarijus. Testavimo laikotarpio pabaigoje bankų sektoriaus KPR aukštų palūkanų normų scenarijaus atveju sudaro 22,7, pagrindinio scenarijaus atveju – 21,1 ir mažų palūkanų normų scenarijaus atveju – 19,8 proc. (žr. A pav. grafiką viduryje). Tokį rezultatą daugiausia lemia didesnės grynosios palūkanų pajamos. Nors aukštesnių palūkanų normų aplinkoje kartu didėja ir kredito nuostoliai, jų neigiamą poveikį atsveria spartesnis palūkanų pajamų augimas, todėl bendras poveikis bankų kapitalo rodikliams tebėra teigiamas (žr. A pav. grafiką dešinėje).

Aukštų palūkanų aplinkoje didesnės grynosios palūkanų pajamos padeda absorbuoti kredito nuostolius ir palaiko didesnius kapitalo rodiklius.

A pav. Alternatyvios EURIBOR prielaidos (grafikas kairėje), jų poveikis bankų ir CKU grupių KPR (grafikas viduryje) bei pagrindiniams KPR pokyčio veiksniams (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: žemas, pagrindinis ir aukštas nurodo testavimo scenarijus, kuriuose EURIBOR palūkanų normos laikotarpio pabaigoje sudaro atitinkamai 0,5, 1,3 ir 2,5 proc.

Vis dėlto aukštesnės palūkanų normos lemia reikšmingesnį kreditavimo susitraukimą. Įmonių paskolų portfelis mažėja pagal visus scenarijus dėl nepalankios makroekonominės aplinkos, mažesnės investicijų paklausos ir prastėjančių verslo lūkesčių, tačiau aukštų palūkanų normų scenarijaus atveju šis sumažėjimas yra didžiausias. Namų ūkių kreditavimas yra dar jautresnis palūkanų normų pokyčiams, nes didesnės skolinimosi išlaidos tiesiogiai blogina būsto įperkamumą ir mažina naujų paskolų paklausą. Dėl to aukštų palūkanų normų scenarijaus atveju paskolos namų ūkiams taip pat mažėja sparčiausiai (žr. B pav. grafiką kairėje).

Didesnis kreditavimo susitraukimas pagal aukštų palūkanų normų scenarijų dar labiau slopina ekonominį aktyvumą. Mažesnis kredito prieinamumas riboja namų ūkių vartojimą ir įmonių investicijas, o blogėjanti skolininkų finansinė padėtis dar labiau mažina vidaus paklausą. Dėl grįžtamųjų ryšių tarp bankų sektoriaus ir realiosios ekonomikos bendras realiojo BVP sumažėjimas per trejų metų laikotarpį pagal aukštų palūkanų normų scenarijų yra apie 0,2 proc. punkto didesnis nei pagrindinio scenarijaus atveju, o pagal žemų palūkanų normų scenarijų – 0,1 proc. punkto mažesnis (žr. B pav. grafiką dešinėje). Rezultatai rodo, kad palūkanų normų prielaidų jautrumo analizė suteikia papildomos informacijos vertinant bankų sektoriaus atsparumo ir makroekonominės raidos sąveiką nepalankiomis sąlygomis.

Aukštesnės palūkanų normos riboja kreditavimą ir dar labiau slopina ekonominį aktyvumą.

B pav. Alternatyvių palūkanų normų scenarijų poveikis privačiojo ne finansų sektoriaus paskolų portfeliui (grafikas dešinėje) ir realiajam BVP (grafikas kairėje)

Dalintis:

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafikuose pateikiamas paskolų portfelio (įmonėms ir namų ūkiams) pokytis per testavimo laikotarpį (2025 m. IV ketv.–2028 m. IV ketv.), o realiojo BVP rodiklis – bendras pokytis 2026–2028 m.

1.5.3.Bankų likvidumo vertinimas

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos[82]

[82] Vertinant kredito įstaigų likvidumą, vertinamos šios įstaigos konsoliduotu lygmeniu: Revolut Holdings Europe UAB, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, AB Artea bankas, UAB Urbo bankas, AB „Mano bankas“, UAB SME Bank, European Merchant Bank UAB, UAB GF bankas, Saldo Bank UAB, AB „Fjord Bank“, AS Finora Group, Jungtinės centrinės kredito unijos grupė, Lietuvos centrinės kredito unijos grupė.

likvidumo padėtis ir toliau yra tvirta. Sistemos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR)[83]

[83] LCR parodo kredito įstaigos galimybes tenkinti 30 dienų likvidumo poreikį, atsižvelgus į gaunamų ir netenkamų pinigų srautus ir likvidžiojo turto atsargas. LCR apibrėžiamas kaip likvidžiojo turto atsargų ir grynojo per 30 dienų netenkamo pinigų srauto santykis.

2026 m. vasario mėn. beveik keturis kartus viršijo minimalų 100 proc. reguliacinį reikalavimą (sudarė 375 %). Neįtraukus Revolut grupės, kuriai būdingas specifinis veiklos modelis, sistemos LCR yra pastebimai mažesnis, tačiau vis tiek beveik tris kartus viršija reguliacinį reikalavimą (2026 m. vasario mėn. – 283 %).

Siekiant įvertinti kredito įstaigų atsparumą galimiems likvidumo sukrėtimams, buvo atliktas likvidumo testavimas nepalankiomis sąlygomis. Testavimas buvo atliktas naudojant vienų metų laikotarpio (nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2026 m. vasario mėn.) mėnesinius duomenis, kiekvieną šio laikotarpio mėnesį įvertinus kredito įstaigų galimybes patenkinti reikšmingai padidėjusį 30 dienų likvidumo poreikį, t. y. atlikus 12 atskirų vieno mėnesio horizonto likvidumo vertinimų. Toks metodas leidžia įvertinti rezultatų stabilumą skirtingais laiko momentais ir patikrinti, ar kredito įstaigų gebėjimas atlaikyti likvidumo sukrėtimus nėra jautrus laikotarpio pasirinkimui. Tai ypač svarbu, nes LCR per metus gali reikšmingai kisti.

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema yra pajėgi atlaikyti galimus likvidumo sukrėtimus. Nepalankiojo scenarijaus atveju[84]

[84] Išsami likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis metodologija pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

sistemos LCR per testuojamą laikotarpį reikšmingai sumažėtų (neįtraukus Revolut grupės, sistemos LCR daugiausia būtų nukritęs iki 127 %), tačiau su atsarga viršytų 100 proc. reikalavimą (žr. 24 pav. grafiką kairėje). Nors per testavimo laikotarpį 3 iš 14 kredito įstaigų pagal nepalankųjį scenarijų tam tikrais 2025 m. mėnesiais būtų šiek tiek pažeidusios minimalų LCR reikalavimą (rodiklis nebūtų nukritęs žemiau 87 %), 2026 m. sausio–vasario mėn. duomenimis, visos vertintos kredito įstaigos likvidumo sukrėtimus jau atlaikytų palaikydamos ne mažesnį kaip 100 proc. LCR.

Likvidumo sukrėtimo atveju kredito įstaigų likvidžiojo turto atsargos reikšmingiausiai mažėtų dėl indėlių susitraukimo. Pagal nepalankųjį scenarijų likvidumo sukrėtimas testuojamas trimis pagrindiniais poveikio kanalais: nukritusia likvidžiojo turto atsargų verte, didesniais nei įprasta netenkamais ir mažesniais gaunamais pinigų srautais. Dėl galimo likvidumo sukrėtimo nukritusias likvidžiojo turto atsargas daugiausia lemtų indėlių (ypač neapdraustų ir (arba) mažiau stabilių) susitraukimas[85]

[85] Indėlių bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemoje pagal nepalankųjį scenarijų sumažėtų 21 proc.

– jis paaiškintų apie tris ketvirtadalius LCR sumažėjimo[86]

[86] Atskirų likvidumo rizikos kanalų įtaka LCR sumažėjimui nepalankiojo scenarijaus atveju įvertinta Shapley išskaidymo metodu.

(žr. 24 pav. grafiką dešinėje). Papildomas likvidumo atsargų pakankamumo testavimas parodė, kad bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos visų likvidžiojo turto atsargų pakaktų padengti apie 42 proc. (neįtraukus Revolut grupės – 27 %) indėlių sumažėjimą[87]

[87] Palyginkime: vertinant atskiras kredito įstaigas, didžiausias indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. buvo fiksuotas 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema ir toliau yra atspari galimiems likvidumo sukrėtimams, didžioji dalis kredito įstaigų yra pajėgios juos su atsarga atlaikyti.

24 pav. Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos LCR sklaida (grafikas kairėje) ir LCR sumažėjimo pagal nepalankųjį scenarijų veiksnių išskaidymas (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafike kairėje minimalaus LCR sklaida rodo atskirų kredito įstaigų mažiausių LCR reikšmių per vienų metų laikotarpį nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. pasiskirstymą; grafike dešinėje LCR sumažėjimo veiksnių išskaidymas pateiktas remiantis 2026 m. vasario mėn. duomenimis.

1.6.Ne bankų finansų sektoriaus tendencijos

2025 m. kredito unijos ir toliau nuosekliai augo, veikė pelningai ir vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, tačiau atsparumo stiprinimas dabartinėje aplinkoje ir toliau yra svarbus. Kredito unijų turtas per metus padidėjo 14 proc. (iki 1,8 mlrd. Eur) ir sudarė 1,3 proc. visos finansų sistemos turto. Kredito unijos aktyviai finansavo SVV ir namų ūkius: 2025 m. suteiktos paskolos augo sparčiau už indėlius[88]

[88] 2025 m. metinis paskolų ir indėlių augimas sudarė atitinkamai 18,2 ir 12,5 proc.

, o tai lėmė, kad paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 4 proc. punkto – iki 92 proc. Pažymėtina, kad paskolos juridiniams asmenims[89]

[89] 2025 m. pabaigoje sudarė 36 proc. viso paskolų portfelio.

ir toliau didėjo sparčiau nei gyventojams, o bendrai paskolų dalis turte per metus padidėjo 2,7 proc. punkto (iki 76 %). Kartu pagerėjo paskolų kokybė: daugiau nei 60 d. vėluojamų grąžinti paskolų apimtis per metus sumažėjo 12 proc., o neveiksnių paskolų dalis – 1,1 proc. punkto (iki 14,6 %). Kita vertus, grynosios palūkanų pajamos mažėjo, o tam didžiausią įtaką ir toliau darė didėjusios finansavimosi sąnaudos ir sumažėjusios paskolų palūkanų normos[90]

[90] Dėl šių veiksnių palūkanų išlaidos didėjo 9,4, o palūkanų pajamos mažėjo 2 proc.

. Tai lėmė ir prastesnį veiklos rezultatą – 2025 m. uždirbtas pelnas buvo 26,2 proc. mažesnis nei 2024 m. ir sudarė 10,7 mln. Eur. Vertinant veiklos atsparumą, visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, tačiau, palyginti su bankų sektoriumi, CKU grupės pasižymi mažesniais likvidumo rodikliais. Be to, nors sektoriaus kapitalizacija gana aukšta, tačiau KPR per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto (iki 16,5 %), o šio rodiklio mažėjimo tendencija buvo stebima ir 2024 m. Tai rodo, kad kapitalo ir likvidumo stiprinimas, ypač sparčiai augant paskolų portfeliui, ir toliau yra svarbus veiksnys. Pažymėtina, kad iki 2028 m. abiejų CKU grupių stabilizacijos fonduose[91]

[91] CKU administruojamuose stabilizacijos fonduose yra kaupiamos lėšos, iš kurių prireikus būtų atkuriamas grupių narių mokumas.

turi būti sukaupta po 1 proc. LCKU, JCKU ir jų narių turto sumos – nors per metus sukauptų lėšų dalis padidėjo, tačiau vis dar yra mažesnė[92]

[92] 2025 m. pabaigoje LCKU stabilizacijos fondą sudarė 0,95, o JCKU – 0,61 proc. atitinkamos CKU ir jos narių turto sumos.

, nei nustatytas reikalavimas.

Dėl pensijų sistemos pokyčių pensijų fondų valdomo turto vertė 2026 m. pradžioje reikšmingai mažėjo, bet rizikos finansiniam stabilumui šis procesas nekelia.

25 pav. Ne bankų finansų įstaigų turto ir BVP santykis (grafikas kairėje) bei įstaigų tiesiogiai valdomo turto struktūra pagal vietovę 2025 m. pabaigoje (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastabos: grafike kairėje punktyrinė linija – 2026 m. balandžio mėn. duomenys. Naudojami finansinių sąskaitų duomenys neapima nefinansinio turto, taip pat kontroliuojančiųjų bendrovių. Finansiniai pagalbininkai yra draudimo brokeriai ir agentai, pensijų fondų ir KIS valdymo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kt. Kiti finansiniai tarpininkai yra finansinės nuomos bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės ir kt.

2026 m. pradžioje atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pensijų pakopos, pensijų fondų valdomo turto vertė sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. 2025 m. pabaigoje pensijų fondų valdomas turtas siekė 11,1 mlrd. Eur (arba 13,8 % BVP, žr. 25 pav. grafiką kairėje). II ir III pensijų pakopose valdyta atitinkamai 95 ir 5 proc. sektoriaus turto, o dalyvių skaičius sudarė atitinkamai 1,4 ir 0,2 mln. asmenų. Pensijų fondai toliau daugiausia investuoja į užsienio investicinių fondų vienetus (žr. 25 pav. grafiką dešinėje), o gyvenimo ciklo strategija yra pagrindinis investicijų paskirstymo principas. 2025 m. sektoriaus augimą lėmė didėjančios įmokos ir investicinė grąža (apie 6 % per metus). Vis dėlto, prasidėjus lėšų atsiėmimui iš II pakopos, sektoriaus valdomo turto vertė 2026 m. balandžio mėn. susitraukė iki maždaug 7 mlrd. Eur (8 % BVP). Nors dalis atsiimtų II pakopos lėšų galimai bus perkelta į III pakopą, bendrai 2026–2027 m. tikėtinas sektoriaus traukimasis. Vis dėlto rizikos finansiniam stabilumui šis procesas nekelia.

Investicinių fondų turto vertė per metus padidėjo 11 proc., prie to prisidėjo tiek investicinė grąža, tiek naujos įplaukos. 2025 m. pabaigoje investiciniai fondai iš viso valdė daugiau kaip 4 mlrd. Eur turto. Apie pusė turto valdyta kaip investicijos į NT, kita dalis – daugiausia įmonių nuosavybės priemonės. Ne NT investicijų dalis per penkerius metus pastebimai išaugo (2020 m. sudarė 30 % sektoriaus turto). 2025 m. išsiskyrė penkiskart padidėjusiomis įplaukomis iš pensijų fondų (pasiekė 120 mln. Eur), o tai rodo, kad, sektoriui bręstant, jame pradeda aktyviau dalyvauti instituciniai investuotojai. Augimą taip pat užtikrino į fondus gausiai jungęsi nauji dalyviai: KIS ir IISKIS dalyvių skaičius 2025 m. padidėjo atitinkamai 45 ir 20 proc. Apskritai, iš sektoriaus kylančias rizikas finansų sistemai riboja mažas atvirojo tipo investicinių fondų paplitimas. Atvirieji fondai turi laisvesnius lėšų atsiėmimo reikalavimus, tad staigus investicijų nutekėjimas iš jų yra labiau tikėtinas. Vis dėlto atvirieji fondai daugiausia investuoja į likvidųjį turtą (pvz., biržines akcijas), tad likvidumo rizikos yra valdomos.

Draudimo rinka Lietuvoje 2025 m. toliau augo, pasirašytos draudimo įmokos didėjo beveik dešimtadaliu. Lietuvoje licencijuotų draudikų turtas padidėjo daugiau kaip 10 proc. (siekė 2,3 mlrd. Eur). Draudimo bendrovių valdomų investicijų struktūra reikšmingai nepakito: didžiąją dalį sudarė VVP (47 %) ir akcijos bei investicinių fondų vienetai (37 %), taip pat obligacijos (10 %). Sudarytų ne gyvybės draudimo sutarčių skaičius padidėjo apie 5 proc. ir beveik pasiekė 9 mln. vienetų. Ne gyvybės draudimo rinkoje didžiausią draudimo įmokų portfelio dalį sudarė transporto priemonių (apie 51 %), turto draudimo nuo gaisro ir panašių žalų (apie 24 %) bei 2025 m. sparčiausiai augusio medicininių išlaidų (16 %) draudimo įmokos. Gyvybės draudimo rinkoje dominuoja investicinis gyvybės draudimas – įmokos pagal šias sutartis sudarė 81 proc. visų gyvybės draudimo įmokų. Visos Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės 2025 m. dirbo pelningai, jų pelnas (iki mokesčių) sudarė 115 mln. Eur (padidėjo 16 %). Beveik 72 proc. bendrovių pelno uždirbo ne gyvybės draudimo įmonės. Visos draudimo įmonės vykdė mokumo kapitalo reikalavimus: ne gyvybės draudimo sektoriaus mokumo rodiklis sudarė 1,64, o gyvybės draudimo – 1,97. Bendrai vertinant, draudimo sektorius tebėra atsparus.

2025 m. Lietuvos FinTech[93]

[93] FinTech sektoriumi vadinamas EPĮ ir MĮ sektorius.

sektorius toliau augo, o rinkos koncentracija šiek tiek sumažėjo. Sektoriuje veikiančių įmonių skaičius per metus reikšmingai nepakito (sudarė 117), o bendra mokėjimo operacijų suma 2025 m. išaugo 10 proc. ir viršijo 166 mlrd. Eur. Trys didžiausios įstaigos (Paysera, ZEN.COM, Nuvei) sudarė 36 proc. sektoriaus apyvartos (2024 m. – 44 %). Įmonių kapitalo pozicijos[94]

[94] Nuosavo kapitalo dydžio ir nuosavo kapitalo poreikio santykis apskaičiuotas pagal priežiūrinius reikalavimus (minimalus – 1).

ir toliau buvo pakankamos (vidutinis nuosavo kapitalo rodiklis – 3,2), tačiau maždaug 40 proc. įstaigų šis rodiklis buvo mažesnis nei 2, o viena įstaiga nevykdė minimalaus reikalavimo. Be to, apie trečdalis FinTech įmonių veikė nuostolingai, taip pat stebimas vadinamasis tuščių įmonių (angl. empty shell) reiškinys: dalis nuostolingai dirbančių įstaigų iš tikrųjų vykdo tik labai ribotą veiklą arba ją imituoja, nesiimdamos jokios realios komercinės veiklos. Testavimo rezultatai rodo, kad įmonių atsparumas labai netolygus: galimų nuostolių ir kapitalo santykis svyravo nuo 3 iki 256 proc., o bent kelių įstaigų kapitalas esant nepalankioms sąlygoms galėtų būti visiškai išeikvotas[95]

[95] Prudencinės elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros aktualijos.

Kriptoturto rinką Lietuvoje formuoja griežtėjantis reguliavimas ir konsolidacijos procesai. Nuo 2026 m. kriptoturto paslaugas galės teikti tik MiCA licenciją gavusios įmonės – nelicencijuoti dalyviai turėjo nutraukti veiklą ar persitvarkyti. Reguliavimas suartina kriptoturto sektorių su tradiciniu finansų sektoriumi didindamas skaidrumą ir vienodą panašios veiklos reguliavimą, kartu mažindamas mažiau pasirengusių įmonių skaičių. Be to, MiCA reglamento įgyvendinimas reikšmingai prisidės prie sektoriaus įstaigų atsparumo didinimo ir rizikų užkardymo. 2026 m. pradžioje Lietuvos banko licenciją, suteikiančią teisę teikti kriptoturto paslaugas mūsų šalyje ir kitose ES valstybėse, turi keturios bendrovės (Robinhood Europe, Nuvei Liquidity, Coingate ir Micar assets). Šiuo metu kriptoturto sektoriaus sąryšis su bankų sektoriumi tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje tebėra ribotas, tačiau rinkos dalyviai vertina galimus tarpusavio ryšio stiprėjimo scenarijus ir ieško priemonių, kurios užtikrintų, kad sektorių integracija vyktų kontroliuojamai ir nepadidintų sisteminės rizikos.

2.Finansinio stabilumo stiprinimas

2.1. Makroprudencinių priemonių taikymas

Nuo 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje taikomas 1 proc. AKR ir toliau yra tinkamas ir pakankamas nuosaikiam ciklinės rizikos lygiui, kurį šiuo metu yra pasiekęs tiek namų ūkių, tiek ne finansų įmonių sektorius, atliepti. AKR norma nustatoma atsižvelgiant į ciklinės rizikos lygį, kuris skirstomas į keturias stadijas – žemą, nuosaikų, vidutinį ir aukštą. Ciklinės rizikos lygis nustatomas vertinant platų sąrašą rodiklių, kuriais siekiama įvertinti finansų rinkoje egzistuojančių disbalansų lygį ir finansų ciklo rodiklių augimo greitį. Priimant sprendimą dėl AKR normos, atsižvelgiama į atskirų sektorių situaciją: jei ciklinės rizikos lygis atskiruose ekonomikos sektoriuose (pvz., ne finansų įmonių ar namų ūkių) nesutampa, bendru ciklinės rizikos lygiu laikomas lygis, kurį yra pasiekę visi sektoriai. Nustatant AKR daugiau dėmesio skiriama to sektoriaus, kurio rizikos lygis yra mažesnis, situacijai, siekiant, kad reikalavimas neturėtų pernelyg didelio nepalankaus poveikio jo kreditavimui. 2026 m. pirmojo ketvirčio finansinio ciklo vertinimas rodo, kad, nors tiek namų ūkių, tiek įmonių sektoriuje stebimas spartus augimas, vis dėlto dėl sparčiau kylančių būsto kainų vidutinio dydžio disbalansai yra susidarę tik būsto sektoriuje. Atskirų sektorių disbalansų ir augimo rodiklių analizė rodo, kad ciklinės rizikos lygis įmonių sektoriuje yra nuosaikus, o namų ūkių sektoriuje – aukštas. Tai reiškia, kad bendras ciklinės rizikos lygis, kurį yra pasiekę abu sektoriai, vertinamas kaip nuosaikus ir, vadovaujantis AKR taikymo Lietuvoje principais, tokiam rizikos lygiui atliepti taikoma 1 proc. AKR norma. Tačiau bendras ciklinės rizikos lygis yra nuolat stebimas, o pastebėjus jo didėjimo požymių, būtų svarstomas AKR normos didinimas.

Taikomi makroprudenciniai kapitalo rezervai didina bankų atsparumą nenumatytiems sukrėtimams.

26 pav. Lietuvoje taikomi makroprudenciniai kapitalo rezervai

Dalintis:

Aukštesniam sisteminės rizikos lygiui būsto paskolų rinkoje atliepti nuo 2022 m. liepos 1 d. taikomas 2 proc. sektorinis SRR. Sektorinis SRR pradėtas taikyti reaguojant į didelį būsto rinkos aktyvumą, lėmusį būsto kainų atotrūkį nuo fundamentaliųjų verčių, ir spartėjantį būsto paskolų portfelio metinį augimą, rodantį didėjančias ciklines rizikas. 2011–2018 m. būsto paskolos sudarė trečdalį bankų sektoriaus paskolų portfelio, tačiau 2021 m. birželio mėn. ši dalis sudarė 45 proc. Šis pokytis indikavo būsto paskolų rinkoje susiformavusias struktūrines rizikas. Sektoriniu SRR siekiama užtikrinti pakankamą kapitalo atsargą galimiems nuostoliams padengti sisteminės būsto rinkos rizikos pasireiškimo atveju ir skatinti tvarų būsto kredito augimą. Laikantis proporcingumo principo, sektorinio SRR reikalavimas yra taikomas tik toms įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur ribą[96]

[96] Šiuo metu reikalavimo turi laikytis AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AB Artea bankas, UAB Urbo bankas ir LCKU bei JCKU grupės. Kitos ES šalys, kuriose įsisteigę bankai aktyviai teikia būsto paskolas Lietuvoje per čia įsteigtus filialus, taip pat pripažįsta ir taiko 2 proc. sektorinio SRR normą bankams, kurių būsto paskolų Lietuvoje portfelis yra didesnis kaip 50 mln. Eur.

. 2024 m. peržiūros metu nustatyta, kad taikoma 2 proc. sektorinio SRR norma toliau tinkamai atliepia sektorinės rizikos būsto paskolų rinkoje lygį, todėl buvo priimtas sprendimas reikalavimo dydžio nekeisti.

Pastaruoju metu sparčiai didėjantis būsto rinkos aktyvumas ir vartojimo paskolų portfelis, taip pat galimas papildomas skatinantis reguliavimo pasikeitimų poveikis yra atidžiai stebimi ir prireikus gali būti atliepiami koreguojant SRR reikalavimą. Per 2025 m. būsto kainų atotrūkis nuo fundamentaliųjų verčių išaugo 3 proc. punktais ir 2025 m. pabaigoje sudarė 7 proc. Būsto paskolų portfelio metinis augimas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 m. Taip pat reikšmingai auga vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelis – 2026 m. kovo mėn. metinis šio portfelio augimas siekė apie 18 proc. Būsto rinkos aktyvumą gali paveikti stebimas aktyvus lėšų atsiėmimas iš II pensijų pakopos bei ASN pakeitimai. Pirmasis, tikėtina, turės įtakos ir vartojimo kredito paklausai, taip pat gali paveikti ir bendrą namų ūkių paskolų portfelio dydį, daliai gyventojų pasirinkus atsiimtas lėšas skirti turimiems įsipareigojimams dengti. Šių pokyčių poveikis šiuo metu yra sunkiai apibrėžiamas ir išryškės per keletą ateinančių ketvirčių, tačiau bus visapusiškai įvertintas atliekant reguliarią sektorinio SRR peržiūrą antrąjį pusmetį. Sektorinio SRR normos didinimas būtų svarstomas, jei atliekant peržiūrą būtų nustatyta, kad sisteminės rizikos lygis būsto rinkoje yra reikšmingai padidėjęs ir esama sektorinio SRR norma nėra pakankama jam atliepti.

ASN priemonės apsaugo vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, o nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliosiantys jų pakeitimai užtikrins tolygesnį poveikį skirtingoms skolininkų grupėms ir kintančių palūkanų normų aplinkoje.

27 pav. Šiuo metu taikomos ASN priemonės ir jų pakeitimai, įsigaliosiantys 2026 m. rugpjūčio 1 d.

Dalintis:

* Išimtis: pradinis įnašas gali būti mažesnis kaip 30 proc. (bet didesnis kaip 15 %) tais atvejais, kai ankstesnės būsto paskolos (paskolų) likutis sudaro mažiau nei pusę įkeisto NT vertės.

** Išimtis: pradinis įnašas gali būti mažesnis kaip 30 proc. (bet didesnis kaip 15 %) tais atvejais, kai ankstesnės būsto paskolos (paskolų) likutis sudaro mažiau nei pusę pasiskolintos sumos, t. y. daugiau kaip pusė paskolos jau yra grąžinta.

Tolygesniam priemonių poveikiui užtikrinti 2025 m. spalio 22 d. priimti ASN pakeitimai, jie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. ASN pakeitimais numatomas ne mažesnis kaip 10 proc. perkamo būsto vertės pradinio įnašo reikalavimas įsigyjantiesiems pirmą būstą. Minimalų 10 proc. pradinio įnašo reikalavimą kredito davėjas galės taikyti tais atvejais, kai kredito gavėjas sudarys pirmąją kredito sutartį dėl gyvenamosios paskirties NT įsigijimo ar statymo ir kredito sutarties sudarymo metu jis (arba bendraskolis) neturės ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs nuosavybės teise jam priklausančio NT. Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau jau turintiems NT asmenims ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas. O imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą ir toliau galios nuo 2022 m. taikomas ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas, tačiau koreguojama nustatyta išimtis. Po pakeitimų išimtimi, leidžiančia sumažinti reikalaujamą pradinį įnašą iki 15 proc., bus galima naudotis tada, kai norintieji imti antrą ar paskesnę būsto paskolą jau bus grąžinę daugiau nei pusę kiekvienos turimos būsto paskolos sumos. Šiuo metu išimtis, kad pradinis įnašas gali būti mažesnis, taikoma, jei kiekvienos iš turimų ankstesnių paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc. Taip pat, siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, bus pereita prie vieno reikalavimo – įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui[97]

[97] Paskutinio palūkanų didinimo ciklo metu, 2023 m. pabaigoje, vidutinė būsto palūkanų norma buvo 6 proc.

ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle.

Pastebima, kad nuo 2025 m. pradžios sparčiau augo antrų ir paskesnių būsto paskolų srautas, tačiau, įsigaliojus ASN pakeitimams, jų dalis naujų būsto paskolų sraute, tikėtina, kad grįš prie ilgalaikio vidurkio. 2025 m. naujų antrų būsto paskolų metinis srauto augimas siekė apie 70 proc. (žr. 28 pav. grafiką kairėje), o 2026 m. sausio–kovo mėn. šių paskolų dalis sudarė apie 17 proc. viso naujų būsto paskolų srauto – apie 3 proc. punktais daugiau nei vidutiniškai 2025 m. ASN pakeitimais bus sugriežtinta antrai ar paskesnei paskolai taikoma išimtis, leidžianti gauti paskolą su didesniu LTV, todėl tikėtina, kad dalis gyventojų skubėjo pasiimti antrą ar paskesnę paskolą prieš įsigaliojant pakeitimams.

2025 m. antrąją pusę buvo stebimas naujų būsto paskolų vidutinių LTV ir DSTI verčių padidėjimas, o paskelbus apie būsimus ASN pakeitimus, sparčiau augo antrų ir paskesnių būsto paskolų srautas.

28 pav. Paskolų srautas pagal turimų paskolų ir būstų skaičių (grafikas kairėje), naujų būsto paskolų LTV (grafikas viduryje) ir DSTI (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: PRDB.

2025 m. antrąją pusę buvo stebimas naujų būsto paskolų vidutinių LTV ir DSTI verčių padidėjimas, kuriam didžiausią įtaką turėjo išaugusi didesnės vertės pirmų būsto paskolų dalis. Vis dėlto 2026 m. pirmąjį ketvirtį LTV reikšmės vėl pradėjo mažėti ir artėti prie lygio, matyto prieš pastarąjį palūkanų normų didinimo ciklą, tačiau DSTI ir toliau buvo padidėjęs dėl pakilusios EURIBOR (žr. 28 pav. grafiką viduryje ir dešinėje). Jei dėl užsitęsusio konflikto Artimuosiuose Rytuose vartotojams taikomos būsto palūkanų normos kurį laiką vis dar bus aukštesnio lygio, vidutinis DSTI gali būti didesnis ilgesnį laiką, tačiau ASN pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2026 m. rugpjūčio mėn., užtikrins tolygesnį priemonių poveikį palūkanų normų cikle ir, esant didesnių palūkanų aplinkai, ASN numatytas DSTI limitas paskolos gavėją varžys mažiau.

2.2. Kitos Lietuvos banko pasiūlytos priemonės finansų sektoriui

Praėjus daugiau nei metams po Su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, daugiau nei dvigubai išaugęs persitarimų ir refinansavimo mastas rodo reikšmingą rinkos aktyvėjimą. Remiantis naujausiais 2026 m. kovo mėn. duomenimis, nuo 2025 m. vasario mėn. refinansuota daugiau kaip 2,7 tūkst. paskolų – jų bendra vertė didesnė kaip 275 mln. Eur ir sudarė beveik 2 proc. viso būsto paskolų portfelio. Taip pat nuo 2025 m. vasario mėn. persitarta dėl daugiau nei 30 tūkst. paskolų, kurių bendra vertė siekė apie 2,7 mlrd. Eur ir sudarė 19 proc. viso būsto paskolų portfelio. Ši augimo tendencija pastebima dar nuo 2024 m. pradžios, kai buvo inicijuoti refinansavimo tvarkos pakeitimai – nuo to laiko buvo persitarta dėl 27 proc. viso būsto paskolų portfelio. 2026 m. pirmojo ketvirčio refinansavimo ir persitarimų srautai ir toliau yra stabilūs – abiem atvejais lygis vis dar gerokai viršija buvusį prieš šio įstatymo pakeitimus 2022–2023 m. (žr. 29 pav. grafiką kairėje).

Refinansuodami paskolas ir persitardami dėl paskolų sąlygų su esamu kredito davėju, vartotojai reikšmingai pasigerino savo būsto paskolų sąlygas. Nuo 2025 m. vasario mėn. paskolas refinansavę gyventojai reikšmingai sumažino savo maržas (vidutiniškai apie 0,42 proc. p.), o per visą paskolos laikotarpį galės vidutiniškai sutaupyti iki 7 tūkst. Eur. Taip pat vartotojai, persitardami dėl paskolų sąlygų, vidutiniškai maržą susimažino 0,33 proc. punkto, o tai leis jiems per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupyti iki 4 tūkst. Eur. Iš viso 2024–2026 m. vasario mėn. paskolų refinansavimu ar persitarimu dėl palankesnių paskolos sąlygų jau pasinaudojo daugiau nei 45 tūkst. vartotojų, kurie kartu per visą paskolos laikotarpį sutaupys daugiau nei 250 mln. Eur.

Gyventojai aktyviai naudojasi refinansavimo supaprastinta tvarka suteikiamomis galimybėmis, o paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis dalis, palyginti su bendru naujų būsto paskolų srautu, reikšmingai išaugo.

29 pav. Refinansuotų būsto paskolų ir persitarimų skaičiaus mėnesinis srautas (grafikas kairėje) bei paskolų su fiksuotąja palūkanų norma dalis, palyginti su srautu (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: PRDB ir PFĮ.

Refinansavimo tendencijos rodo, kad paskolos gavėjų sprendimai refinansuoti turimas paskolas daugiausia grindžiami ekonomine nauda. Pirma, refinansuojamų paskolų trukmė dažniausiai yra ilgesnė – kuo daugiau laiko lieka iki paskolos grąžinimo pabaigos, tuo didesnė nauda vartotojui dėl sumažėjusios palūkanų normos, todėl tokiems paskolos gavėjams refinansavimas yra patraukliausias. Antra, daugiau kaip pusė refinansuotų paskolų suteikiamos su mažesniu nei 60 proc. LTV, tikėtina, kad refinansavimo galimybe aktyviau naudojasi namų ūkiai, dėl kurių mažesnio LTV kredito davėjai juos vertina kaip mažiau rizikingus. Šie namų ūkiai gali tikėtis palankesnių sąlygų ir konkurencingesnių pasiūlymų kituose bankuose.

2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojus reikalavimui bankams būsto paskolas siūlyti tiek su kintamosiomis, tiek su ne trumpiau kaip penkeriems metams fiksuotomis palūkanų normomis, pastarųjų dalis, palyginti su bendru naujų būsto paskolų srautu, reikšmingai išaugo. Šis reikalavimas yra taikomas aktyviausiai būsto paskolų segmente veikiantiems bankams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. Eur. 2025 m. sausio–balandžio mėn. būsto paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis dalis sudarė vidutiniškai 1,5, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai – 10,1 proc. (žr. 29 pav. grafiką dešinėje). Būtent bankai, kuriems taikomas šis reikalavimas, reikšmingiausiai prisidėjo prie paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalies augimo, o tai rodo, kad atlikti reguliavimo pakeitimai yra veiksmingi – jie užtikrina vartotojams realias pasirinkimo galimybes ir skatina konkurenciją tarp kredito davėjų.

Santrumpos

AB akcinė bendrovė

AKR anticiklinis kapitalo rezervas

ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai

BVP bendrasis vidaus produktas

DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio)

EBI Europos bankininkystės institucija

ECB Europos Centrinis Bankas

ECBS Europos centrinių bankų sistema

EEE Europos ekonominė erdvė

EK Europos Komisija

EPĮ elektroninių pinigų įstaigos

ES Europos Sąjunga

FinTech finansinės technologijos

FRD finansų rinkos dalyviai

IISKIS informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai

IRT informacinės ir ryšių technologijos

IT informacinės technologijos

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

KIS kolektyvinio investavimo subjektai

KPR kapitalo pakankamumo rodiklis

LCR padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio)

LSTI vidutinės turimų paskolų įmokų dydžio ir pajamų santykis (angl. loan service-to-income)

LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)

LSEG London Stock Exchange Group

MiCA reglamentas Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. Regulation on markets in crypto-assets)

MĮ mokėjimo įstaigos

NT nekilnojamasis turtas

PFĮ pinigų finansų įstaigos

PRDB Paskolų rizikos duomenų bazė

SRR sisteminės rizikos rezervas

SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVV smulkus ir vidutinis verslas

TVF Tarptautinis valiutos fondas

UAB uždaroji akcinė bendrovė

VDA Valstybės duomenų agentūra

VP vertybiniai popieriai

VVP vyriausybės vertybiniai popieriai

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Finansinio stabilumo apžvalgoje nagrinėjama bankų sektoriaus, įmonių bei namų ūkių būklės raida ir situacija NT rinkose, nustatomos svarbiausios rizikos ir iššūkiai, galintys daryti įtaką šalies finansų sistemos, ypač bankų, veiklai, finansų sistemos gebėjimas atlaikyti sukrėtimų poveikį. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas.

Apžvalga pagrįsta informacija, paskelbta iki gegužės 1 d.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 1822-5071 (online)

Finansinio stabilumo apžvalga (2026 m.)

1.5.1.Bankų sektoriaus raida

2.Finansinio stabilumo stiprinimas