Spausdinti Naujienų prenumerata RSS

0 / 0

Santrauka

Paaštrėjus prekybos ir kitoms geopolitinėms įtampoms, neigiamai ekonomikų raidą ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika yra padidėjusi. Aukštumas pasiekęs neapibrėžtumas dėl JAV importuojamų prekių muitų tarifų, jų dydžio, masto bei galimos įtakos ekonomikai ir finansiniam stabilumui lėmė reikšmingus svyravimus pasaulio finansų rinkose 2025 m. kovo–balandžio mėn., o galimi nauji muitų tarifai, tarptautinės prekybos trikdžiai ir dėl to įvykę netikėti sukrėtimai galėtų neigiamai paveikti šalių ekonomikų raidą ir finansinį stabilumą. Vyraujantis neapibrėžtumas gali slopinti euro zonos ekonomikos augimą, tačiau Lietuvos ekonomika tebėra atspari, o reikšmingesnio ekonomikos nuosmukio riziką mažina ir tai, kad tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo prekybos su JAV yra santykinai mažesnė nei kitų šalių.

Pagrindinė rizika Lietuvos finansiniam stabilumui – dėl ekonominio neapibrėžtumo ir prekybos įtampų galimas Lietuvos privačiojo sektoriaus, ypač įmonių, finansinės būklės pablogėjimas, o kartu ir jų galimybės grąžinti skolą. Nors iki šiol įmonėms pavyksta palaikyti atsparumą, dėl prekybos įtampų gali reikšmingai suprastėti JAV importo tarifų tiesiogiai ir netiesiogiai pažeidžiamų apdirbamosios gamybos, transporto ir prekybos įmonių finansinė būklė, o kartu ir jų galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. Kredito riziką riboja maža JAV importo tarifų tiesiogiai pažeidžiamų apdirbamosios gamybos subsektorių paskolų dalis, palyginti su visu paskolų įmonėms portfeliu, o bendrai eksporto paklausos mažėjimui jautrių sektorių skolos negrąžinimo riziką mažina žemas įsiskolinimo lygis, gera paskolų kokybė ir didelis užstato vertės ir paskolų santykis. Vis dėlto dėl tarpusavio susietumo nuostoliai galėtų išplisti ir į kitas įmones ir neigiamai paveiktų šalies finansinį stabilumą ir ekonominę raidą. Nors pastaruoju metu dėl palankios darbo rinkos situacijos ir didėjančio darbo užmokesčio gyventojų perkamoji galia toliau augo, gyventojai palaikė finansinį atsparumą, tačiau, įmonėms susidūrus su sunkumais, galėtų didėti atleidimų skaičius, mažėti darbo užmokestis ir reikšmingai pablogėti gyventojų finansinė padėtis.

Mažėjančių palūkanų normų aplinkoje išaugus paklausai aktyvėjo gyventojų ir įmonių skolinimasis, tačiau kredito įstaigų vaidmuo kredituojant įmones tebėra sumažėjęs. Po 2022–2023 m. palūkanų normų augimo fazės, kai reikšmingai sumažėjo gyventojams, ypač uždirbantiems mažesnes pajamas ir ne pirmo būsto pirkėjams, suteikiamų būsto paskolų skaičius, stebima atsigavimo ženklų. Gerėjant skolinimosi sąlygoms ir didėjant gyventojų pajamoms, padidėjo paskolų, ypač būsto ir vartojimo, paklausa. O įmonių kreditavimo dinamika kitokia: nors paskolų įmonėms portfelis auga pakankamai sparčiai, tačiau įmonės tebesusiduria su finansavimo prieinamumo iššūkiais. Remiantis Lietuvos banko įmonių apklausos duomenimis, 2024 m. maždaug kas trečios įmonės paraiška buvo atmesta, šis skaičius dar didesnis labai mažų ir mažų įmonių, o apie 17 proc. apklaustų įmonių mano, kad skolinimas iš kredito įstaigų yra visiškai apribotas. Aukšti užstato reikalavimai ir nepakankamas įkeitimui tinkamas turtas riboja įmonių prieigą prie kredito ir vis dar yra aktuali problema, ypač labai mažoms ir mažoms įmonėms. Be to, kredito įstaigų sprendimą dėl paskolos paraiškos atmetimo dažnu atveju lemia netenkinanti besikreipiančių įmonių finansinė būklė bei sumažėjęs bankų rizikos apetitas. Dėl šių priežasčių verslas vis dažniau renkasi alternatyvius finansavimo šaltinius, tarp jų vis svarbesnį vaidmenį įgyja nacionalinis plėtros bankas UAB ILTE.

Rizikos būsto rinkoje atslūgo, bet komercinio NT segmente tebėra padidėjusios dėl pasiūlos pertekliaus biurų segmente ir tebesančios skolos refinansavimo rizikos. Pingant skolinimuisi ir gerėjant įperkamumui, būsto rinkos aktyvumas toliau didėja. Būsto kainų korekcijos rizikai nesimaterializavus, vidutiniu laikotarpiu aktualesnė tampa pasiūlos stygiaus rizika – dėl to ilgainiui būsto kainų pervertinimas gali didėti. Pingantis skolinimasis mažina rizikų lygį komercinio NT segmente, o sumažėję kainų disbalansai lemia geresnius rinkos dalyvių lūkesčius dėl tolesnės rinkos raidos. Kita vertus, rizikų lygis tebėra padidėjęs: NT valdytojų pelningumą neigiamai tebeveikia didelės skolos tvarkymo ir refinansavimo išlaidos, o didėjantis biurų neužimtumas daro neigiamą spaudimą patalpų kainoms. Vis dėlto, bankams kredituojant tik saugiausius komercinio NT projektus, komercinio NT kredito portfelio kokybė yra gera.

Bankų sektoriaus vidutiniai likvidumo, turto kokybės ir pelningumo rodikliai 2024 m. buvo tarp geriausių ES šalyse, tačiau didžiausių bankų veiklos rodikliai buvo reikšmingai geresni nei mažesnių bankų, o sisteminį poveikį galinčių turėti kibernetinių atakų rizika tebebuvo išaugusi. Aukštą pelningumo lygį bankų sektoriuje palaikė vis dar didelės bankų grynosios palūkanų pajamos, tačiau stebėtos ir santykinai išaugusios bankų patiriamos veiklos išlaidos. Neveiksnių ar suprastėjusios kokybės paskolų dalies bankų sektoriuje lygis ir toliau yra žemas. Lietuvos banko atlikti bankų sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad sektorius tebėra atsparus ekonominės raidos pablogėjimui ar netikėtiems įvairios trukmės likvidumo sukrėtimams. Pagal nepalankųjį scenarijų įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o pakankamas likvidžiojo turto lygis lemia tvirtą sektoriaus likvidumo padėtį. Kibernetinių atakų rizika vis dar yra viena svarbiausių bankų sektoriui, šios rizikos valdymui skiriama ypač daug dėmesio – stiprinamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, didinamos finansų įstaigų investicijos į IT sistemų apsaugą.

Ne bankų sektoriaus plėtra Lietuvoje tvari – reikšmingai augo pensijų ir investiciniai fondai bei draudimo ir kredito unijų sektoriai, o tebesiplečiant FinTech sektoriui, svarbiausias iššūkis tebėra didesnės rizikos klientų priežiūra ir sankcijų vengimo užkardymas. Nors kredito unijų turtas ir pritrauktų indėlių apimtis praėjusiais metais augo, kapitalo stiprinimas ir atsparumo sukrėtimams didinimas ir toliau yra prioritetas. Pensijų fondų augimą lėmė sėkmingos investicijos ir aktyvesnis naujų dalyvių įsitraukimas, tačiau svarstomi sistemos pakeitimai gali paveikti tolesnę sektoriaus plėtrą. FinTech sektoriuje sumažėjusį rinkos dalyvių skaičių atsveria esamų sektoriaus įmonių plėtra, o vyraujant kintančiai geopolitinei situacijai, itin svarbi atsakinga didesnės rizikos klientų ir jų atliekamų mokėjimų priežiūra bei galimų pažeidimų užkardymas. Tuo metu kriptoturto sektorius išgyvena pereinamąjį laikotarpį vykstant licencijavimo procesui pagal naujus MiCA reglamente nustatytus reikalavimus. Ribotas šio ir kitų ne bankų sektoriaus dalyvių įsiliejimas į bankų sektorių padeda suvaldyti rizikas finansų sistemai.

Galiojančios makroprudencinės priemonės prisideda prie Lietuvos finansų sistemos atsparumo užtikrinimo, o įsigalioję Lietuvos banko inicijuoti teisės aktų pakeitimai užtikrina vartotojams realią galimybę rinktis ir gerinti savo būsto paskolų sąlygas. Lietuvoje taikomas ir reguliariai peržiūrimas platus makroprudencinių priemonių rinkinys didina bankų atsparumą nenumatytiems sukrėtimams ir apsaugo vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos. 2025 m. įsigalioję Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai padidino vartotojų galimybes rinktis jiems palankiausias būsto paskolų sąlygas ir skatina didesnę konkurenciją tarp kredito davėjų. Nuo vasario 1 d. gyventojams suteikta galimybė turimas būsto paskolas refinansuoti supaprastinta tvarka – tai įtvirtino greitesnį ir daugeliu atvejų nemokamą refinansavimo procesą. Įsigaliojus šiems reguliavimo pakeitimams, reikšmingai padidėjo tiek mažesne marža refinansuotų būsto paskolų, tiek persitarimų su esamu kredito davėju skaičius. Be to, nuo gegužės 1 d. kredito davėjai privalo kiekvienam klientui teikti bent dvi palūkanų normos alternatyvas – kintamąją ir ne trumpiau kaip penkeriems metams fiksuotąją palūkanų normą – taip užtikrindami galimybę vartotojams pasirinkti jiems tinkamesnį produktą.

1.Finansų sistemos būklė, rizikos ir atsparumas

1.1.Lietuvos ir tarptautinės makroekonominės aplinkos bei finansų rinkų raida

Euro zonoje infliacijai palaipsniui mažėjant link 2 proc. pinigų politikos tikslo, palūkanų normos 2025 m. pirmąją pusę toliau buvo mažinamos. Euro zonoje infliacija 2025 m. kovo mėn. sudarė 2,2 proc. – iš esmės tebebuvo panašaus lygio kaip ir prieš pusmetį. ECB mažinant pagrindines palūkanų normas, 6 mėn. EURIBOR nuo aukščiausio 4,1 proc. lygio (2023 m. spalio mėn.) sumažėjo iki 2,1 proc. (2025 m. balandžio mėn.) (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Prognozuojama, kad infliacija euro zonoje 2025 m. sudarys 2,1, 2026 m. – 1,9 proc.[1]

[1] 2025 m. balandžio mėn. TVF makroekonominės prognozės.

, dėl to finansų rinkose tikimasi, kad 6 mėn. EURIBOR ir toliau mažės iki 2025 m. pabaigos ir pasieks 1,7 proc., tačiau vėl truputį padidės kitais metais (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Numatoma, kad šiek tiek sparčiau infliacija didės Lietuvoje, kur, atsigaunant energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, metinė infliacija auga ir balandžio mėn. pasiekė 3,6 proc. – aukščiausią per pusantrų metų lygį. Metinės infliacijos Lietuvoje padidėjimui didžiausią įtaką darė brangusi energija ir paslaugos. Atsigavęs privatusis vartojimas ir nuo 2025 m. pradžios padidinti akcizai bei kiti mokesčiai taip pat veiks infliacijos raidą. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 3,5, o kitąmet sumažės iki 2,8 proc.¹

Infliacijai euro zonoje mažėjant link 2 proc. ir ECB mažinant indėlių galimybės ir kitas palūkanų normas, toliau mažėja ir naujų paskolų ne finansų įmonėms, ir būsto paskolų palūkanų normos.

1 pav. Paskolų privačiajam sektoriui Lietuvoje, 6 mėn. EURIBOR bei ECB indėlių galimybės palūkanų normos (grafikas kairėje) ir metinė infliacija Lietuvoje ir visoje euro zonoje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas, ECB, TVF ir Chatham Financial.

Pastabos: būsto paskolų ir paskolų ne finansų įmonėms palūkanų normos apskaičiuotos taikant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

Punktyrinės linijos grafike kairėje – Chatham Financial rinkų lūkesčiai, grafike dešinėje – ECB ir Lietuvos banko prognozės.

Pastarųjų dešimtmečių aukštumas pasiekęs prekybos politikos (žr. 2 pav. grafiką kairėje) ir bendras neapibrėžtumas pasaulyje[2]

[2] Pasaulio neapibrėžtumo indeksas. 2025 m. balandžio–gegužės mėn. neapibrėžtumo išaugimą lėmė JAV importo tarifų pokyčiai ir jų nestabilumas, taip pat geopolitinės įtampos dėl tebevykstančių karų ar karinių konfliktų pasaulyje).

, tikėtina, slopins pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimą, o prekybos įtampos didžiausią poveikį turės reikšmingiausią tiesioginio eksporto į JAV dalį turinčiose ES šalyse. Atnaujinamose tarptautinių institucijų prognozėse dėl galimo JAV prekybos politikos poveikio ir išaugusio neapibrėžtumo numatoma silpnesnė daugelio pasaulio šalių ekonomikų raida[3]

[3] Balandžio 22 d. paskelbtoje vertinimo ataskaitoje TVF sumažino tiek šių, tiek kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

, o euro zonos ekonomikos augimas šiais metais (0,8 %)¹ bus pastebimai mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Kardinalūs tarptautinės prekybos pokyčiai[4]

[4] 2025 m. balandžio 2 d. JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė tarifus beveik visoms pasaulio šalims; vėliau paskelbta 90 dienų pauzė didžiajai daliai tarifų, viršijančių 10 proc. Be to, gegužės 13 d. JAV ir Kinija susitarė 90 dienų laikotarpiui sumažinti tarifus – JAV tarifus mažina nuo 145 iki 30 proc., o Kinija - iki 10 proc. daugeliui JAV prekių. Vis dėlto jei vėl paaštrėtų JAV ir Kinijos prekybos įtampos, labiausiai tikėtinas scenarijus būtų Kinijos eksporto perorientavimas į Europą. Pigesnių kiniškų prekių antplūdis padidintų konkurenciją ES rinkoje, sumažintų prekių kainas, tačiau kartu sumažėtų ir ES įmonių konkurencingumas, o tai darytų neigiamą įtaką ekonomikai, finansų rinkoms ir bendrai finansiniam stabilumui.

gali turėti įtakos lėtesniam euro zonos ekonomikos augimui. Neigiama tarifų įtaka ES šalių ekonomikoms priklausys nuo JAV taikomų tarifų masto ir dydžio bei ES šalių pažeidžiamumo dėl priklausomybės nuo eksporto į JAV. Tarifai sumažintų prekybos apimtį ir lėtintų BVP augimą tiek per tiesioginius, tiek per netiesioginius kanalus. Tiesiogiai mažėtų eksportas į JAV dėl didesnių kainų ir mažesnio konkurencingumo, o netiesioginis poveikis pasireikštų per tarifų neigiamą įtaką pagrindinėms Lietuvos eksporto partnerėms ES, tiekimo grandinių sutrikimus. Eksportuojančias įmones paveikti gali ir JAV dolerio nuvertėjimas. Reikšmingesnis poveikis būtų jaučiamas labiausiai nuo tiesioginių prekybos su JAV srautų priklausančiose šalyse¹ – Airijoje, Danijoje, Kipre, Suomijoje, Vokietijoje ir Švedijoje – šių šalių eksporto struktūroje JAV dalis 2024 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė daugiau nei 10 proc. viso eksporto. Ypač nukentėtų apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės, galėtų išaugti nedarbas[5]

[5] Muitų tarifai taip pat darytų spaudimą infliacijai, jei didėtų gamybos sąnaudos. Kita vertus, mažesnė pasaulinė visuminė paklausa ir lėtėjantis augimas (tiek ES, tiek Kinijoje) veiktų priešinga kryptimi – slopintų infliacijos spaudimą.

Lietuvos ekonomika kol kas yra atspari, o tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo prekybos su JAV yra santykinai mažesnė nei kitų ES šalių. Lietuvos ekonomika 2024 m. rodė atsparumą – BVP augo 2,7 proc. Nežinomybė dėl prekybos tarifų kol kas reikšmingiau nepaveikė Lietuvos ekonomikos – 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika padidėjo 0,6 proc. ir buvo 3,2 proc. didesnė nei prieš metus[6]

[6] VDA pirmojo įverčio duomenys.

. Nors šiais metais prognozuojamas 2,8 proc. BVP augimas, tačiau nerimas dėl JAV ir euro zonos ekonomikų raidos ribos išorės paklausos Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms augimą. Lietuvos eksporto struktūroje JAV dalis sudaro apie 5 proc., tačiau dėl Lietuvos integracijos į tiekimo grandines eksportui į JAV ir atitinkamai netiesioginės prekybos su JAV realūs Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai yra glaudesni. Lietuvos banko skaičiavimais, dėl JAV ir ES prekybos įtampų , jeigu būtų įvesti 2025 m. balandžio 2 d. paskelbti 20 proc. tarifai ES ir būtų imamasi tam tikrų atsakomųjų priemonių, Lietuvos BVP augimas 2025–2029 m. galėtų būti iki 0,6 proc. punkto mažesnis.

Prekybos įtampos ir su tuo susijęs neapibrėžtumas gali turėti neigiamą poveikį finansų sistemos stabilumui per įmonių, bankų sektoriaus bei finansų rinkų kanalus. Įmonių sektorius gali būtipaveiktas per mažesnį eksportuojančių įmonių pelningumą ar net nuostolius, galimais sunkumais vykdantturimus finansinius įsipareigojimus. Prastesnė įmonių paskolų kokybė lemtų didesnes bankų sektoriaus atidėjinių išlaidas ir skolinimo realiajai ekonomikai susitraukimą. Šis poveikis galėtų pasireikšti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, o greičiausiai į JAV prekybos politikos neapibrėžtumą reaguoja finansų rinkos – didesni, nei tikėtasi, paskelbti JAV importo tarifai turėjo didelį poveikį neramumams pasaulio finansų rinkose 2025 m. kovo–balandžio mėn.

Pasaulio finansų rinkose vis dar yra aukštumas siekiantis neapibrėžtumas ir kintamumas, ypač reaguojant į naujienas iš JAV. JAV prezidento 2025 m. balandžio pradžioje paskelbti muitų tarifai sukėlė seniai nematytą neapibrėžtumą finansų rinkose ir rinkos dalyvius paskatino išparduoti net ir saugiausias priemones, tokias kaip JAV VVP, taip pat stebimas reikšmingas JAV dolerio nuvertėjimas. S&P 500 indeksas per du mėnesius iki balandžio pradžios nukrito 16, EURO STOXX 50 indeksas – 8 proc., o OMX Vilnius indeksas buvo atsparesnis (žr. 2 pav. grafiką viduryje). Pažymėtina, kad, JAV prezidentui pakeitus retoriką dėl prekybos tarifų nustatymo, akcijų rinkos šiek tiek atsigavo (S&P 500 indeksas balandžio 28 d. jau buvo nukritęs 9 %, o EURO STOXX 50 – mažiau nei 6 %, palyginti su didžiausia indeksų reikšme vasario viduryje, žr. 2 pav. grafiką viduryje). Padidėjęs geopolitinis ir prekybos politikos neapibrėžtumas yra ir obligacijų rinkose. Obligacijų rinkose 2025 m. pirmus mėnesius pajamingumas augo, ypač spartus augimas buvo stebėtas Europoje, kur pajamingumas augo rekordišku tempu Vokietijai paskelbus apie didelius gynybos išlaidų planus, įskaitant 500 mlrd. Eur fondą, skirtą gynybos pajėgumams plėtoti. Pažymėtina, kad per šių metų pirmus tris mėnesius Vokietijos VVP pajamingumas padidėjo apie 51 bazinį punktą, o Lietuvos – 27 baziniais punktais. O JAV 10 m. skolos VP pajamingumas augo nuosaikiau (per 2025 m. tris mėnesius – apie 21 b. p.). Pažymėtina, kad balandžio mėn. obligacijų pajamingumas Europoje mažėjo (per balandžio mėn. Lietuvos ir Vokietijos 10 m. VVP pajamingumas mažėjo atitinkamai 27 ir 26 b. p.) investuotojams ieškant saugaus turto alternatyvų JAV obligacijoms, kurių svyruojantis pajamingumas rodo JAV politikos neapibrėžtumą.

Prekybos politikos neapibrėžtumo indeksas užkopė į istorines aukštumas, o tiesioginis to atspindys –reikšmingi svyravimai finansų rinkose.

2 pav. Prekybos politikos neapibrėžtumo indeksas (angl. Trade Policy Uncertainty Index) (grafikas kairėje), akcijų vertės (grafikas viduryje) ir 10 m. VVP pajamingumas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Trade Policy Uncertainty Index, London Stock Exchange Group ir Lietuvos bankas.

Pastaba: grafikuose viduryje ir dešinėje: akcijų vertės ir VVP pajamingumų indeksų 2025 m. balandžio 28 d. reikšmės.

Grafike kairėje: Prekybos politikos neapibrėžtumo indekso 2025 m. gegužės 2 d. reikšmės. Indeksas parodo bendrą mėnesinį 7-ių JAV laikraščių straipsnių, kuriuose minimas prekybos politikos neapibrėžtumas, skaičiaus dalį (100 =1 %).

Lietuvos valstybės skolos tvarkymo sąnaudos artimiausiu metu turėtų augti dėl brangaus skolinimosi ir didėjančių išlaidų gynybai, bet žemas įsiskolinimo lygis mažina skolos netvarumo riziką. Mažėjant pagrindinėms palūkanų normoms, Lietuvos 10 m. VVP pajamingumas per metus šiek tiek sumažėjo ir 2025 m. balandžio mėn. sudarė 3,4 proc. (tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 3,6 %, o 2023 m. balandžio mėn. – 4,1 %). Be to, beveik nebeliko rizikos premijos, kurios skolintojai reikalauja dėl Lietuvos geografinio artumo šalims agresorėms: Lietuvos ir Vokietijos 10 m. VVP pajamingumo skirtumas smuktelėjo iki 85 bazinių punktų (2023 m. balandžio mėn. sudarė 170, 2015–2021 m. vidurkis – 80 b. p.). Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje skolinimosi kaina tebėra gana didelė (žr. 2 pav. grafiką dešinėje), o refinansuojant esamus įsipareigojimus, skolos tvarkymas brangsta. Nepaisant to, su skolos tvarkymu susijusius iššūkius mažina žemas įsiskolinimo lygis. Lietuvos valdžios įsiskolinimas tebėra vienas mažiausių euro zonoje ir lemia reikšmingai mažesnes skolos tvarkymo sąnaudas: skolos pagrindinės sumos ir palūkanų metiniai mokėjimai Lietuvoje sudaro atitinkamai 4,3 ir 0,7 proc. BVP (žr. 3 pav. grafikus kairėje ir viduryje), o euro zonos vidurkis siekia atitinkamai 11,6 ir 1,5 proc. BVP.

Finansiniai ryšiai tarp Lietuvos bankų ir viešojo sektoriaus yra nedideli, tad rizika finansiniam stabilumui dėl valdžios įsipareigojimų nevykdymo arba likvidžiojo turto nuvertėjimo yra nedidelė. Bankų finansinės sąsajos su Lietuvos viešuoju sektoriumi istoriškai yra žemo lygio: 2024 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos VVP sudarė 2,8 proc. viso bankų turto, o pavyzdžiui, 2013–2016 m. sąsajos buvo dvigubai, 2004–2005 m. – trigubai didesnės. Dabartinis susietumo lygis iš esmės atitinka euro zonos vidurkį ir yra reikšmingai mažesnis nei, pavyzdžiui, Italijos ir Graikijos, kuriose vietinės valdžios VVP sudaro apie dešimtadalį bankų turto (žr. 3 pav. grafiką dešinėje). Be Lietuvos VVP, Lietuvos bankai taip pat yra sukaupę nors ir mažesnes, tačiau reikšmingas (1 % turto) kitų Baltijos šalių VVP pozicijas. Jos geopolitinės eskalacijos regione atveju galėtų didinti Lietuvoje veikiančių bankų nuostolius. Kita vertus, absoliuti dauguma Lietuvos bankų turimų VVP yra laikomi iki išpirkimo termino pabaigos, tad su perkainojimo rizika susiduria tik bankai, aktyviau prekiaujantys VVP antrinėje rinkoje.

Palyginti su didžiosiomis euro zonos šalimis, Lietuvoje veikiančių bankų finansinės sąsajos su vietinės valdžios sektoriumi nėra didelės, o valstybės skolos tvarkymo išlaidos – vienos mažiausių.

3 pav. Valstybės skolos pagrindinės sumos (grafikas kairėje) ir palūkanų metinių mokėjimų (grafikas viduryje) ir BVP santykis, bankų sąsajos su viešuoju sektoriumi ir valstybių įsiskolinimas euro zonoje (grafikas dešinėje)

Šaltinis: ECB statistinių duomenų saugykla.

Pastabos: grafike kairėje – 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys, grafikuose kairėje ir viduryje – 12 mėn. slankieji vidurkiai. Grafike dešinėje nacionaline skola laikomi įsisteigimo šalies valdžios sektoriaus įsipareigojimai toje šalyje veikiantiems bankams.

1.2.Kreditavimo ir įsiskolinimo raida

Didėjant naujų paskolų teikimo apimčiai, 2024 m. buvo matyti finansinio ciklo Lietuvoje atsigavimo ženklų. Lietuvos banko skaičiuojamas finansinio ciklo indeksas (žr. 4 pav. grafiką kairėje) minėtu laikotarpiu pradėjo kilti nuo 2023 m. pasiekto žemiausio lygio. Nominalieji metiniai PFĮ paskolų portfelio augimo tempai tebėra spartūs: portfelio būstui įsigyti metinis augimas 2025 m. kovo mėn. sudarė 10,2, vartojimui[7]

[7] Pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką. 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.

– 24, ne finansų įmonėms – 14,7 proc. (atitinkamai 4,3, 6 ir 6,9 proc. p. daugiau nei prieš metus, žr. 4 pav. grafiką viduryje). Ciklo atsigavimą daugiausia nulėmė dėl mažėjusių palūkanų normų didėjanti paskolų paklausa, ypač aktyviau teikiamų naujų būsto paskolų segmente. Apskritai, verslo ir gyventojų įsiskolinimas šiek tiek ūgtelėjo nuo 2023 m. pasiekto žemiausio taško, tačiau privačiojo ne finansų sektoriaus gautų paskolų iš kredito įstaigų ir BVP santykis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį tebebuvo vienas mažiausių visoje euro zonoje (36,5 % – padidėjo 1,9 proc. p., palyginti su metų pradžia), o bendras įsipareigojimų ir BVP santykis sudarė 63,5 proc. (2,2 proc. p. ūgtelėjimas per metus, žr. 4 pav. grafiką dešinėje). Gyventojams ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų ir BVP santykis tebebuvo mažesnis už ilgalaikę tendenciją, todėl kreditavimas disbalansų nekėlė.

Gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir palankesnės skolinimosi sąlygos lėmė paskolų paklausos padidėjimą ir spartesnį gyventojų kreditavimą. Kartu su augančiomis gyventojų realiosiomis pajamomis ir palankesne situacija būsto rinkoje švelnėjo skolinimo standartai ir didėjo kredito gyventojams paklausa. Sumažėjusios naujų būsto paskolų maržos (2025 m. kovo mėn. vidutiniškai sudarė 1,5 %) skatino gyventojus derėtis dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų: 2025 m. pradžioje įsigaliojus supaprastinto būsto paskolų refinansavimo pakeitimams, kovo mėn. refinansuota septynis kartus daugiau būsto paskolų nei sausio mėn., o persitarimų srautai pasiekė rekordines aukštumas – 374 mln. Eur, t. y. keturis kartus daugiau nei vidutiniai persitarimų srautai per mėnesį 2024 m. (94 mln. Eur, plačiau žr. 4 intarpe).

Spartėjant naujam kreditavimui, finansinis ciklas pamažu pereina į augimo fazę, tačiau gyventojų bei verslo įsiskolinimui tebesant žemo lygio perteklinio kreditavimo ir toliau nestebima.

4 pav. PFĮ kreditu pagrįstas Lietuvos finansinio ciklo indeksas ir jo kaitos veiksniai (grafikas kairėje), PFĮ paskolų portfelio metinė kaita (grafikas viduryje) bei kredito ir metinio BVP santykio Lietuvoje struktūra (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: VDA ir Lietuvos bankas.

Pastabos: grafike kairėje – naujų paskolų namų ūkiams ir BVP santykis nuo 2024 m. antrojo ketvirčio skaičiuojamas pašalinus paskolų persitarimų įtaką; grafike viduryje – vartojimo paskolų portfelis apskaičiuotas pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką; grafike dešinėje platus kreditas apima visą kreditą, suteiktą įmonėms ir namų ūkiams nepriklausomai nuo kredito teikėjo.

Paskolų kredito įstaigose turinčių įmonių skaičius nekinta, o daugiausia kredito suteikta Vilniaus ir Kauno apskrityse registruotose įmonėse. Didėjant vidutinei paskolos sumai, naujų paskolų įmonėms srautai tebeaugo (metinis pokytis – 5 %), tačiau įmonių, turinčių paskolų kredito įstaigose, skaičius 2024 m. beveik nepakito ir siekia apie 25 000. Didžioji dalis visų paskolų įmonėms (76 % portfelio) suteikta Vilniaus ir Kauno apskrityse registruotoms įmonėms, o pagal paskolų portfelio ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės apskrityje santykį šios apskritys reikšmingai išsiskiria iš kitų (jų vidurkis sudaro 24, kitų apskričių – 14,2 %, žr. 5 pav. grafiką viduryje).

Ne finansų įmonėms teikiamo bankinio kredito apimtis, lyginant su Lietuvos ekonomikos augimu, tebėra sumažėjusi – įmonės susiduria su sunkumais pasiskolinti iš kredito įstaigų. Bankų sektoriaus norima prisiimti rizika skolinant įmonėms pastarąjį dešimtmetį yra reikšmingai sumažėjusi, o kredito įstaigų paskolų įmonėms ir BVP santykis nuo 2014 m. sumažėjo ketvirtadaliu ir yra vienas mažiausių euro zonoje (16 %, o bendrai euro zonoje – apie 31 %, žr. 5 pav. grafiką kairėje). Remiantis Lietuvos banko įmonių apklausos duomenimis, 2024 m. apie 34 proc. įmonių paskolų paraiškų buvo atmesta, šis skaičius dar didesnis labai mažų ir mažų įmonių (atitinkamai 40 ir 37 %), o 17 proc. apklaustų įmonių mano, kad skolinimas iš kredito įstaigų yra visiškai apribotas. Įmonių paskolų paraiškos dažniau atmetamos mažesnėms, trumpiau savo veiklą vykdančioms, taip pat nuostolingai dirbančioms, savo finansinę būklę prasčiau vertinančioms įmonėms. Pastebėtina, kad į tris ir daugiau kredituotojų besikreipusių įmonių atmestų paskolų paraiškų dalis – beveik perpus mažesnė. Europos investicinio banko apklausa rodo, kad įmonių, patiriančių sunkumų pasiskolinti, dalis Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES (žr. 5 pav. grafiką dešinėje), mažesnės įmonės dažniau nurodė nebandžiusios skolintis, nes manė, kad jų nefinansuos, taip pat, kad skolintis joms buvo per brangu.

Lyginant su euro zonos vidurkiu ir vertinant pagal sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę apskrityse, verslo finansavimui Lietuvoje dar yra erdvės plėstis, o įmonių, patiriančių sunkumų pasiskolinti, dalis Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES.

5 pav. PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelio ir metinio BVP santykis euro zonos šalyse (grafikas kairėje), paskolų įmonėms portfelio ir bendrosios pridėtinės vertės Lietuvos apskrityse santykis (grafikas viduryje) bei įmonių, patiriančių sunkumų pasiskolinti, dalies Lietuvoje palyginimas su ES (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Europos investicijų banko 2024 m. apklausa, VDA ir Lietuvos bankas.

Pastabos: grafike viduryje – apskaičiuotas paskolų įmonėms portfelis, palyginti su sukuriama bendrąja pridėtine verte, procentais; grafike dešinėje – įmonės, patiriančios sunkumų pasiskolinti: nepatenkintos gauto finansavimo suma; siekė gauti išorės finansavimą, bet jo negavo (prašymas atmestas); nesiekė gauti išorės finansavimo, nes manė, kad skolinimosi išlaidos bus per didelės (skolintis per brangu); manė, kad joms bus atsisakyta suteikti finansavimą (nebandė skolintis, nes manė, kad jų nefinansuos).

Įmonės vis labiau gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius – pastaraisiais metais išsiplėtė jų spektras ir paklausa. 2014 m. PFĮ kreditas sudarė 27, o 2024 m. – 17,1 proc. visų įmonių įsipareigojimų (žr. 6 pav. grafiką kairėje). Pagrindinis įmonių finansavimosi šaltinis ir toliau yra vidaus ištekliai, o esant ribotai prieigai prie tradicinių finansinių produktų, vis dažniau ieškoma alternatyvų kredito įstaigų teikiamoms paskoloms. 2024 m. įmonės didino trumpalaikį finansavimąsi daugiausia mokėtinomis sumomis ir prekybos kreditais, o ilgalaikio finansavimo poreikius kartu su išaugusiu PFĮ kreditavimu atliepė ir suteiktos įmonių tarpusavio paskolos (žr. 6 pav. grafikus viduryje ir dešinėje)[8]

[8] Bendrai įmonių tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai įsipareigojimai 2024 m. augo apie 9 proc. metiniu tempu.

. Išleisdamos obligacijas, įmonės 2024 m. pritraukė beveik 400 mln. Eur – tai sudaro apie 11 proc. kredito įstaigų įmonėms suteikto finansavimo[9]

[9] Vidutinė finansavimosi Baltijos šalių obligacijų rinkoje kaina pastaruosius keletą metų buvo 4–4,5 proc. punkto didesnė nei kredito įstaigose, o bendrai euro zonoje šis skirtumas vidutiniškai sudarė 1 proc. punktą.

. Prie finansavimo įmonėms trūkumo mažinimo iš dalies prisideda nacionalinis plėtros bankas UAB ILTE – jis 2024 m. apie 63 proc. (289 mln. Eur)[10]

[10] Žr. 2024 m. ILTE didžiąją dalį finansavimo skyrė smulkiajam ir vidutiniam verslui.

savo verslo lėšų skyrė būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms[11]

[11] Didesnėms įmonėms lengviau sukaupti kapitalą, jos yra mažiau rizikingos, finansiškai raštingesnės, todėl turi įvairesnių galimybių finansuoti savo veiklą.

. UAB ILTE vaidmuo 2025–2026 m. turėtų reikšmingiau padidėti dėl finansinės priemonės „Milijardas verslui“ – šia priemone planuojama suteikti apie 1 mlrd. Eur tiesioginių paskolų priemonės kriterijus atitinkančioms įmonėms. Siekiant spręsti ekonomikos finansavimo trūkumo iššūkius, UAB ILTE taip pat galėtų daugiau dėmesio skirti priemonėms, papildančioms rinkos finansavimą (bendras finansavimas, rizikos pasidalijimas), kurti ir plėtoti.

Įmonės aktyviai skolinosi tiek trumpajam, tiek ilgajam laikotarpiui, taip pat ieškojo alternatyvų tradiciniam finansavimuisi PFĮ paskolomis.

6 pav. Ne finansų įmonių įsipareigojimų struktūra (grafikas kairėje), trumpalaikių (grafikas viduryje) ir ilgalaikių (grafikas dešinėje) finansinių įsipareigojimų metinis pokytis

Šaltinis: Lietuvos bankas.

1 intarpas. Kaip 2022–2024 m. pakilusios palūkanų normos paveikė būsto paskolų teikimą?

Didelių palūkanų normų laikotarpiu buvo suteikiama mažiau būsto paskolų, tačiau reali vidutinė paskolos vertė atsižvelgus į NT kainų augimą ir toliau buvo panaši. 2022 m. antrąją pusę sparčiai pakilus tarpbankinėms palūkanų normoms, per pusantrų metų (nuo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2024 m. pirmojo ketvirčio), palyginti su mažų palūkanų normų aplinkos laikotarpiu (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2022 m. pirmąjį ketvirtį), suteiktų būsto paskolų skaičius susitraukė beveik 27 proc. Nors vidutinė nominalioji būsto paskolos suma padidėjo beveik 26 proc., toks vertės padidėjimas daugiausia buvo nulemtas spartaus būsto kainų kilimo. Vidutinė būsto paskolos vertė palyginamosiomis kainomis[12]

[12] Paskolos vertė 2019 m. kainomis apskaičiuota taikant regioninį būsto kainų defliatorių.

(toliau – realioji paskolos vertė) priešingai, sumažėjo 3 proc. Vis dėlto duomenys rodo, kad skirtingose paskolų ir skolininkų grupėse paskolų vertės ir skaičiaus pokyčiai buvo nevienodo dydžio[13]

[13] Siekiant įvertinti statistiškai reikšmingus paskolų vertės ir skaičiaus pokyčių skirtumus tarp skirtingų skolininkų grupių, atsižvelgiant į kitų veiksnių įtaką, taikomas ekonometrinis modelis. 1 intarpe mažų palūkanų normų aplinka laikomas laikotarpis nuo 2020 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2022 m. pirmojo ketvirčio, didelių palūkanų normų aplinka – laikotarpis nuo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2024 m. pirmojo ketvirčio.

Nors realiosios paskolos vertės pokytis visose namų ūkių pajamų grupėse buvo panašus, mažesnes pajamas uždirbantiems asmenims suteikiamų paskolų skaičius susitraukė šiek tiek daugiau (žr. A pav. grafiką kairėje viršuje). Asmenims, uždirbantiems mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, esant didelių palūkanų normų aplinkai, buvo suteikta 31 proc. mažiau paskolų nei per tokios pačios trukmės laikotarpį iki palūkanų normų padidėjimo. Namų ūkiams, kurių pajamos buvo didesnės nei vidutinės, susitraukimas buvo mažesnis ir siekė apie 26 proc. Daugiau nei du darbo užmokesčius gaunantys asmenys pakilusių palūkanų normų buvo paveikti mažiausiai (23 %). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas net ir atsižvelgus į kitų veiksnių, tokių kaip namų ūkio sudėtis, paskolos NT užstato geografija, įtaką. Viena svarbiausių to priežasčių, tikėtina, buvo dėl palūkanų padidėjimo 69 proc. išaugusi vidutinė mėnesinė būsto paskolos įmoka. Reikšmingai išaugus skolos tvarkymo išlaidoms, dalis mažiausias pajamas uždirbančių namų ūkių aukštų palūkanų normų aplinkoje galimai nusprendė atidėti naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimą. Kartu dalis ketinusių paskolą imti namų ūkių galėjo netenkinti maksimalaus leistino 40 proc. DSTI reikalavimo, kuris, pakilus palūkanų normoms, tapo labiau ribojantis.

Pakilus būsto paskolų palūkanų normoms, beveik per pusę susitraukė ne pirmam būstui įsigyti[14]

[14] Ne pirmo būsto paskolomis laikomos tokios paskolos, kai būstas įsigyjamas nuomos tikslais, siekiant jį parduoti arba kaip antras būstas.

suteikiamų paskolų skaičius – sumažėjo reikšmingai daugiau nei pirmo būsto paskolų (žr. A pav. grafiką kairėje apačioje) ir priklausė nuo namų ūkio sudėties. Labiausiai išsiskyrė vieno asmens namų ūkių segmentas. Tokiems namų ūkiams paskolų pirmam būstui įsigyti ir toliau buvo suteikiamas panašus skaičius, nors antro būsto paskolų aukštų palūkanų normų aplinkoje buvo suteikta net 60 proc. mažiau. Panašius struktūrinius skirtumus galima įžvelgti dviejų ir daugiau suaugusių asmenų namų ūkių grupėse, nors jie nebuvo tokie dideli. Vis dėlto šie kreditavimo tendencijų pokyčiai bent iš dalies galėjo būti susiję ne tik su palūkanų normų padidėjimu, bet ir su 2022 m. vasario mėn. įsigaliojusiu griežtesniu pradinio įnašo reikalavimu, taikomu antroms ir paskesnėms būsto paskoloms[15]

[15] Būsto paskola laikoma antra ir paskesne, kai skolininkas turi kitą anksčiau suteiktą ir dar negrąžintą būsto paskolą. Ne pirmo būsto paskola gali ir nebūti antra bei paskesnė skolininko paskola, jei, pavyzdžiui, pirmas būstas buvo įgytas be paskolos arba ankstesnė paskola buvo grąžinta.

(žr. 27 pav. 2.1 skirsnyje).

Suteikiamų paskolų skaičius, padidėjus palūkanų normoms, visose Lietuvos apskrityse sumažėjo panašiu dydžiu (apie 30 %), tačiau dalyje šalies regionų buvo statistiškai reikšmingų realiųjų vidutinės paskolos verčių pokyčio skirtumų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste namų ūkių vidutinė paskolos vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 7 proc., nors kitoje Vilniaus apskrities dalyje reikšmingų vertės pokyčių, pakilus palūkanų normoms, nebuvo fiksuota (žr. A pav. grafiką dešinėje). Kadangi suteikiamų paskolų skaičius Vilniaus mieste ir kitoje apskrities dalyje sumažėjo panašiai (apie 30 %), galima daryti išvadą, kad, išaugus palūkanų normoms, namų ūkiai Vilniaus mieste dažniau nei kitoje apskrities dalyje su paskola rinkosi įsigyti pigesnius ir (ar) mažesnius būstus. Taip pat išsiskyrė septynios mažiausios Lietuvos apskritys, kurių centruose, priešingai nei Vilniaus apskrityje, realioji paskolos vertė beveik nepakito, o periferijose ji išaugo daugiau kaip 7 proc.

Pakilus palūkanų normoms, reikšmingai susitraukė suteikiamų būsto paskolų skaičius, ypač mažesnes pajamas uždirbantiems asmenims ir ne pirmo būsto pirkėjams, kai kuriuose regionuose buvo reikšmingų realiosios vidutinės paskolos vertės skirtumų.

A pav. Faktiniai ir modeliu įvertinti realiosios paskolos vertės ir paskolų skaičiaus pokyčiai pagal namų ūkio pajamų grupę bei paskolos paskirtį (grafikas kairėje) ir paskolos NT užstato geografinę vietovę (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: rombai grafikuose rodo faktinius pokyčius atitinkamose grupėse, vertikalūs brūkšneliai – modeliu gautus įverčius, gulsti stulpeliai – įverčių 95 proc. pasikliautinąjį intervalą. DU – darbo užmokestis.

2 intarpas. NT vaidmuo kredituojant įmones

Griežti užstato reikalavimai ir nepakankamas įkeitimui tinkamas turtas riboja įmonių prieigą prie kredito ir yra aktuali problema, ypač labai mažoms ir mažoms įmonėms. Įmonių apklausos rodo, kad vis dar griežti užstato reikalavimai kelia sunkumų įmonėms, siekiančioms išorės finansavimo. Remiantis EIB apklausų rezultatais, net 12 proc. išorės finansavimu besinaudojančių įmonių Lietuvoje yra nepatenkintos taikomais paskolų užstato reikalavimais. Ši įmonių dalis reikšmingai nesikeičia nuo 2019 m. ir yra dvigubai didesnė nei ES vidurkis. Lietuvos banko 2024 m. įmonių apklausos apžvalgoje net 97 proc. įmonių nurodė, kad nepakankamas užstatas buvo vidutiniškai arba labai svarbus veiksnys, paskatinęs naudotis vidaus finansavimu. 2024 m. gruodžio mėn., naujosios PRDB duomenimis, ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis sudarė 14,4 mlrd. Eur[16]

[16] Laikoma, kad paskolos NT užstatas yra reikšmingas, jeigu užstatas turi unikalų numerį, kuriuo yra klasifikuojamas kaip gyvenamosios arba negyvenamosios paskirties NT pagal VĮ Registrų centrą, ir sudaro bent 20 proc. paskolos vertės. Paskolos su mažesnės vertės NT užstatu arba su neįregistruotais statiniais priskiriamos prie paskolų su kitos rūšies užstatu.

, o pusę jo sudarė paskolos su reikšmingu[17]

[17] Portfelį sudaro bankų (11,6 mlrd. Eur), kredito unijų (0,5 mlrd. Eur), lizingo bendrovių (1,6 mlrd. Eur) ir kitų kreditorių (0,7 mlrd. Eur) paskolų portfeliai.

NT užstatu. Dar 41 proc. paskolų buvo apsaugotos kitos rūšies užstatu, o paskolos be užstato sudarė tik dešimtadalį ne finansų įmonių paskolų portfelio.

Paskolai gauti dažnai reikalingas užstatas – NT operacijų ir statybos sektoriaus įmonės paskolų finansavimui dažniausiai naudoja NT užstatą, o kitų sektorių įmonės – kitos rūšies turtą.

A pav. Ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis pagal užstato rūšį, įmonės dydį ir ekonominį sektorių

Šaltiniai: naujoji PRDB, VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: kitu užstatu laikomas ne NT rūšies užstatas pagal naujosios PRDB klasifikavimą – auksas, pinigai ir indėliai, VP, paskolos, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos, finansinės garantijos, kitos fizinės užtikrinimo priemonės ir ne NT rūšies apsauga. Taip pat prie paskolų su kitos rūšies užstatu priskiriamos paskolos su mažesniu nei 20 proc. paskolos vertės NT užstatu arba su neįregistruotais statiniais.

Ne finansų įmonėms teikiamų kredito įstaigų paskolų struktūra pagal įkaito rūšį glaudžiai susijusi su įmonės ekonomine veikla. 2024 m. rugsėjo mėn. net 72 proc. NT operacijų ir statybos sektorių įmonėms suteiktų paskolų portfelio sudarė paskolos su reikšmingu NT užstatu (žr. A pav. grafikus kairėje). Kitų sektorių įmonių paskolų portfelyje dominavo paskolos su kitos rūšies užstatu[18]

[18] Kitu užstatu laikomas ne NT rūšies užstatas pagal naujosios PRDB klasifikavimą – auksas, pinigai ir indėliai, VP, paskolos, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos, finansinės garantijos, kitos fizinės užtikrinimo priemonės ir ne NT rūšies apsauga. Taip pat prie paskolų su kitos rūšies užstatu priskiriamos paskolos su mažesniu nei 20 proc. paskolos vertės NT užstatu arba su neįregistruotais statiniais.

(žr. A pav. grafikus dešinėje). 2019–2024 m. rugsėjo mėn. NT operacijų ir statybos sektoriuose fiksuotas didžiausias energiškai naudingu NT užtikrintų paskolų prieaugis – tokių paskolų padaugėjo 1 mlrd. Eur. Nepaisant to, šiuose sektoriuose vis dar dominuoja paskolos su mažiau energiškai naudingu užstatu, jų portfelis 2024 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 2 mlrd. Eur. NT operacijų ir statybos sektorių įmonių paskolų portfelyje didžiąją dalį (apie 80 %) sudarė SVV įmonėms suteiktos paskolos. Kituose sektoriuose didelių ir SVV įmonių paskolų portfeliai – panašaus dydžio. Bendrai didžioji dalis SVV įmonėms suteiktų paskolų buvo užtikrintos NT arba kitu užstatu, tačiau 2019–2024 m. 7 proc. punktais padidėjo paskolų be įkeitimo dalis (2024 m. rugsėjo mėn. ši dalis sudarė 13 % SVV paskolų portfelio vertės).

2019–2024 m. rugsėjo mėn. suteiktos naujos paskolos su reikšmingu NT užstatu sudarė apie trečdalį visos naujų paskolų vertės ir jų vidutinė vertė buvo gerokai didesnė nei paskolų be NT užstato (žr. A lentelę). Šiuo laikotarpiu taip pat buvo stebimas reikšmingas ryšys tarp NT užtikrintų naujų paskolų vidutinės vertės ir užstato kokybės. Vidutinė paskolos su didžiausio energinio naudingumo užstatu vertė sudarė 1,2 mln. Eur ir mažėjo kartu su NT užstato kokybe: B–C energinio naudingumo NT užstatas buvo naudojamas paskoloms, kurios vidutiniškai sudarė 0,5 mln. Eur, o mažiausio energinio naudingumo NT užstatas buvo vidutiniškai 0,25 mln. Eur vertės paskolų. Paskolų su kitos rūšies užstatu dydis vidutiniškai sudarė 86 tūkst., o paskolų be užstato vertė buvo mažiausia – apie 22 tūkst. Eur.

A lentelė. Ne finansų įmonėms 2019 m. rugsėjo mėn.–2024 m. rugsėjo mėn. suteiktų naujų paskolų rodikliai remiantis naująja PRDB

Užstatas	Vidutinė paskolos vertė, mln. Eur	Paskolų skaičius, vnt.	Paskolų vertė, mln. Eur	Vidutinis paskolos ir užstato santykis, proc.		Vidutinė palūkanų norma, proc.
				Tik NT užstato	Viso užstato	SVV	Didelės	4 bankai*	Kiti
A, A+, A++	1,202	1 551	1 864	66	42	6	4,4	4,7	6,9
B–C	0,535	4 361	2 332	75	50	5,9	5,7	4,5	6,6
D–G	0,253	7 225	1 828	84	58	6,1	5,8	4,7	6,6
Kitas	0,086	118 505	10 244	–	83	4,7	3,7	4,1	5,1
Be užstato	0,022	110 992	2 469	–	–	6,6	4,4	7,5	5,6
Iš viso	0,077	242 634	18 737	79	80	5,6	3,8	5	5,5

Šaltinis: naujoji PRDB, VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: keturių bankų grupė sudaryta iš „Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas“, UAB, AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), UAB „SB lizingas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir Luminor Lizingas UAB.

Kartu su NT užstatu dažnai buvo įkeičiamas ir kitos rūšies turtas, o palūkanų normą, tikėtina, labiau veikė kitos skolininko bei kreditoriaus charakteristikos nei NT užstato kokybė ir rūšis. Stebimu laikotarpiu naujų paskolų su didžiausio energinio naudingumo užstatu paskolos ir NT užstato santykis vidutiniškai sudarė 66 proc. Tačiau, įvertinant šioms paskoloms papildomai įkeistą kitos rūšies turtą, paskolos ir viso užstato santykis buvo vidutiniškai 24 proc. punktais mažesnis. Panašus skirtumas buvo stebimas ir prastesnės kokybės NT užstatu įkeistoms paskoloms. Tai rodo, kad įmonės, siekiančios gauti didesnį finansavimą ar palankesnes kitas paskolos sąlygas, vis dar susiduria su pakankamai dideliais užstato reikalavimais nepriklausomai nuo užstato energinių savybių. Be to, norint gauti gerokai didesnę paskolą, tikėtina, yra būtinas NT užstatas. O paskolos palūkanų norma, kitaip nei paskolos ir užstato santykis, nebuvo taip stipriai susijusi su užstato kokybe bei rūšimi ir priklausė nuo kitų paskolos bei skolininko charakteristikų – didelėms įmonėms suteiktų paskolų buvo vidutiniškai mažesnė palūkanų norma. Tai iš dalies gali būti susiję ir su tuo, kad didelės įmonės dažniau skolinasi iš didžiųjų kreditorių – 2024 m. rugsėjo mėn. 84 proc. didelių įmonių paskolų portfelio buvo sudaryta iš paskolų, suteiktų keturių didžiausių kreditorių.

1.3.Įmonių ir namų ūkių atsparumas

Nepaisant prekybos partnerių patiriamų sunkumų ir vangaus euro zonos ekonomikos augimo, Lietuvos ne finansų įmonės tebėra atsparios. 2024 m. antrąją pusę pardavimus didino tiek paslaugų, tiek prekybos, tiek pramonės įmonės, o šiek tiek lėčiau, tačiau vis dar tebeaugusį eksportą teigiamai veikė didėjanti užsienio paklausa. Prognozuojama[19]

[19] 2025 m. kovo mėn. Lietuvos banko makroekonominės prognozės.

, kad dėl atsigavusios užsienio paklausos didėsiantis lietuviškos kilmės prekių eksportas ir stabilizavęsis reeksportas 2025 m. lems spartesnį nei 2024 m. (0,3 %) realiojo eksporto augimą – 1,6 proc. Vis dėlto, padidėjus neapibrėžtumui dėl prekybos politikos, įmonėms tenka iš esmės peržiūrėti tiekimo grandines ir įsivertinti galimą tarifų poveikį. 2025 ir 2026 m. euro zonos ekonomika turėtų augti lėčiau, nei tikėtasi pernai metų pabaigoje, – atitinkamai 0,9 ir 1,2 proc.[20]

[20] 2025 m. kovo mėn. ECB makroekonominės prognozės.

Lietuvos pramonės įmonių pasitikėjimas 2025 m. pradžioje vėl pablogėjo, paslaugų segmente optimizmas pastaruoju metu irgi mažėja. Pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ateities vertinimas tebėra skirtingas: Vokietijos pramonės ir prekybos sektoriai padėtį vertina pesimistiškiausiai euro zonoje, o Nyderlanduose ir Latvijoje lūkesčiai dėl ekonomikos augimo raidos yra palankesni (žr. 7 pav.). Tokioms tendencijoms Vokietijoje didelę įtaką turi prognozuojama ekonomikos stagnacija (BVP augimo tempas 2025 m. bus artimas nuliui, o 2026 m. – sudarys 0,9 %)[21]

[21] 2025 m. balandžio mėn. TVF makroekonominės prognozės.

. Tai labiausiai sietina su šiuo metu Vokietijos pramonės patiriamais struktūriniais iššūkiais, sumažėjusiu konkurencingumu pasaulinėse rinkose ir galimu reikšmingesniu JAV prekybos politikos poveikiu.

JAV importo tarifai pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių lūkesčiams reikšmingos įtakos kol kas neturėjo.

7 pav. ES valstybių pramonės pasitikėjimo ir bendri ekonominių vertinimų rodikliai

Šaltinis: Eurostatas.

Pastaba: ekonominių vertinimų rodiklis – sudėtinis rodiklis, apskaičiuojamas ekonomikos sektoriams priskiriant skirtingus svorius: pramonei – 40, paslaugoms – 30, vartotojams – 20, statybai ir mažmeninei prekybai – po 5 proc.

Pagrindinė rizika Lietuvos finansiniam stabilumui – dėl ekonominio neapibrėžtumo ir prekybos įtampų galimas įmonių finansinės būklės pablogėjimas. Dėl tiesioginio ir netiesioginio prekybos įtampų poveikio gali reikšmingai suprastėti apdirbamosios gamybos, transporto ir prekybos įmonių finansinė būklė, o kartu ir jų galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. 2024 m. JAV buvo svarbiausia Lietuvos ne ES prekybos partnerė – tiesioginis eksportas į JAV sudarė 1,67 mlrd. Eur, arba 6,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Daugiausia į JAV eksportuoja naftos produktų, chemijos pramonės, baldų, mašinų ir įrenginių gamyba besiverčiančios Lietuvos įmonės – šie apdirbamosios gamybos subsektoriai[22]

[22] Šioje apžvalgoje subsektoriais vadinami antrojo lygmens ekonominės veiklos vienetai (skyriai) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK; 2.1 red.).

paveikiausi tiesioginei JAV tarifų politikai. Nors Lietuvos eksportui būdinga didelė diversifikacija tiek pagal eksportuojamus produktus, tiek pagal geografines eksporto rinkas, ES rinką vertinant kaip vieną, eksportuojamų prekių į ES koncentracija yra aukšta – ji sudaro beveik du trečdalius eksporto. ES ir kitų šalių įmonėms Lietuvos verslai gamina tarpinio vartojimo prekes, kurios integruojamos į produktus, eksportuojamus į JAV. Didesnę eksporto į JAV dalį (daugiau nei 10 %) turinčios Vokietija ir Švedija importuoja reikšmingą dalį eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių (2024 m. – beveik 16 %), tad, joms patyrus nuostolių dėl JAV tarifų, neigiamą poveikį galimai patirtų ir Lietuvos apdirbamosios gamybos bei transporto įmonės. Su rimtesniais sunkumais susidūrus ir kitiems Lietuvos prekybos partneriams, poveikis minėtiems sektoriams būtų dar didesnis, o dėl besitraukiančio reeksporto paklausa mažėtų ir prekybos įmonių segmente. Padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas[23]

[23] Žr. Prekybos politikos neapibrėžtumo indeksą.

kol kas reikšmingo neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai neturėjo – 2025 m. pirmąjį ketvirtį daugelio ekonomikos veiklų, taip pat ir apdirbamosios gamybos, pardavimai didėjo. Vis dėlto kai kurių gamybos įmonių pardavimai iš dalies galėjo augti dėl pasirengimo galimiems JAV importo tarifams, JAV įmonėms siekiant užsipildyti sandėlius dar nepabrangusiomis prekėmis[24]

[24] Žr. „US economy contracts at 0.3% rate as Trump’s tariffs prompt import surge“ ir „US factory activity shrinks as tariffs weigh on demand and hiring plans“.

Tiesiogiai JAV importo tarifų pažeidžiamų gamybos subsektorių dalis įmonių paskolų portfelyje nėra didelė, tačiau per netiesioginius kanalus poveikis galėtų būti kur kas reikšmingesnis.

8 pav. Pagrindinių į JAV eksportuojančių apdirbamosios gamybos subsektorių dalys eksporte į JAV ir jų dalys paskolų įmonėms portfelyje (grafikas kairėje) bei sektorių paskolų dalys paskolų įmonėms portfelyje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: VDA, PRDB ir Lietuvos bankas.

Pastaba: „Kita pramonė“ apima kasybos (B), energetikos (D) ir vandens tiekimo bei atliekų tvarkymo (E) sektorius (pagal EVRK 2.1 red.).

Nors į JAV eksportuojančioms įmonėms suteiktų paskolų dalis bendrame portfelyje yra maža, netiesioginis JAV tarifų poveikis galėtų būti reikšmingesnis, o dėl tarpusavio susietumo nuostoliai galėtų išplisti ir į kitas įmones. JAV importo tarifų tiesiogiai pažeidžiamų[25]

[25] Tiesiogiai pažeidžiamais vadinami didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporte į JAV turintys apdirbamosios gamybos subsektoriai, juose bendrai sutelkta daugiau nei 90 proc. eksporto į JAV vertės.

apdirbamosios gamybos subsektorių paskolos sudaro vos 4,4 proc. paskolų įmonėms portfelio, o įvertinus šių subsektorių dalis eksporte į JAV, kredito įstaigų pozicijos pažeidžiamuose gamybos subsektoriuose yra dar mažesnės (žr. 8 pav. grafiką kairėje). Dėl netiesioginio JAV tarifų poveikio pažeidžiamiems apdirbamosios gamybos, transporto ir prekybos sektoriams kartu suteikta daugiau nei trečdalis viso paskolų įmonėms portfelio – atitinkamai 13, 9 ir 17 proc. (žr. 8 pav. grafiką dešinėje), tad daliai šių sektorių įmonių negebant vykdyti įsipareigojimų, kredito įstaigos patirtų nuostolių, o dėl tarpusavio susietumo neigiamą poveikį patirti galėtų ir kitos įmonės.

Eksporto paklausos mažėjimui jautrių sektorių skolos negrąžinimo riziką mažina žemas įsiskolinimo lygis ir didelis užstato vertės ir paskolų santykis. 2024 m. pabaigoje paskolų be užstato dalis buvo maža – ji sudarė apie 13 proc. įmonių paskolų portfelio. Tiesiogiai pažeidžiamų apdirbamosios gamybos subsektorių portfelyje ši dalis buvo šiek tiek didesnė – 16, o bendrai apdirbamosios gamybos – 14 proc. (žr. 9 pav. grafiką kairėje). Didžiąją dalį tiesiogiai pažeidžiamų gamybos subsektorių įmonių portfelio sudaro paskolos su užstatu, kuris siekia 100 arba daugiau proc. paskolos vertės – tokių paskolų yra 78 proc. 2023 m. ne finansų įmonių balanso ataskaitų duomenys rodo, kad apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriai buvo mažiausiai įsiskolinę – jų įsipareigojimų ir turto santykis sudarė atitinkamai 39 ir 43 proc., o skolos grupės ar kitoms įmonėms dalis buvo mažesnė nei bendras visų ne finansų įmonių vidurkis. Įmonių sektoriaus atsparumą didino ir tai, kad 2024 m. visas įmonių finansinis turtas augo truputį sparčiau nei visi įmonių finansiniai įsipareigojimai (atitinkamai 9,7 ir 8,8 %), o įmonių grynasis finansinis turtas padidėjo 15,4 proc. (2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 20,4 mlrd. Eur), tad įmonės turi sukaupusios pakankamus rezervus padėties pablogėjimui.

Riziką mažina gera paskolų portfelio kokybė ir didelė užstato vertė pažeidžiamuose sektoriuose.

9 pav. Tiesiogiai pažeidžiamų gamybos subsektorių paskolų likučių struktūra pagal užstato vertės ir paskolos santykį (grafikas kairėje) ir įmonių neveiksnių paskolų lygis pagrindiniuose sektoriuose (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos bankas.

2024 m. pabaigoje neveiksnių paskolų ne finansų įmonėms dalis grįžo į istorines žemumas. 2025 m. pradžioje JAV importo tarifų labiau pažeidžiamų sektorių įmonių bankrotų skaičiaus augimo nefiksuota[26]

[26] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys.

, tačiau reikšmingai padidėjo dalis paslaugų sektoriaus įmonių, nurodančių, kad susiduria su finansiniais sunkumais[27]

[27] VDA įmonių apklausų duomenys.

. Apskritai, įmonių neveiksnių paskolų lygis 2024 m. pabaigoje tebuvo istoriškai žemas ir sudarė 1,4 proc., o 2024 m. antrąją pusę reikšmingai mažėjusi paskolų, kurių kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi, dalis (plačiau žr. 1.5 skirsnyje) pasiekė žemiausią lygį nuo rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą pradžios (10,4 %). Neveiksnių apdirbamosios gamybos sektoriaus paskolų lygis 2024 m. antrąjį pusmetį sumažėjo beveik dvigubai ir metų pabaigoje sudarė 1,9 proc. (žr. 9 pav. grafiką dešinėje), o tiesiogiai pažeidžiamų gamybos subsektorių – vos 1,1 proc. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį 1 proc. punktu sumažėjo neveiksnių transporto įmonių paskolų lygis, o tiek pat susitraukęs statybos sektoriaus rodiklis pasiekė istoriškai žemiausią lygį.

Apskritai, didelio prekybos politikos neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos įmonės tebėra atsparios. JAV importo tarifams tiesiogiai apdirbamosios gamybos subsektoriai pasižymi žemu įsiskolinimu ir gera paskolų kokybe, tad tiesioginis JAV tarifų poveikis finansų sistemai yra ribotas. Didesnė rizika galėtų kilti per netiesioginius kanalus, kurie paveiktų nuo eksporto priklausomas apdirbamosios gamybos, transporto ir prekybos sektoriaus įmones, kurių didžioji dalis eksporto orientuota į JAV muitų tarifams labiau pažeidžiamas pagrindines Lietuvos užsienio prekybos partneres. Vis dėlto dabartinėje neapibrėžtumo aplinkoje netiesioginius kanalus ir jų poveikį Lietuvos įmonėms įvertinti pakankamai sudėtinga.

Dėl palankios situacijos darbo rinkoje sparčiai kilę atlyginimai prisidėjo prie gyventojų perkamosios galios didėjimo, užtikrino jų finansinį atsparumą ir sudarė sąlygas daugiau pajamų skirti taupymui ar kitiems ilgalaikiams tikslams. Darbo rinka Lietuvoje tebėra atspari – nedarbo lygis 2025 m. pradžioje sumažėjo iki 6,9 proc. ir buvo 1,3 proc. punkto mažesnis nei prieš metus[28]

[28] Jaunimo nedarbo lygis ir toliau buvo aukščiausias tarp visų amžiaus grupių ir sudarė apie 13 proc.

(žr. 10 pav. grafiką kairėje). 2024 m. pabaigoje realusis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ir toliau augo – buvo 9,9 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje (žr. 12 pav. grafiką kairėje), o augimo tempas Lietuvoje ir toliau buvo didžiausias tarp Baltijos šalių – nuo 2019 m. išaugo 25 proc. Dėl spartaus pajamų augimo gyventojai aktyviai skolinosi būstui bei vartojimui, jų finansiniai įsipareigojimai 2024 m. išaugo 12,6 proc. (žr. 10 pav. grafiką viduryje). Paskolų grąžinimo našta 68 proc. finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms turinčių namų ūkių[29]

[29] 2024 m. trečiąjį ketvirtį bent vieną būsto paskolą turėjo 251 tūkst., o paskolas vartojimui ir kitiems tikslams - 568 tūkst. namų ūkių.

neviršija 35 proc. pajamų, o kintamųjų palūkanų normų ir sumažėjusių maržų aplinka leido susimažinti jau turimų įsipareigojimų vykdymo išlaidas būsto paskolą turintiems gyventojams. Išaugus atlyginimams, gyventojai ne tik prisiėmė naujų finansinių įsipareigojimų, bet ir taupė – 2024 m. finansinis turtas išaugo beveik 10 proc., o 2024 m. pabaigoje gyventojų indėliai kredito įstaigose padidėjo ir sudarė 33 proc. BVP. Rūpindamiesi savo finansine gerove ateityje, gyventojai santaupas vis dažniau renkasi laikyti terminuotųjų indėlių forma (jų likutis per metus išaugo 19,3 % ) ir aktyviai kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose (plačiau žr. 1.6 skirsnyje). Nors balandžio mėn. dėl pesimistiškesnių gyventojų finansinės padėties ir bendros ekonominės situacijos lūkesčių vartotojų pasitikėjimo indeksas smuko iki –0,1 proc. (mažiausias rodiklis nuo 2023 m. pabaigos), Lietuva euro zonoje pagal vartotojų pasitikėjimą yra antroje vietoje.

Gyventojų finansinis atsparumas ateityje priklausys nuo Lietuvos ir jos pagrindinių eksporto partnerių makroekonominės padėties pokyčių ir situacijos darbo rinkoje. JAV importo tarifo įvedimas galėtų paveikti daugiausia į JAV eksportuojančiuose sektoriuose, ypač apdirbamosios gamybos įmonėse, dirbančius Lietuvos gyventojus, o dėl netiesioginio tarifų poveikio – ir dirbančiuosius prekybos bei transporto sektoriuose. Šie sektoriai Lietuvoje sudaro reikšmingą darbo jėgos dalį ir jiems tenka apie trečdalis visų namų ūkių įsipareigojimų (žr. 10 pav. grafiką dešinėje). Dalis JAV importo tarifams jautriausių sektorių darbuotojų galėtų netekti darbo arba patirti atlyginimų sumažėjimą, o tai turėtų tiesioginę įtaką jų įsipareigojimų vykdymui (2024 m. daugiau nei 4 tūkst. jautriuose tarifams sektoriuose dirbančiųjų turėjo būsto paskolų). Pablogėjus ekonominėms perspektyvoms, įmonės galėtų susidurti su finansinėmis problemomis, o tai lemtų didėjantį atleidimų skaičių ir reikšmingesnį nedarbo lygio augimą, darbo užmokesčio mažėjimą.

Sparčiai kylantys atlyginimai ir palanki darbo rinka stiprino gyventojų finansinį atsparumą, tačiau ateityje didesnę riziką gali patirti nuo eksporto priklausomų sektorių įmonėse dirbantys gyventojai.

10 pav. Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio raida (grafikas kairėje), namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai (grafikas viduryje) bei jautriausių JAV importo tarifams sektorių darbuotojų skaičiaus ir jų turimų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (pagal likutinę paskolų vertę) dalis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: VDA, Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinė sistema, Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

1.4.Būsto ir komercinio NT rinkų tendencijos

Būsto rinkos aktyvumas sparčiai didėja, tačiau apskritai būsto paklausa auga tvariai. 2024 m. parduotų būstų skaičius tebebuvo dešimtadaliu mažesnis nei 2023 m. ir mažiausias nuo 2012 m. Vis dėlto 2024 m. vasarą būsto rinka atsispyrė nuo dugno, o 2025 m. pirmąjį ketvirtį pardavimų skaičius pirminėje ir antrinėje rinkose buvo atitinkamai dvigubai ir trečdaliu didesnis nei prieš metus (žr. 11 pav. grafiką kairėje). Rinkos aktyvumą skatina pingantis skolinimasis – naujų būsto paskolų palūkanų normoms nuo piko (5,9 %), pasiekto 2023 m. rudenį, nukritus iki 4 proc., suteikiamų paskolų skaičius jau viršijo ilgalaikę tendenciją. Gerėjantis būsto įperkamumas artimiausiu metu leidžia tikėtis tolesnio pardavimų augimo. Kita vertus, tvyrant geopolitinei įtampai, rinkos raida tebėra tvari – nestebima tokio staigaus paklausos padidėjimo kaip pandeminiu laikotarpiu.

Prislopęs investicinio būsto įsigijimas prisideda prie tvaraus paklausos augimo. Atpigus skolinimuisi, į rinką pirmiausia sugrįžo pirmojo būsto pirkėjai: 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį tokių įsigijimų dalis Lietuvoje sudarė 65, o Vilniuje – 59 proc. (žr. 11 pav. grafiką viduryje). Kita vertus, iki 2022 m. vasaros aktyviai rinkoje dalyvavusių investuotojų susidomėjimas tebėra sumažėjęs: Vilniuje ir visoje Lietuvoje gyventojų investicinių sandorių dalis tada sudarė atitinkamai 32 ir 26 proc., o 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį ji buvo susitraukusi – atitinkamai iki 29 ir 25 proc. Taip pat pastebimai sumažėjo įmonių įsigyjamų būstų skaičius. Šią tendenciją veikiausiai lemia suprastėjęs būsto kaip investicijos patrauklumas: pavyzdžiui, Vilniuje perkant būstą su paskola, būsto nuomos pajamingumas 2022–2024 m. buvo neigiamas ir tik 2025 m. tapo artimas nuliui (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Apklausų duomenys patvirtina šią tendenciją – nors būstą kaip patraukliausią investiciją vis dar mato daugiausia gyventojų, jų dalis 2023–2024 m. sumažėjo.

Didėjant būsto rinkos aktyvumui, daugiau būsto perkama savo reikmėms, bet apskritai rinkos raida – tvari.

11 pav. mėnesinis būsto įsigijimo sandorių skaičius Lietuvoje (grafikas kairėje), pirkėjų struktūra Vilniuje (grafikas viduryje) ir būsto nuomos pajamingumas Vilniuje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: VĮ Registrų centras, UAB „Inreal“, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober-Haus) ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafikuose kairėje ir viduryje tamsesnės kreivės – 12 mėn. slankieji vidurkiai.

Būsto pardavimo kainoms kylant sparčiau už nuomos kainas, kainų disbalansai 2025 m. pradėjo šiek tiek didėti. Didėjant rinkos aktyvumui, būsto kainų augimo tempas šiek tiek spartėjo, bet tebėra nuosaikus: LB PSBKI ir Ober-Haus būsto kainų indeksai 2025 m. balandžio mėn. padidėjo atitinkamai 4,3 ir 4,9 proc. metiniais tempais (2015–2025 m. vidurkiai siekia atitinkamai ir 7,2 ir 8,8 %). Didėjant gyventojų lūkesčiams įsigyti būstą, mažėjo spaudimas augti nuomos kainoms – jos nuo 2024 m. rudens kilo lėčiau už būsto pardavimo kainas (žr. 12 pav. grafiką kairėje). Apskritai, tiek būsto pardavimo, tiek nuomos kainų augimas stabilizavosi ir yra nuosaikus. Vis dėlto, neįvykus korekcijai, būsto pardavimo kainos tebėra istoriškai aukšto lygio – tai atspindi ir LB PSBKI pagrįsti skaičiavimai, rodantys, kad būsto kainos gali būti pervertintos apie 5 proc. (žr. 12 pav. grafiką viduryje).

Būsto kainos didėja nuosaikiai, o įperkamumas gerėja, tačiau tebematyti kainų disbalansų.

12 pav. Būsto pardavimo ir nuomos kainos Lietuvoje (grafikas kairėje), būsto kainų pervertinimas pagal skirtingus indeksus (grafikas viduryje) ir vidutinis įperkamas būsto plotas perkant su paskola (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Ober-Haus, VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafike kairėje pirkimo kainų duomenys – LB PSBKI, o nuomos – Ober-Haus; grafike viduryje pervertinimas skaičiuojamas kaip šešių skirtingų rodiklių mediana, plačiau skaitykite čia; grafike dešinėje skaičiavimams naudojamas vidutinis darbo užmokestis, visais laikotarpiais taikomi nuo 2015 m. galiojantys ASN; BKI – būsto kainų indeksas.

Gyventojų pajamoms jau beveik dvejus metus didėjant sparčiau už būsto kainas, būsto įperkamumas toliau gerėja. Būsto kainų ir metinių grynųjų pajamų santykis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje sumažėjo iki 5,8 (Vilniuje – 6,9) ir 2025 m. pabaigoje turėtų sugrįžti į istoriškai geriausią lygį[30]

[30] Pagal labiausiai tikėtiną prognozių scenarijų.

, fiksuotą 2020 m. Pingantis skolinimasis taip pat gerina būsto įperkamumą su paskola: gyventojai vidutiniškai gali įpirkti jau 70 kv. m. būstą, t. y. 18 kv. m. didesnį nei 2023 m. vasarą, kai įperkamumas buvo pasiekęs žemumas (žr. 12 pav. grafiką dešinėje). Artimiausiu metu įperkamumas turėtų toliau gerėti dėl sparčiau nei būsto kainos didėsiančių atlyginimų ir, remiantis finansų rinkų lūkesčiais, dar šiek tiek mažėsiančios EURIBOR palūkanų normos.

Išaugusią būsto paklausą 2025 m. turėtų padėti patenkinti susikaupęs pasiūlos rezervas. Būsto pasiūla Lietuvos didmiesčių pirminėje rinkoje 2025 m. kovo mėn. siekė 7,2 tūkst. būstų[31]

[31] UAB „Inreal“ duomenimis, Vilniuje jau rezervuota apie penktadalis, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 40 proc. pasiūloje esančių būstų.

. Pardavimų skaičiui 2025 m. pavasarį viršijus naują pasiūlą, pasiūlos fondas pradėjo trauktis, tačiau istoriškai jis tebėra didelis (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Pasiūla kol kas pakankama, tačiau, jeigu paklausa pasiektų 2021–2022 m. lygį, būstų pirminėje rinkoje pradėtų stigti jau po šiek tiek daugiau nei metų[32]

[32] Daroma prielaida, kad statybos tempas atitinka ilgalaikį vidurkį, paklausa pasiekia 2021–2022 m. lygį, o pasiūla sumažėja dvigubai.

. Ciklinę pasiūlos trūkumo riziką malšina padidėjęs pradėtų statyti būstų skaičius: Vilniuje 2024 m. pradėta statyti 5,7 tūkst. būstų (25 % daugiau nei 2023 m.). Kita vertus, ateityje pasiūlos stygių gali lemti intensyvėjanti urbanizacija: pavyzdžiui, Vilniuje būsto plėtros apimtis nedidėja nepaisant spartesnio gyventojų skaičiaus augimo (žr. 13 pav. grafiką viduryje). Nusistovėjęs aukštas būsto statybos kainų kilimo lygis gali apsunkinti naujų projektų plėtrą (žr. 13 pav. grafiką dešinėje).

Būsto pasiūlos rezervas kol kas riboja didesnius kainų šuolius, bet intensyvėjanti urbanizacija ateityje gali lemti pasiūlos stygių ir didinti spaudimą kainoms kilti sparčiau.

13 pav. Būsto pasiūla Lietuvos didmiesčių pirminėje rinkoje (grafikas kairėje), būsto pasiūlos ir gyventojų skaičiaus raida Vilniuje (grafikas viduryje) ir būsto statybos kainų metinis augimas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: UAB „Inreal“, VDA, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir Eurostatas.

Pastabos: grafike dešinėje į didžiųjų Europos šalių kategoriją įtraukiamos Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija.

Gerėjant NT rinkos perspektyvoms, mažėja bankų ir NT fondų kredito nuostolių rizika, o didesnė užstato vertė leidžia gausiau finansuoti realiąją ekonomiką. Bankai Lietuvoje yra pagrindiniai NT veiklų finansuotojai – palyginti su NT fondais, kurie 2024 m. pabaigoje bendrai valdė 2 mlrd. Eur vertės NT (plačiau žr. 3 intarpe), Lietuvoje veikiantys bankai yra suteikę 13 mlrd. Eur būsto paskolų, taip pat 4 mlrd. Eur paskolų komercinio NT statybai ir įsigijimui. Taigi, bendrai paskolos pirkti ir statyti NT sudaro 61 proc. bankų kredito privačiajam ne finansų sektoriui portfelio (žr. 14 pav. grafiką kairėje). Be to, bankai plačiai naudoja NT kaip užstatą teikdami paskolas įmonėms – iki 70 proc. (9 mlrd. Eur) paskolų įmonėms yra padengtos komerciniu NT[33]

[33] Pagal ESRV/2019/3 rekomendacijos plačiausią apibrėžimą, komercinio NT paskolos apima komerciniu ir gyvenamuoju NT, taip pat žemės sklypais ir kai kurių rūšių nebaigtomis struktūromis užtikrintas, juridiniams asmenims suteiktas paskolas.

. Būsto sektoriuje išblėsus, o komercinio NT segmente sumažėjus užstato kainų korekcijos tikimybei, gerėja užstato kokybė ir galimybės pasiskolinti, o tai skatina investicijas ir realiosios ekonomikos augimą (vien NT sektorius sudaro apie 8 % Lietuvos BVP, žr. 14 pav. grafiką dešinėje). NT rinkai žengiant į augimo fazę, NT įmonių pelnas turėtų didėti, o finansų sektoriaus kredito nuostolių rizika – mažėti.

Tvari NT rinkos raida yra svarbi finansų sistemos stabilumui ir ekonomikos augimui.

14 pav. Su NT susijusių paskolų dalis, palyginti su bankų kredito portfeliu (grafikas kairėje), ir NT veiklų dalis, palyginti su BVP (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VDA.

Pastabos: grafike kairėje – paskolų dalis pagal rūšį visame bankų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelyje.

3 intarpas. NT fondai – reikšmingas NT projektų finansavimo šaltinis

Per pastarąjį dešimtmetį NT fondai tapo populiariu būdu finansuoti NT projektus Lietuvoje. NT fondai yra kolektyvinio investavimo subjektai (KIS), kurių veiklos tikslas yra pritraukti kapitalą iš investuotojų ir juo finansuoti NT plėtrą ar valdymą. Fondų veikla įprastai trunka 6–10 m., o projektą pabaigus, investicinė grąža išmokama akcininkams. Be NT fondų, pagal investavimo politiką taip pat išskiriami fondai, investuojantys į akcijas, obligacijas, taip pat į inovacijas (pvz., technologijas ar žaliąją energetiką). Sparčiausias NT ir kitų tipų fondų plėtros etapas prasidėjo 2017 m., kai įsigaliojo papildoma, taikoma KIS, pelno mokesčio lengvata ir buvo išplėsta jau galiojusi lengvata [34]

[34] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 str. 5 p. ir 18 p. apibrėžtos lengvatos.

. Nuo to laiko KIS rinka Lietuvoje reikšmingai išaugo: 2024 m. pabaigoje NT fondai bendrai valdė jau 2 mlrd. Eur vertės turto – pagal grynųjų aktyvų vertę tai sudarė apie pusę viso KIS sektoriaus (žr. A pav. grafikus kairėje ir viduryje).

Nebankinio finansavimo svarba NT veikloms didėja ir kitose euro zonos šalyse. Po 2008 m. finansų krizės Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, bankai pristabdė NT projektų kreditavimą (žr. A pav. grafiką dešinėje): Lietuvoje ir euro zonoje bankų kredito, tenkančio NT veikloms[35]

[35] NT operacijų ir statybos įmonėms tenkantis kreditas.

, portfelis susitraukė atitinkamai iki 5 ir 12 proc. BVP (2012 m. siekė 11 ir 20 %). Tai lėmė po finansų krizės subliuškęs NT kainų burbulas, mažėjanti norima prisiimti bankų rizika finansuoti sukrėtimams imlų sektorių ir reguliaciniai pokyčiai. Bankų kreditą iš dalies kompensavo sparčiai didėjusios NT fondų investicijos: Lietuvoje NT fondų grynųjų aktyvų vertės ir BVP santykis 2024 m. padidėjo iki 2 proc. (euro zonoje jis sudaro 7 %). Lietuvoje NT fondų rinka tebėra seklesnė nei didžiosiose euro zonos šalyse, tačiau 2022–2023 m. stebėtas NT rinkos sulėtėjimas fondų plėtros tempo Lietuvoje nepristabdė.

NT fondai tampa reikšmingu NT veiklų finansavimo šaltiniu ir alternatyva bankų kreditui.

A pav. Lietuvoje registruotų NT fondų valdomo turto vertė (grafikas kairėje), Lietuvos KIS sektoriaus struktūra (grafikas viduryje) ir NT veiklų finansavimo šaltiniai Lietuvoje ir euro zonoje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas, ECB statistinių duomenų saugykla ir Eurostatas.

Pastabos: IISKIS – informuotiesiems investuotojams skirti KIS, AKIS – alternatyvieji KIS; grafike dešinėje NT veikloms priskiriamas NT operacijų ir statybos įmonėms suteikiamas kreditas. EZ – euro zona; LT – Lietuva.

Fondai Lietuvoje NT daugiausia valdo finansuodami projektines įmones, o tai lemia finansinių rizikų valdymo sprendimai ir mokestinė aplinka. Du trečdaliai NT fondų investicijų valdoma ne tiesiogiai, o finansuojant projektines įmones (angl. special purpose vehicle, SPV). NT fondai į SPV kapitalą investuoja pirkdami projektinių įmonių nuosavybės priemones (akcijas), taip pat teikdami joms paskolas ir pirkdami SPV obligacijas. Netiesioginis NT valdymas fondams yra patrauklus, nes leidžia apriboti projekto finansines rizikas atskiros įmonės lygiu. Be to, kai į SPV kapitalas investuojamas paskolos forma, iš apmokestinamųjų pajamų dažnu atveju galima išskaityti palūkanas. Apie trečdalis NT fondų patalpų ir žemės taip pat valdoma tiesiogiai. Tiesioginį turto valdymą skatina galimybė pasinaudoti visa Pelno mokesčio įstatymo 12 str. 5 p. lengvata – ji leidžia išvengti patalpų nuomos ar pardavimo pajamų apmokestinimo.

Lietuvos NT fondai yra vidutiniškai daugiau įsiskolinę, palyginti su euro zonos vidurkiu, bet apskritai dauguma fondų yra maži ir naudojantys mažą finansinį svertą.

B pav. Lietuvos NT fondų finansinio sverto struktūra (grafikas kairėje), vidutinis finansinis svertas ir jo sklaida euro zonos šalyse (grafikas viduryje), NT fondai Lietuvoje pagal valdomo turto ir sverto dydį (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir ECB statistinių duomenų saugykla.

Pastaba: grafike dešinėje – 2024 m. rugsėjo mėn. duomenys. Mažais laikomi NT fondai, valdantys iki 50 mln. Eur vertės turto, o mažą svertą turintys – tie, kurių valdomo turto ir grynųjų aktyvų vertės santykis yra ne didesnis kaip 200 proc.

NT fondai daugiausia finansuojami akcininkų kapitalu. Akcijų dalis visoje fondų finansavimosi struktūroje istoriškai varijuoja tarp 60 ir 75 proc., kitą finansavimosi poreikį patenkina paskolos (daugiausia bankų, žr. B pav. grafiką kairėje). Pagal įsiskolinimo dydį (valdomo turto ir grynųjų aktyvų vertės santykį) Lietuvos NT fondai rikiuojasi greta didesnį finansinį svertą turinčių euro zonos šalių: 2024 m. trečiąjį ketvirtį jis euro zonoje vidutiniškai sudarė 124, o Lietuvoje – 140 proc. (žr. B pav. grafiką viduryje). Kita vertus, dėl didesnio įsiskolinimo kylančios rizikos Lietuvoje yra koncentruotos keliuose fonduose – viename labiau įsiskolinusiame dideliame fonde, taip pat keliuose labiau įsiskolinusiuose mažuose fonduose, kurie kartu valdo 15 proc. viso sektoriaus turto (žr. B pav. grafiką dešinėje). Artėjant dalies NT fondų užsidarymo terminams, pastarųjų dvejų metų laikotarpis buvo reikšmingas refinansuojant ar grąžinant įsipareigojimus bankams. Naujausi duomenys rodo, kad, nepaisant įtampos NT rinkoje, fondai sėkmingai refinansavo didžiausius įsipareigojimus.

Rizikų finansų sistemai lygį Lietuvoje reikšmingai mažina nedidelis atvirojo tipo NT fondų paplitimas. Krintant NT kaip investicijos grąžai ir prastėjant fondų veiklos rezultatams, investiciniai fondai gali susidurti su investuotojų spaudimu išpirkti jų akcijas, o tai gali paskatinti turto išpardavimą. Turint omenyje santykinai mažą NT kaip turto klasės likvidumą ir fondų likvidžiojo turto stygių, skubotai išparduodant NT, jo kainos gali sparčiai kristi. Vis dėlto, kitaip nei didžiosiose euro zonos ekonomikose, Lietuvoje dominuoja uždarojo tipo NT fondai, t. y. terminuotieji fondai, kuriuose investicijos „užrakinamos“ 6–10 m., o galimybės akcininkams išpirkti fondo vienetus anksčiau laiko yra labai ribotos. Tai reiškia, kad, mažėjant realiajai NT kaip turto klasės grąžai, priverstiniai fondų turto pardavimai Lietuvoje yra mažiau tikėtini, o likvidumo neatitikties rizika – ne tokia aktuali.

Kaip ir bendrai euro zonoje, Lietuvos NT fondų valdomas turtas ir investuotojai – daugiausia vietiniai. 2024 m. trečiąjį ketvirtį 1,4 mlrd. Eur (arba 75 %) Lietuvos fondų valdomų NT investicijų buvo Lietuvoje – ši dalis pastarąjį penkmetį iš esmės nesikeitė. Reikšminga dalis valdomo turto taip pat buvo sutelkta kitose Baltijos šalyse: Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 13 ir 3 proc. viso turto, taip pat 5 proc. – Lenkijoje. Geografiškai turto pasiskirstymo tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo euro zonos šalių – turtas daugiausia valdomas toje pačioje šalyje, kurioje yra įsteigtas NT fondas. Lietuvos NT fondai daugiausia finansuojasi lietuvišku kapitalu, o santykinė užsienio kapitalo svarba mažėja: 2024 m. trečiąjį ketvirtį lietuviškos kilmės kapitalas sudarė 83 proc. Lietuvos NT fondų investuotojų bazės (2018 m. – apie 50 %). Užsienio investicijų reikšmė Lietuvoje yra šiek tiek mažesnė nei bendrai euro zonoje, kurioje jos vidutiniškai sudaro apie trečdalį investicijų.

NT fondai tampa reikšminga ir gana saugia NT veiklų finansavimo alternatyva. NT fondų rinka nuo 2017 m. sparčiai augo – sektoriaus valdomo turto vertė 2024 m. pabaigoje pasiekė 2 mlrd. Eur. Palyginti su visa euro zona, Lietuvos NT fondai yra daugiau įsiskolinę, tačiau bendras su sektoriaus plėtra sietinų rizikų lygis yra mažas dėl uždarojo tipo fondų paplitimo ir ribotų sąsajų su bankais bei užsienio rinkomis. Sukrėtimams atsparus sektorius buvo ir 2023–2024 m., kai, nepaisant įtampos NT rinkoje, fondai sėkmingai refinansavo ar grąžino didžiausias paskolas. Tai rodo, kad poreikio taikyti makroprudencinės politikos priemones NT fondams šiuo metu nėra.

Komercinio NT rinkos aktyvumas tebėra prislopęs, jį vis dar riboja sumažėjusi investicijų rizikos premija ir geopolitinė įtampa. Sumažėjus VVP pajamingumui, komercinio NT investicijų rizikos premija 2024 m. šiek didėjo, tačiau tebebuvo apie 2 proc. punktais mažesnė už laikotarpį iki pinigų politikos griežtinimo pradžios (žr. 15 pav. grafiką kairėje). Investuotojams ieškant patrauklesnių alternatyvų, komercinio NT investicinių sandorių apimtis smuktelėjo į per dešimtmetį žemiausią lygį: 2024 m. sudaryta 210 mln. Eur vertės sandorių, t. y. trigubai mažiau nei rekordiniais 2021 ir 2022 m. Kita vertus, yra ženklų, kad nuo dugno jau atsispirta – vien per 2025 m. pirmąjį ketvirtį sudaryta sandorių net už 150 mln. Eur. Be to, pamažu augantį rinkos aktyvumą (ypač prekybos segmente) rodo ir sandorių skaičiaus statistika (žr. 15 pav. grafiką viduryje).

Biurų segmente įvykus kainų korekcijai, kainų disbalansai sumažėjo, tačiau neišblėso. Skirtingai nei bendrai euro zonoje, kur komercinio NT pardavimo kainos smuko apie 10 proc., Lietuvoje plačios kainų korekcijos iki šiol nestebima (žr. 15 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, dėl pasiūlos pertekliaus biurų segmentas yra labiau pažeidžiamas: pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurų kainos per 2024 m. krito 10 proc. Nepaisant kainų korekcijos, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį kainos šiame segmente galimai tebebuvo pervertintos 12 proc. (11 proc. p. mažiau nei prieš metus[36]

[36] Skaičiavimai pagrįsti santykinių rinkos rodiklių raida (plačiau skaitykite Komercinio nekilnojamojo turto rizikų stebėsenos sąrangoje).

). Kainų disbalansą lemia greičiau nei patalpų nuomos kainos ir gyventojų užimtumas kilusios biurų pardavimo kainos (2014–2024 m. dirbančių gyventojų Vilniuje padaugėjo 25 %, A klasės biurų nuomos kaina – 32 %, o pardavimo kaina – daugiau kaip 100 %).

Komercinio NT rinkos aktyvumas tebėra prislopęs, tačiau plataus neigiamo poveikio kainoms nematyti.

15 pav. Komercinio NT rizikos premija ir investicijų apimtis (grafikas kairėje), komercinio NT pirkimo sandorių skaičius Lietuvos didmiesčiuose (grafikas viduryje) ir pardavimo kainos (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Refinitiv, Colliers, VĮ Registrų centras ir ECB.

Pastabos: grafike kairėje rizikos premija laikomas vidutinio komercinio NT nuomos ir 10 m. VVP pajamingumo skirtumas; grafike viduryje pramoninių patalpų segmentas apibrėžiamas kaip gamybinės ir logistinės paskirties komercinis NT.

Didėjantis biurų ir pramoninių patalpų neužimtumas mažina NT valdytojų pajamas, taip pat didina neigiamą spaudimą šių patalpų kainoms. Nepaisant įtampos NT rinkoje, komercinių patalpų plėtra pastaraisiais metais nestojo: biurų ir pramoninių patalpų fondas Lietuvos didmiesčiuose 2020–2024 m. padidėjo atitinkamai 30 ir 52 proc. (prekybos patalpų plėtra buvo lėtesnė – fiksuotas 13 % prieaugis). Hibridinis darbas mažina biurų paklausą, tačiau vien per 2025 m. rinką turėtų papildyti dar apie 150 tūkst. kv. m nuomojamo ploto (10 % viso dabartinio fondo). Kylant sunkumų įsisavinant naują pasiūlą, patalpų neužimtumas didėja: pavyzdžiui, Vilniaus B klasės biuruose 2025 m. pirmąjį ketvirtį jis pakilo iki 11 proc. (prieš metus siekė 9 %, žr. 16 pav. grafiką kairėje). Neužimtumas didėjo ir pramoninių patalpų segmente, tačiau jis tebėra gana mažas. Kita vertus, skirtingai nei bendrai euro zonoje, kurioje nuomos kainos šiek tiek koregavosi, Lietuvoje jos yra stabilios – tai rodo, kad pasiūlos ir paklausos disbalansas nėra giluminis (žr. 16 pav. grafiką dešinėje).

Biurų pasiūlai viršijant paklausą, didėja šių patalpų neužimtumas, bet stabilios nuomos kainos rodo, kad patalpų valdytojai nesusiduria su rimtesniais sunkumais.

16 pav. Komercinių patalpų neužimtumas (grafikas kairėje) ir komercinio NT nuomos kainos (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Colliers.

Pastabos: grafike kairėje stulpeliai – istorinių verčių sklaida nuo 2011 m. „Visos patalpos“ – vidutinis svertinis visų klasių patalpų neužimtumas Lietuvos didmiesčiuose.

Gerėjant bankų lūkesčiams dėl komercinio NT kainų raidos, spartėjo kredito teikimas komercinio NT statybai ir pirkimui. Apklausų duomenims rodant, kad nebeliko bankų, besitikinčių komercinio NT kainų korekcijos, komercinio NT statybai ir pirkimui skirto kredito portfelių vertės 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė atitinkamai 0,9 ir 2,9 mlrd. Eur (dėl suteiktų pavienių didesnių paskolų atitinkamai net 34 ir 21 % prieaugiai per metus, žr. 17 pav. grafiką kairėje). Komercinio NT kredito portfelio kokybė tebebuvo istoriškai gera (neveiksnių paskolų dalis bendrai sudarė 0,4 %), taip pat mažėjo paskolų, kurioms pirmiau priskirti atidėjiniai buvo padidinti. Gerėjant kreditavimo sąlygoms, komercinio NT sandorių, sudaromų su paskola, dalis jau beveik grįžo į lygį, buvusį prieš pinigų politikos griežtinimą (žr. 17 pav. grafiką viduryje). Be to, pigesnis skolinimasis lengvina skolų refinansavimą ir gerina NT valdytojų pelningumą: pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurų nuomos pajamingumas jau yra beveik 2 proc. punktais didesnis už skolinimosi bankuose kainą (žr. 17 pav. grafiką dešinėje).

Pingant skolinimuisi, komercinio NT paskolų refinansavimo rizika šiek tiek atslūgo.

17 pav. Komerciniu NT užtikrintų bankų paskolų portfelis (grafikas kairėje), pardavimo sandorių, sudaromų su paskola, dalis (grafikas viduryje), komercinių patalpų pajamingumas ir skolos kaina (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas, VĮ Registrų centras, Colliers ir Nasdaq Baltic.

Pastaba: grafike viduryje tamsesnė kreivė – 1 m. slankusis vidurkis, skaičiavimai atlikti naudojant sandorių vertę.

Rizikos būsto rinkoje atslūgo, bet komercinio NT segmente tebėra padidėjusios dėl paklausos ir pasiūlos disbalanso biurų segmente bei tebesančios refinansavimo rizikos. Pingant skolinimuisi ir gerėjant įperkamumui, būsto rinkos aktyvumas toliau didėja. Būsto kainų korekcijos rizikai išblėsus, vidutiniu laikotarpiu aktualesnė tampa pasiūlos stygiaus rizika – dėl to ilgainiui būsto kainų pervertinimas gali didėti. Pingantis skolinimasis mažina rizikų lygį komercinio NT segmente, o sumažėję kainų disbalansai lemia geresnius rinkos dalyvių lūkesčius dėl tolesnės rinkos raidos. Kita vertus, rizikų lygis tebėra padidėjęs: NT valdytojų pelningumą neigiamai tebeveikia didesnės skolos tvarkymo išlaidos, o didėjantis biurų neužimtumas kelia neigiamą spaudimą patalpų kainoms. Vis dėlto, bankams kredituojant tik saugiausius komercinio NT projektus, komercinio NT kredito portfelio kokybė yra gera, o palyginti su būsto paskolomis, komercinio NT kreditas sudaro mažesnę dalį viso paskolų portfelio. Taigi, net ir pagal nepalankųjį scenarijų bankų nuostoliai neturėtų reikšmingai destabilizuoti finansų sistemos.

1.5.Bankų sektoriaus raida ir atsparumas

Lietuvoje veikiančių bankų veiklos rodikliai 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį tebebuvo geri – vidutiniai likvidumo, turto kokybės ir pelningumo rodikliai buvo tarp geriausių ES šalyse (žr. 18 pav. grafiką kairėje), o aukštą pelningumo lygį bankų sektoriuje palaikė vis dar didelės bankų grynosios palūkanų pajamos. 2024 m. bankų sektoriaus grynųjų palūkanų pajamų augimą per metus (13 %) mažėjančių ECB pagrindinių palūkanų normų aplinkoje padėjo palaikyti sparčiu tempu augęs paskolų portfelis – bendrai 2024 m. bankų paskolų privačiajam sektoriui portfelis padidėjo 11 proc. (ne finansų bendrovėms – 13 %, namų ūkiams – 10 %). Nors per metus stebėtas taip pat ir spartus indėlių metinis augimas, sudarantis 14 proc., tačiau terminuotieji indėliai, kurie lemia bankų palūkanų išlaidų augimą, sudaro tik apie 27 proc. visų privačiojo sektoriaus indėlių (ir ši dalis nekinta nuo 2024 m. antrojo ketvirčio) ir jų augimas 2024 m. lėtėjo, tad lėčiau didėjo ir bankų palūkanų išlaidos. Be reikšmingo grynųjų palūkanų pajamų poveikio, bankų pajamas teigiamai veikė ir didėjusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios 2024 m. išaugo 52 proc., nors tam reikšmingą įtaką, kaip ir praėjusiais metais, turėjo Revolut Bank UAB veikla (atmetus Revolut Bank UAB įtaką, grynųjų komisinių pajamų augimas sudarytų 9 %).

Bankų paskolų portfelio kokybė tebėra gera, 2024 m. kredito nuostolių bankai iš esmės nepatyrė. Sukaupti įmonių ir namų ūkių likvidumo rezervai, mažas įsiskolinimo lygis, augantis realusis darbo užmokestis, mažėjančios palūkanų normos ir bankų gebėjimas tinkamai įvertinti klientų rizikingumą prisideda prie žemo neveiksnių paskolų lygio. Įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis tebėra stabili ir lemia, kad neveiksnių paskolų dalis per metus toliau mažėjo ir sudarė 0,9 proc. (žr. 18 pav. grafiką viduryje). Ne finansų įmonių neveiksnių paskolų dalis 2024 m. pabaigoje per metus šiek tiek sumažėjo ir sudarė 1,4, būsto paskolų dalis – 0,7, o vartojimo paskolų – 2,2 proc. Gana reikšmingas (0,6 proc. p.) neveiksnių vartojimo paskolų dalies sumažėjimas nuo aukščiausio lygio, pasiekto 2024 m. viduryje, sietinas su bankų neveiksnių paskolų portfelio dalies pardavimu. Kita vertus, bankai pakankamai atsargiai vertina skolininkų padėtį, tai rodo nemaža paskolų, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo[37]

[37] Paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika apima 2 lygio paskolas, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo.

, dalis – ji 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį tebesudarė 7,5 proc. po reikšmingo tokių paskolų dalies išaugimo 2022 m. prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą (žr. 18 pav. grafiką dešinėje). Tokių paskolų įmonėms dalis toliau mažėjo ir sudarė 10,4 proc., o būsto paskolų – tebebuvo panašaus 9,1 proc. lygio. Išaugusių geopolitinių įtampų fone bankai gali sugriežtinti skolininkų padėties vertinimą, tad tokių paskolų dalis gali vėl padidėti. Tačiau bankų gebėjimą absorbuoti galimą turto kokybės pablogėjimą palaiko geras pelningumas ir stiprūs kapitalo bei likvidumo rezervai (plačiau žr. 1.5.1 ir 1.5.2 skirsnelius).

Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai yra tarp geriausių ES, o neveiksnių ar suprastėjusios kokybės paskolų lygis ir toliau yra žemas.

18 pav. Bankų veiklos rodiklių palyginimas su ES šalimis (grafikas kairėje), bankų sektoriaus neveiksnių paskolų dalis (grafikas viduryje), paskolų, kurių kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi, dalis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Europos bankininkystės institucija (EBI), Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu (HHI). Žalia spalva – Lietuvos rodiklis yra geresnis nei daugumos ES šalių, o raudona – blogesnis. Lietuvos bankų sektorius lyginamas su kitų šalių EBI imtimi. Išlaidų ir pajamų santykis grafike kairėje apskaičiuotas neįtraukus Revolut Bank UAB dėl banko veiklos modelio specifikos – dalis tarptautinės Revolut grupės mastu patiriamų išlaidų priskiriamos Lietuvoje veikiančiam Revolut Bank UAB.

Stebimi ryškūs sisteminės svarbos bankų ir mažesnės svarbos bankų[38]

[38] Sisteminės svarbos bankai: Revolut Bank UAB, Swedbank, AB, AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas). Mažesnės svarbos bankai: UAB Urbo bankas, AB "Mano bankas", European Merchant Bank UAB, UAB SME Bank, UAB GF bankas, PayRay Bank, UAB, Saldo Bank, UAB, AB Fjord Bank, Finora Bank UAB.

pelningumo, turto kokybės ir efektyvumo rodiklių skirtumai – mažesnės svarbos bankų rodikliai yra prastesni. Keturiems sisteminės svarbos bankams tenka daugiau nei 80 proc. viso bankų sektoriaus turto (2024 m. gruodžio mėn. duomenimis), o jų dideli pelningumo rodikliai nulemia ir bankų sektoriaus rodiklius. Tačiau mažesnės svarbos bankų pelningumo ir efektyvumo rodikliai yra prastesni (vidutinė nuosavybės grąža sudarė 3,5 %, o išlaidų ir pajamų santykis – 69 %, žr. 19 pav. grafikus kairėje ir viduryje). Penki mažesnės svarbos bankai 2024 metus užbaigė nuostolingai. Mažųjų bankų pelningumą neigiamai veikia mažesnė teikiamų paslaugų diversifikacija, rizikingesnių klientų bazė, veiklos pradžioje (kai bankai veikia penkerius ir mažiau metų) patiriamos didesnės išlaidos ir mažesnės pajamos, kol nėra užsitikrinamas tvarus augimas ir teikiamų paslaugų mastas. Dėl paskolų portfelių koncentracijos rizikingesniuose paskolų segmentuose įsteigtiems naujiems bankams[39]

[39] Nuo 2018 m. Lietuvoje įsisteigė 9 nauji bankai ir veiklą pradėjo 2 nauji filialai.

būdinga ir didesnė kredito rizika bei prastesnė turto kokybė – mažiau svarbių bankų neveiksnių paskolų dalis 2024 m. pabaigoje buvo reikšmingai didesnė (5,4 %, žr. 19 pav., grafiką dešinėje) nei svarbių bankų. Dėl mažesnės įsteigtų naujų bankų veiklos diversifikacijos šie bankai yra labiau pažeidžiami neigiamiems finansinio ciklo pokyčiams, o suprastėjusios ekonominės aplinkos poveikis kur kas greičiau persiduoda į šių bankų padidėjusios rizikos arba neveiksnių paskolų apimtį, o tai gali didinti riziką dėl mažesnes kapitalo atsargas turinčių bankų tolesnio veiklos tvarumo (plačiau žr. 1.5.1 skirsnelyje).

Mažesnė paslaugų diversifikacija, rizikingesnių klientų bazė, patiriamos didesnės išlaidos lemia gerokai prastesnius mažesnės svarbos bankų pelningumo, efektyvumo ir turto kokybės rodiklius.

19 pav. Nuosavybės grąžos (grafikas kairėje), išlaidų ir pajamų santykio (grafikas viduryje) rodikliai bei neveiksnių paskolų dalis pagal sisteminį bankų reikšmingumą (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: išlaidų ir pajamų santykis grafike viduryje apskaičiuotas neįtraukus solidarumo įnašo.

Bankų paskolų (ypač būsto) rinkos koncentracijos lygis Lietuvoje tebėra vienas didžiausių ES, nors dėl suintensyvėjusios konkurencijos stebimas jos mažėjimas (žr. 20 pav. grafiką kairėje). Suintensyvėjusi konkurencija būsto paskolų rinkoje siejama su iki 2024 m. rudens reikšmingai mažėjusiomis būsto paskolų maržomis, kurios šiuo metu stabilizavosi (2025 m. kovo mėn. naujų būsto paskolų maržos mediana sudarė 1,5 % ir buvo 0,9 proc. p. mažesnė nei 2020 m. viduryje). Tikėtina, kad šių metų antrąjį pusmetį į būsto paskolų segmentą atėjus naujam rinkos dalyviui ir dar labiau augant konkurencijai, būsto paskolų rinkos koncentracija gali mažėti sparčiau. Nuo 2018 m. bankų sektoriui pasipildžius 11 naujų rinkos dalyvių, kurie daugiausia specializuojasi teikdami vartojimo paskolas ir paskolas SVV įmonėms, ir aktyviau veikiant vidutinio dydžio esamiems rinkos dalyviams, koncentracija šių paskolų portfeliuose toliau mažėjo.

Bankų vertinimu, sektoriui ir visai finansų sistemai reikšmingiausios rizikos 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo prekybos įtampų, kibernetinių atakų ir geopolitinė rizikos (žr. 20 pav. grafiką dešinėje). Prekybos įtampų rizika buvo vertinama kaip kelianti didžiausią riziką bankų sektoriui – prekybos įtampos gali neigiamai paveikti bankų sektoriaus paskolų kokybę ir pelningumą, tačiau dideli kapitalo bei likvidumo rezervai ir didelis pelningumas, taip pat bankų nurodyta nedidelė įmonių, eksportuojančių į JAV, dalis jų paskolų portfelyje mažina šios rizikos galimą neigiamą poveikį.

Remiantis Lietuvos banko Bankų apklausos duomenimis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo su kibernetinėmis atakomis susidūrusių bankų dalis, o patys bankai šią riziką vertina kaip vieną iš svarbiausių (žr. 20 pav. grafiką dešinėje). 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ypač padažnėjo paskirstytojo paslaugos trikdymo (angl. distributed denial-of-service, DDoS) atakos, laikinai sutrikdžiusios bankinių paslaugų prieinamumą keliose finansų įstaigose. 2025 m. pirmąjį ketvirtį toliau gerokai sparčiau didėjo tokių incidentų skaičius: nors daugiausia vykdomos ne tokios sudėtingos atakos, jos tapo dažnesnės ir pridarančios daugiau žalos. Šios rūšies atakos yra labai dinamiškos ir nuolat kinta, jomis stengiamasi apeiti paplitusias apsaugos priemones.

Daugėjant kibernetinių grėsmių, stiprinamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, didinamos finansų įstaigų investicijos į IT sistemų apsaugą. Nuo 2025 m. sausio 17 d. pradėtas taikyti Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentas (DORA reglamentas)[40]

[40] Rengdamiesi šio teisės akto įgyvendinimui, bankai peržiūrėjo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rizikos valdymo ir kontrolės sistemas, atnaujino sutartis su IRT paslaugų teikėjais, pasirengė teikti informaciją Lietuvos bankui apie didelius su IRT susijusius incidentus.

. Minėtas reglamentas, ir ECB vykdomi kibernetinio atsparumo testavimai bei Lietuvos ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimas, operatyviai dalijantis informacija apie įvykusias atakas, yra būtini stiprinant finansų sektoriaus atsparumą. Lietuvos bankas taip pat prisijungė prie nuo 2025 m. pradžios savo veiklą pradėjusios Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemos (angl. Systemic Cyber Incident Coordination Framework, EU-SCICF) tinklo, skirto veiksmams tarp ES ir nacionalinių institucijų didelio masto tarpvalstybinio kibernetinio incidento atveju koordinuoti ir jo rizikai finansų sektoriui sumažinti. Padidėjusios bankų investicijos stiprinant IT sistemų atsparumą iš dalies lemia jų augančias operacines išlaidas ir gali turėti poveikio bankų pelningumui 2025 m. ir vėlesniais metais.

Kibernetinių atakų rizika ir toliau yra viena svarbiausių bankų sektoriui, todėl šios rizikos valdymui skiriama daug dėmesio.

20 pav. Paskolų rinkos koncentracija (grafikas kairėje) ir pagrindinių bankų įvertintų rizikų finansų sistemai svarba (grafikas kairėje)

Šaltiniai: Lietuvos banko skaičiavimai, 2025 m. kovo mėn. Lietuvos banko atliktos bankų apklausos rezultatai.

Pastabos: Grafike kairėje koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu (HHI). Grafike dešinėje rizikos surikiuotos pagal svarbos vertinimą. Rizikų svarbos lygio vertinimas: 1 – maža, 2 – mažesnė negu vidutinė, 3 – vidutinė, 4 – didesnė negu vidutinė, 5 – didelė.

1.5.1.Bankų mokumo situacija ir atsparumas

Lietuvoje veikiančių bankų mokumo rodikliai, palaikomi didelio pelningumo, ir toliau rodo gerą bankų atsparumą galimiems netikėtumams ateityje. Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis 2024 m. išaugo nuo 20 iki 21,4 proc. Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir toliau dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės – bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis sudarė 19,7 proc. Kapitalo rezervus didino ir aukštas bankų pelningumas: 2024 m. nuosavybės grąžos rodiklis, nors per metus ir sumažėjo 3,4 proc. punkto, tačiau ir toliau buvo vienas didžiausių euro zonoje (20,2 %).

Siekiant įvertinti šalyje veikiančių finansų rinkos dalyvių[41]

[41] Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie finansų rinkos dalyviai konsoliduotu lygmeniu: AB „Mano bankas“, AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), European Merchant UAB, Jungtinės centrinės kredito unijos grupė, Lietuvos centrinės kredito unijos grupė, PayRay Bank, UAB, „Swedbank“, AB, UAB GF bankas, UAB Urbo bankas.

kapitalo pakankamumą, ekonomikos sukrėtimo atveju buvo atliktas mokumo testavimas nepalankiomis sąlygomis[42]

[42] Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė, o gautus rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į daromas prielaidas.

. Testavimas apima trejų metų laikotarpį (2025–2027 m.) ir pagrįstas 2024 m. pabaigos duomenimis. Testavimui atlikti sudaryti du ekonomikos raidos scenarijai – labiausiai tikėtinas ir nepalankusis (žr. 2 lentelę). Testavimo metu neatsižvelgiama į sistemos „Bazelis III“ reformą įgyvendinančius Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus, įsigaliojusius po 2024 m. gruodžio 31 d.

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų Lietuvos ekonomikos raida išlaikytų nuosaikų augimą, o pagal sudarytą nepalankųjį scenarijų patirtų dvejus metus trunkantį nuosmukį. Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis 2025 m. kovo mėn. Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis. Pagal šį scenarijų Lietuvos ekonomika augtų dėl didėjančio namų ūkių vartojimo, privačių investicijų ir atsigaunančios užsienio paklausos. Pagal hipotetinį nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad dėl tarptautinių konfliktų ir įtampos tarptautinėje prekyboje stipriai trauktųsi Lietuvos eksporto apimtis. Sumažėjus užsienio paklausai, lėtėtų apdirbamosios gamybos ir kitų į eksportą orientuotų sektorių veikla, didėtų nedarbo lygis, trauktųsi vidaus paklausa. Galiausiai, neigiama makroekonominė aplinka ir nesubalansuotumas NT rinkoje lemtų NT kainų korekciją.

2 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus

(procentais)

Rodiklis	Faktinis rodiklis	Labiausiai tikėtinas scenarijus			Nepalankusis scenarijus
	2024	2025	2026	2027	2025	2026	2027
BVP (pokytis per metus)	2,7	2,9	3,0	3,0	–2,5	–2,6	1,6
Prekių ir paslaugų eksportas (pokytis per metus)	0,3	1,6	3,6	3,6	–14,1	–14,3	–7,6
Privačiojo vartojimo išlaidos (pokytis per metus)	3,7	4,1	3,8	3,8	–4,0	–8,2	–2,1
Nedarbo lygis (vidutinis metinis)	7,1	6,8	6,8	6,6	7,7	10,1	11,4
Kompensacija vienam dirbančiajam (pokytis per metus)	10,7	9,4	7,9	7,4	3,7	0,6	4,2
Vidutinė metinė infliacija (pagal SVKI)	0,9	3,3	2,6	2,6	1,5	2,4	1,6
NT kainų indeksas (pokytis per metus)	9,8	8,4	8,4	10,9	–8,2	–7,7	–5,5

Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.

Mokumo testavimo rezultatai rodo, kad bendrai bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema turi pakankamai kapitalo ir tebėra atspari galimiems sukrėtimams, pagal abu testavimo scenarijus sistemos kapitalo lygis didėtų (žr. 21 pav. grafiką kairėje). Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) 2027 m. pabaigoje sudarytų 22 proc., o pagal nepalankųjį scenarijų KPR nesumažėtų ir 2027 m. pabaigoje sudarytų 20 proc. Tačiau atskirų įstaigų analizė rodo, kad išsiskiria svarbių įstaigų[43]

[43] Svarbioms įstaigoms priskiriami AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), „Swedbank“, AB. Šiuos bankus ECB prižiūri tiesiogiai kartu su Lietuvos banku.

ir mažiau svarbių įstaigų reakcija į testavimo scenarijų.

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema turi pakankamai kapitalo ir yra atspari galimiems sukrėtimams, tačiau svarbių ir mažiau svarbių įstaigų reakcija į nepalankųjį testavimo scenarijų skiriasi.

21 pav. Finansų rinkos dalyvių bendro KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas kairėje), svarbių įstaigų KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas viduryje) ir mažiau svarbių įstaigų KPR pokytis pagal scenarijus (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: minimalius reikalavimus sudaro: 8 proc. minimalus kapitalo reikalavimas ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimas. Struktūrinius makroprudencinius kapitalo reikalavimus sudaro: kapitalo apsaugos rezervas ir kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas. Bendrą kapitalo pakankamumo reikalavimą sudaro: minimalūs reikalavimai, struktūriniai makroprudenciniai kapitalo reikalavimai, AKR ir sektorinio SRR reikalavimai.

Pagal nepalankųjį scenarijų 2027 m. pabaigoje kelios mažiau svarbios įstaigos galėtų pažeisti bendrą kapitalo reikalavimą, o papildomo kapitalo poreikis siektų apie 1,2 proc. dabartinio sistemos kapitalo lygio. Mažiau svarbios įstaigos yra jautresnės (žr. 21 pav. grafikus viduryje ir dešinėje) ir nepalankiojo scenarijaus atveju galėtų susidurti su papildomo kapitalo poreikiu. Jų KPR 2027 m. pabaigoje sudarytų 12,5 proc. ir būtų 1,6 proc. punkto mažesnis nei bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas, o testuojamoms įstaigoms reikėtų apie 39,6 mln. Eur papildomo kapitalo, kad būtų tenkinami visi reikalavimai[44]

[44] Jei būtų atlaisvinti AKR ir sektorinio SRR reikalavimai, papildomo kapitalo poreikis sudarytų 25,5 mln. Eur.

. Dvi iš testuojamų įstaigų pažeistų ir minimalų individualų reikalavimą, apimantį 8 proc. minimalų ir individualų 2 ramsčio kapitalo reikalavimą, joms reikėtų 7,6 mln. Eur šiam reikalavimui įgyvendinti. Didesnį mažiau svarbių įstaigų jautrumą pagal nepalankųjį scenarijų iš dalies lemia santykinai didesnės šių įstaigų administracinės išlaidos ir didesni kredito nuostoliai. Testavimo nepalankiomis sąlygomis metu kapitalo reikalavimus pažeidusioms įstaigoms rekomenduojama stiprinti savo veiklos modelį, gerinti rizikos valdymą ir didinti turimą kapitalo rezervą.

KPR kaitos veiksnių išskaidymas (žr. 22 pav. grafiką) rodo, kad palūkanų pajamos leistų bankų sektoriui absorbuoti pagal nepalankųjį scenarijų išaugančius kredito nuostolius. Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų testavimo laikotarpiu įstaigos nuosekliai didintų kredito portfelį, o vis dar pakankamai didelis pelningumas leistų padidinti ir taip aukštą KPR. Pagal nepalankųjį scenarijų kapitalo didinimą labiausiai stabdytų išaugantys kredito nuostoliai – per visą testavimo laikotarpį jie sudarytų apie 1,2 mlrd. Eur (apie 4,2 % viso paskolų portfelio 2024 m. pabaigoje). Nepalankiojo scenarijaus atveju grynosios palūkanų pajamos sumažėtų, tačiau vis tiek būtų reikšmingos, o tai finansų sistemos lygiu kompensuotų kredito nuostolius.

Reikšmingos palūkanų pajamos leistų bankų sistemai absorbuoti pagal nepalankųjį scenarijų išaugančius kredito nuostolius, todėl KPR augtų tiek pagal labiausiai tikėtiną, tiek pagal nepalankųjį scenarijų.

22 pav. Kredito įstaigų KPR išskaidymas pagal labiausiai tikėtiną (T) ir nepalankųjį (N) scenarijus

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

1.5.2.Bankų likvidumo vertinimas

Sisteminė likvidumo rizika Lietuvos bankų sektoriuje šiuo metu, net ir esant dideliam neapibrėžtumo fonui ir reikšmingiems svyravimams pasaulio finansų rinkose, vertinama kaip maža. Prekybos įtampų fonas lemia ryškesnius svyravimus JAV ir Europos akcijų bei obligacijų rinkose ir didina finansų rinkų pažeidžiamumą, tai gali lemti rinkos likvidumo Europoje bei užkrato paplitimo rizikų išaugimą ir Lietuvoje. Tačiau ši rizika nėra reikšminga, nes Lietuvoje bankai beveik išimtinai remiasi indėlių finansavimu, o Lietuvos finansavimosi rinkose dalis yra gerokai mažesnė nei euro zonos ir šiuo metu sudaro tik šiek tiek daugiau nei 5 proc. – visos euro zonos vidurkis svyruoja apie 24 proc. Potencialią rinkos likvidumo riziką mažina ir labai maža prekybos portfelio bankų balanse dalis, sudaranti vos dešimtadalį procento.

Bankų sektoriaus likvidumo atsargos tebėra didelės, o finansavimo šaltiniai – atsparūs svyravimams pasaulio finansų rinkose.

23 pav. Bankų sektoriaus likvidžiojo turto ir lėšų centriniuose bankuose dalis (grafikas kairėje), nerezidentų dalis indėlių struktūroje (grafikas viduryje) ir apdraustų indėlių dalis įsipareigojimų struktūroje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir ECB.

Lietuvos bankų sektoriaus finansavimo šaltiniai 2024 m. buvo stabilūs. Bankų suteiktų paskolų ir turimų Lietuvos rezidentų indėlių santykis padidėjo nereikšmingai ir sudarė 81 proc. O reikšminga rezervų, laikomų centriniame banke, dalis (žr. 23 pav. grafiką kairėje), net ir mažėjant pertekliniam likvidumui, užtikrina stabilų likvidumo šaltinį. Lietuvoje bankai beveik išimtinai remiasi indėlių finansavimu – indėliai sudaro beveik 90 proc. visų įsipareigojimų. Potencialią indėlių nutekėjimo grėsmę mažina nedidelės nerezidentų bei reikšmingos apdraustųjų indėlių dalys (žr. 23 pav. grafikus viduryje ir dešinėje) indėlių struktūroje. Pažymėtina, kad apdrausti indėliai sudaro apie 50 proc. visų įsipareigojimų ir 60 proc. visų indėlių, o tai yra daugiau už euro zonos vidurkį (40 % visų įsipareigojimų). Didžioji indėlių dalis (apie 93 %, neįtraukus Revolut Bank UAB – jame nerezidentų ES šalių gyventojų indėliai sudaro net 98 % visų indėlių) yra Lietuvos rezidentų indėliai, o reikšmingą nerezidentų indėlių portfelio dalį sudaro iš kitų ES šalių gyventojų per indėlių platformas pritraukti indėliai.

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistema[45]

[45] Vertinant kredito įstaigų likvidumą, įtraukiamos šios įstaigos: AB „Fjord Bank“, Finora Bank UAB, AB „Mano bankas“, AB SEB bankas, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), European Merchant Bank UAB, Jungtinės centrinės kredito unijos grupė, Lietuvos centrinės kredito unijos grupė, PayRay Bank, UAB, Saldo Bank UAB, „Swedbank“, AB, Revolut Bank UAB, UAB GF bankas, UAB SME Bank, UAB Urbo bankas.

išlaiko reikšmingas likvidžiojo turto atsargas. Sistemos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis[46]

[46] LCR parodo kredito įstaigos galimybes tenkinti 30 dienų likvidumo poreikį, atsižvelgus į gaunamų ir netenkamų pinigų srautus ir likvidžiojo turto atsargas.

(angl. liquidity coverage ratio, LCR) pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 m. balandžio mėn. (2025 m. vasario mėn. sudarė 420 %) ir reguliacinį 100 proc. reikalavimą[47]

[47] LCR reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 proc., t. y. kredito įstaigos likvidžiojo turto atsargos turi būti ne mažesnės nei grynasis netenkamų pinigų srautas per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų.

viršijo daugiau kaip keturis kartus. Neįtraukus Revolut Bank UAB, kuris dėl specifinio veiklos modelio turi labai aukštą likvidumo rodiklį, sistemos LCR būtų mažesnis (2025 m. vasario mėn. – 292 %), tačiau vis tiek gerokai viršytų reikalavimą.

Atliktas bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos likvidumo testavimas nepalankiomis sąlygomis parodė, kad kredito įstaigos Lietuvoje yra pajėgios atlaikyti galimus trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimus[48]

[48] Daugiau informacijos apie LCR testavimo nepalankiomis sąlygomis metodiką pateikiama Lietuvos banko 2024 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje, nepalankiojo scenarijaus prielaidos pateikiamos Lietuvos banko 2023 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

. Kritus likvidžiojo turto vertei ir stipriai padidėjus indėlių atsiėmimui, sistemos LCR per testuojamą laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario mėn. būtų buvęs gerokai mažesnis, tačiau vis tiek būtų bent du kartus didesnis nei reguliacinis reikalavimas (neįtraukus Revolut Bank UAB, šios sistemos LCR daugiausia būtų nukritęs iki 134 %) (žr. 24 pav. grafiką kairėje). Nors istoriškai dvi kredito įstaigos per vienų metų laikotarpį būtų šiek tiek pažeidusios reguliacinį reikalavimą, jų LCR nebūtų nukritęs žemiau 90 proc. ribos, o pastaruosius penkis mėnesius visos kredito įstaigos nepalankiojo scenarijaus atveju viršytų 100 proc. reikalavimą. Likvidumo sukrėtimo atveju pagrindinis kredito įstaigų jautrumo kanalas ir toliau yra indėlių, kurie yra pagrindinis bankų finansavimosi šaltinis, susitraukimas. Papildomas likvidumo atsargų pakankamumo testavimas, kuriuo vertinamas tik galimas indėlių traukimasis, parodė, kad bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos likvidžiojo turto atsargų pakaktų padengti apie 44 proc. indėlių sumažėjimą (32 % neįtraukus Revolut Bank UAB) (žr. 24 pav. grafiką viduryje).

Kredito įstaigos, valdydamos grynųjų pinigų srautus, yra pasirengusios atlaikyti ir ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimus. Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos pinigų srautų valdymo analizė padėjo įvertinti kredito įstaigų galimybes palaikyti pakankamą likvidžiųjų lėšų kiekį įvykus galimam 3 mėn. trukmės išaugusio likvidumo poreikio scenarijui[49]

[49] Daugiau informacijos apie pinigų srautų analizės metodiką ir nepalakiojo scenarijaus prielaidas pateikiama Lietuvos banko 2024m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

. Testavimo rezultatai rodo, kad šios sistemos likvidžiojo turto atsargos labiausiai susitrauktų per pirmą mėnesį po likvidumo sukrėtimo, tačiau nė viena kredito įstaiga jų visų nepanaudotų. Be to, jau po 3 mėn. būtų stebima atsigavimo ženklų, o metų pabaigoje likvidumo atsargos beveik grįžtų į pradinį lygį (žr. 24 pav. grafiką dešinėje).

Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemai būdingas didelis atsparumas likvidumo sukrėtimams, didžioji dalis kredito įstaigų yra pajėgios juos su atsarga atlaikyti.

24 pav. Bankų ir centrinių kredito unijų grupių sistemos LCR sklaida (grafikas kairėje), indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų kredito įstaigos (grafikas viduryje), likvidžiojo turto atsargos ir viso turto santykio kaita pagal 3 mėn. likvidumo sukrėtimo scenarijų (grafikas dešinėje).

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai,

Pastaba: minimalaus LCR sklaida grafike kairėje ir indėlių sumažėjimo sklaida grafike viduryje atitinkamai rodo atskirų kredito įstaigų mažiausių LCR ir indėlių sumažėjimo, kad būtų sunaudotas likvidusis turtas, reikšmių per vienų metų laikotarpį nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario mėn. pasiskirstymą.

1.6.Ne bankų sektoriaus tendencijos

Lietuvoje veikiančių kredito unijų turtas 2024 m. padidėjo, itin sparčiai augo pritrauktų indėlių apimtis, tačiau sektorius ir toliau turi stiprinti atsparumą sukrėtimams. Kredito unijų sektoriaus turtas minėtu laikotarpiu išaugo beveik 13 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,6 mlrd. Eur, arba 2,2 proc. bankų sektoriaus turto. Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (73 %) sudarė suteiktos paskolos, kurių didžiąją dalį (66 %) ir toliau sudarė kreditas gyventojams, tačiau jau ketvirtus metus iš eilės skolinimo juridiniams asmenims tempas yra spartesnis (17 %) nei fiziniams asmenims (6 %). Tuo metu paskolų kokybės rodikliai 2024 m. šiek tiek pablogėjo – kredito unijų neveiksnių paskolų[50]

[50] Neveiksnios paskolos – ilgiau negu 60 d. uždelstos grąžinti nenuvertėjusios paskolos bei nuvertėjusios paskolos.

dalis padidėjo nuo 12 iki 16 proc. Nepaisant to, sektoriaus kapitalizacijos lygis tebebuvo gana aukštas – KPR minėtu laikotarpiu sumažėjo nedaug ir sudarė 18 proc. Rodikliui teigiamą įtaką turi pernai sektoriaus bendrai uždirbtas 14,4 mln. Eur pelnas (18 % mažiau nei 2023 m.). Viena svarbiausių pelno sumažėjimo priežasčių – išaugusios palūkanų išlaidos. Kredito unijų priimti indėliai 2024 m. pabaigoje sudarė 1,3 mlrd. Eur, o jų metinis augimas – 19 proc. Apibendrinus pažymėtina, kad, nors kredito unijų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė iššūkius, susijusius su geopolitine padėtimi ir jos neigiama įtaka ekonomikai, tačiau kapitalo stiprinimas, veiklos efektyvumo ir atsparumo ekonominiams sukrėtimams didinimas (plačiau žr. 1.5.1 skirsnelyje) ir toliau yra prioritetiniai sektoriaus tikslai.

2024 m. pensijų fondai Lietuvoje didino valdomo turto apimtį – ji sudarė 9,4 proc. visos finansų sistemos turto (žr. 25 pav. grafikus kairėje ir dešinėje). Antrus metus iš eilės augančių pensijų fondų valdomas turtas per metus reikšmingai išaugo (21 %) – iki 9 mlrd. Eur. Pensijų fondų augimą skatino aktyviau įsitraukiantys dalyviai (dalyvių skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., išaugo 3,9 %, aktyviau įsitraukiama į III pakopą), tiek ir sėkmingos investicijos – praėjusiais metais pensijų fondų vidutinė grąža sudarė 17 proc. Daugiausia lėšų (daugiau kaip 82 %) pensijų fondai investavo į KIS vienetus. Bendrai vertinant, 2024 m. pensijų fondų rinka Lietuvoje stabiliai augo, tačiau svarstomi priimti pensijų fondų sistemos pakeitimai 2025–2026 m. gali reikšmingai sumažinti kaupiančiųjų skaičių ir pensijų fondų valdomo turto dydžius.

Investicinių fondų valdomo turto vertė per metus padidėjo penktadaliu, prie to prisidėjo tiek didėjantis fondų dalyvių skaičius, tiek sparčiai augusi valdomo turto vertė. 2024 m. pabaigoje investiciniai fondai iš viso valdė 3,5 mlrd. Eur turto (iš jų 2 mlrd. Eur turto valdyta kaip investicijos į NT, kita dalis – daugiausia akcijų ir obligacijų forma). Sektoriaus augimą užtikrino į fondus gausiai jungęsi nauji dalyviai: pavyzdžiui, KIS ir IISKIS dalyvių skaičius 2024 m. padidėjo atitinkamai 63 ir 17 proc. Teigiama investicinė grąža taip pat didino valdomo turto apimtį – vidutiniškai fondų vienetų vertės padidėjo 20 proc., o labiausiai brango į akcijas investavusių fondų vienetai (36 %). Apskritai, investicinių fondų sektoriaus raida yra tvari, o rizikų finansų sistemai lygį reikšmingai mažina mažas atvirojo tipo investicinių fondų paplitimas (plačiau žr. 3 intarpe).

2024 m. draudimo sektorius Lietuvoje palaikė augimo kryptį – turtas per metus išaugo 7,5 proc. ir sudarė beveik 2 mlrd. Eur, o sektoriaus atsparumas ir toliau buvo didelis. Bendra draudimo sektoriaus investicijų suma išaugo 8 proc., o investicijų struktūros pokyčių nebuvo: beveik 50 proc. investicijų sudarė VVP, truputį daugiau nei 33 proc. – investicijos į akcijas ir KIS. Palyginti su 2023 m., daugiausia išaugo investicijų į akcijas ir KIS suma, o labiausiai sumenko terminuotųjų indėlių suma. Sudarytų draudimo sutarčių per metus padaugėjo 4 proc. 2024 m. nebuvo nė vienos nuostolingai veikiančios draudimo įmonės, o bendras sektoriaus pelnas per metus išaugo 36,6 proc. Didžiąją dalį pelno (daugiau kaip 67 %) uždirbo ne gyvybės draudimo įmonės, kurių draudimo portfelis pagal draudimo įmokas daugiausia sudarytas iš turto draudimo (transporto priemonių, būsto ir pan.). Visos draudimo įmonės vykdė mokumo kapitalo reikalavimus: palyginti su 2023 m., mokumo rodikliai ir toliau buvo stabilūs ir 2024 m. sudarė 1,5 ne gyvybės ir 2 gyvybės draudimo sektoriuose. Bendrai vertinant, draudimo sektorius 2024 m. tebebuvo atsparus, diversifikuotas ir toliau didino savo vaidmenį Lietuvos finansų sistemoje.

2024 m. visų rūšių finansų įstaigų valdomo turto apimtis išaugo – bendrai valdoma jau daugiau kaip 100 mlrd. Eur vertės turto.

25 pav. Finansų įstaigų turtas (grafikas kairėje) ir finansų sektoriaus struktūra pagal turtą (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastabos: naudojami finansinių sąskaitų duomenys neapima nefinansinio turto, taip pat kontroliuojančiųjų bendrovių. Finansiniai pagalbininkai yra draudimo brokeriai ir agentai, pensijų fondų ir KIS valdymo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kt. Kiti finansiniai tarpininkai yra finansinės nuomos bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės ir kt.

FinTech[51]

[51] FinTech sektoriumi apžvalgoje vadinamas EPĮ ir MĮ sektorius.

sektorius tebeaugo, o sumažėjusį rinkos dalyvių skaičių atsveria esamų sektoriaus įmonių plėtra. Nepaisant sumažėjusio sektoriaus dalyvių skaičiaus (nuo 125 iki 119), FinTech įmonių finansinis pajėgumas 2024 m. toliau reikšmingai augo: palyginti su ankstesniais metais, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo ketvirtadaliu (žr. 26 pav. grafiką kairėje), pelningai dirbo šiek tiek daugiau nei pusė sektoriaus įmonių, o mokėjimo operacijų suma sudarė 152 mlrd. Eur ir per metus ūgtelėjo 33 proc. Tiesa, sektoriaus bendra išsiųstų ir gautų mokėjimų vertė vis dar sudarė pakankamai nedidelę visos finansų sistemos dalį ir 2024 m. pabaigoje siekė 5,2 proc. (3,7 proc. p. sumažėjimas nuo 2022 m. pabaigos). Didžioji dalis sektoriuje atliekamų mokėjimo operacijų – tarptautinės: EPĮ ir MĮ išsiųstų ir gautų tarptautinių mokėjimų vertės dalis 2024 m. pabaigoje sudarė 17,9 proc. visos finansų rinkos tarptautinių mokėjimų. Didėjančią sektoriaus įstaigų brandą rodo tai, kad pirmą kartą metų pabaigoje visos įstaigos laikėsi nuosavo kapitalo reikalavimų (KPR buvo didesnis kaip 1,1), o aštuonių įstaigų rodiklis svyravo tarp 1 ir 1,1.

Reikšmingas iššūkis sektoriuje ir toliau yra klientų atliekamų mokėjimų, susijusių su didesnės rizikos teritorijomis ir finansinėmis veiklomis, priežiūra ir galimų pažeidimų užkardymas. Lietuvos FinTech sektoriaus įmonės ir toliau aktyviai aptarnauja užsienio šalių rezidentus: pagal klientų skaičių jie 2024 m. sudarė 88, o jų operacijų vertė – 67 proc. viso FinTech sektoriaus. Nors su aukštos rizikos veiklomis susijusių FinTech sektoriaus klientų nerezidentų nėra daug (vos 0,3 % visų klientų nerezidentų ir 6 % juridinių asmenų), tačiau jų atliekamų operacijų vertės dalis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 34 proc. sektoriaus klientų nerezidentų operacijų vertės[52]

[52] Apie 17 proc. mokėjimų vertės susiję su kitomis finansų įstaigomis, po 5 proc. – su loterijų ir azartinių lošimų vykdymo bei IT rinkodaros paslaugomis, 4 proc. – su virtualiojo turto paslaugų teikimo veiklomis.

. Tebesitęsiant rusijos karui prieš Ukrainą ir kitiems konfliktams įvairiuose pasaulio regionuose, stebima auganti FinTech sektoriaus mokėjimo operacijų, susijusių su Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis, dalis. Todėl, esant tokiai geopolitinei aplinkai, itin atidžiai tikrinama, ar paslaugas teikiančios įstaigos laikosi nurodymų dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo.

Tebesitęsia FinTech sektoriaus finansinė plėtra, o kriptoturto sektoriuje – sumažėjęs paslaugų teikėjų skaičius ir pereinamasis laikotarpis licencijų teikimui.

26 pav. FinTech sektoriaus įmonių pajamos iš licencinės veiklos bei licencijų skaičius (grafikas kairėje) ir kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius Lietuvoje (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VĮ Registrų centras.

Pastaba: grafike kairėje nuo 2022 m. liepos 1 d. Revolut Payments UAB nebėra šio sektoriaus dalyvė ir priskiriama bankų sektoriui kaip Revolut Bank UAB.

Kriptoturto sektoriuje Lietuvoje – pereinamasis laikotarpis, aktyviau teikiamos paraiškos gauti veiklos licencijas, o sektoriaus brandos stygiaus keliamų rizikų įtaką malšina ribotos sąsajos su bankų sektoriumi. Nors europinio MiCA reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2024 m. gruodžio 30 d., dalis papildomų reikalavimų pradėti taikyti nuo 2024 m. birželio 30 d. Dėl šių pokyčių ir kitų papildomai įvestų reikalavimų nuo 588 paslaugas teikiančių įstaigų 2024 m. viduryje sektorius susitraukė iki 374 įmonių metų pabaigoje (žr. 26 pav. grafiką dešinėje). Dauguma ES valstybių, įskaitant Lietuvą, nusprendė taikyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį sektoriaus įstaigos gali kreiptis į Lietuvos banką dėl licencijų. Nors metų pradžioje paraiškų teikimas buvo vangus, kovo mėn. jau buvo sulaukta 20 paraiškų, o iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2025 m. birželio 1 d. tikimasi sulaukti iki 40 kreipimųsi. Opiausias iššūkis finansų sistemai ir toliau yra sektoriaus brandos stygius ir sukčiavimo, sankcijų vengimo rizikos. Europoje stebimas išaugęs namų ūkių susidomėjimas kriptoturto pirkimu, o didėjantis reguliuojamų su kriptoturtu susijusių produktų prieinamumas gali paskatinti tradicinių finansų rinkos dalyvių investicijas ateityje. Tiesa, šiuo metu kriptoturto sektoriaus sąryšis su bankų sektoriumi tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje tebėra ribotas, o MiCA reglamento įgyvendinimas reikšmingai prisidės prie sektoriaus įstaigų atsparumo didinimo ir rizikų užkardymo.

2.Finansinio stabilumo stiprinimas

Nuo 2014 m. Lietuvos bankui yra suteiktas makroprudencinės politikos mandatas, kurį įgyvendinant yra stiprinamas visos finansų sistemos stabilumas. Makroprudencinės politikos vykdymas leidžia anksti nustatyti finansų sistemai kylančias grėsmes ir imtis atitinkamų priemonių šioms rizikoms valdyti. Todėl Lietuvos bankas nuolat vertina Lietuvoje taikomų makroprudencinių politikos priemonių (žr. 27 pav.) pakankamumą ir reguliariai peržiūri nustatytus priemonių dydžius. Lietuvos bankas taip pat aktyviai siekia reaguoti į Lietuvos finansų sistemos efektyvų veikimą ribojančius veiksnius, kurie turi neigiamą poveikį subalansuotai finansų sistemos raidai ar finansinei įtraukčiai. To siekdamas, Lietuvos bankas siūlo teisės aktų pakeitimus ir formuoja pozicijas aktualiais klausimais.

2.1. Makroprudencinių priemonių taikymas

Taikomi kapitalo rezervai didina bankų atsparumą nenumatytiems sukrėtimams, o ASN priemonės apsaugo vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos.

27 pav. Lietuvoje taikomos makroprudencinės politikos priemonės

Dalintis:

* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.

2024 m. antrąją pusę atlikęs reguliarią peržiūrą, Lietuvos bankas nusprendė palikti galioti tą pačią 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą. Šis rezervas nuo 2022 m. liepos 1 d. taikomas bankams ir centrinių kredito unijų grupėms, turintiems didesnius kaip 50 mln. Eur būsto paskolų portfelius, o jo dydis skaičiuojamas kaip 2 proc. mažmeninių pozicijų, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties NT, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu, sumos[53]

[53] Šiuo metu reikalavimo turi laikytis AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas), UAB Urbo bankas ir LCKU bei JCKU grupės.

. Atlikus reguliarią, kas dvejus metus atliekamą peržiūrą, rezervo normos nutarta nekeisti atsižvelgiant į po trumpalaikio sulėtėjimo vėl atsigaunantį būsto kredito bei būsto kainų augimą ir vis dar esančias struktūrines rizikas: didelę būsto paskolų dalį visame paskolų portfelyje (peržiūros metu buvo daugiau kaip 44 %) ir būsto kainų pervertinimą (peržiūros metu – 7,6 %). Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodė, kad sukrėtimo atveju nuostoliai būsto paskolų sektoriuje siektų ir šiek tiek viršytų jungtinio kapitalo rezervo reikalavimą[54]

[54] Jungtinis kapitalo rezervas yra visų taikomų makroprudencinių kapitalo rezervų (kapitalo apsaugos, anticiklinio, kitų sisteminės svarbos įstaigų ir sisteminės rizikos) suma.

, taikomą atitinkamiems būsto portfeliams. Taigi kapitalo atsargų reikalavimai būsto portfeliams su esamu sektorinio SRR normos lygiu vertinti kaip tinkami, atsižvelgiant į galimus nuostolius. Taip pat, esant dideliam bankų pelningumui ir gana didelėms kapitalo atsargoms virš nustatytų reikalavimų, esamo sektorinio SRR lygio palaikymas neturės neigiamos įtakos ekonomikos kreditavimui, todėl yra palankios sąlygos palaikyti sukauptą kapitalo atsargą. Pažymėtina, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, taikomo jungtinio kapitalo rezervo lygis yra vidutinis (žr. 28 pav. grafiką kairėje). Visi bankai esamus reikalavimus vykdo su atsarga (žr. 28 pav. grafiką dešinėje).

Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, taikomo jungtinio kapitalo rezervo lygis yra vidutinis, o esamus reikalavimus bankai vykdo su atsarga.

28 pav. Jungtinio kapitalo rezervo sklaida Europos valstybėse[55]

[55] Jungtinio kapitalo rezervo dydžiai konkretiems bankams toje pačioje šalyje skiriasi priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ir svarbos.

(grafikas kairėje) bei Lietuvoje taikomų makroprudencinių kapitalo rezervų ir kitų kapitalo reikalavimų raida (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltiniai: Europos sisteminės rizikos valdyba ir Lietuvos bankas.

Pastaba: grafike kairėje: jungtinio kapitalo rezervo sklaida iliustruoja konkrečioje šalyse veikiantiems individualiems bankams taikomų makroprudencinių kapitalo reikalavimų pasiskirstymą. Apatinė sklaidos reikšmė rodo banko, kuriam toje šalyje taikomas mažiausias jungtinio kapitalo rezervo dydis, reikšmę, o viršutinė reikšmė – banko, kuriam taikomas didžiausias jungtinio kapitalo rezervo dydis toje šalyje, reikšmę.

Palūkanų normoms ėmus mažėti, stebimas naujų būsto paskolų vidutinių LTV ir DSTI verčių grįžimas prie ilgalaikio vidurkio. Palūkanų normoms mažėjant, palūkanų išlaidos sudaro vis mažesnę dalį paskolos mėnesio įmokos, todėl didesnė jos dalis gali būti skiriama paskolos grąžinimui, o tai sudaro sąlygas namų ūkiams pasiskolinti didesnę sumą, net ir nepakitus pajamoms. 2025 m. sausio–vasario mėn. vidutinis naujų būsto paskolų DSTI sudarė 29,9 proc. ir buvo 2 proc. punktais mažesnis nei 2023 m. gruodžio mėn., kai DSTI pasiekė aukščiausią lygį pastarajame palūkanų didinimo cikle (žr. 29 pav. grafiką viduryje). Mažėjant palūkanų išlaidoms ir DSTI reikalavimui tampant mažiau maksimalią prieinamą paskolą ribojančiu veiksniu, gyventojai gali pasiskolinti daugiau ir įsigyti tą patį būstą įmokėdami mažiau nuosavų lėšų. 2025 m. sausio–vasario mėn. naujų būsto paskolų LTV sudarė apie 74,2 proc. – 2,5 proc. punkto daugiau nei 2023 m. gruodžio mėn., kai buvo stebimas žemiausias LTV lygis nuo palūkanų didinimo ciklo pradžios (žr. 29 pav. grafiką kairėje).

2024 m., palūkanų normoms mažėjant, augo antrų ir paskesnių būsto paskolų srautas. 2024 m. naujų antrų būsto paskolų metinis srauto augimas siekė apie 18 proc. (žr. 29 pav. grafiką dešinėje), o 2025 m. sausio–vasario mėn. šių paskolų dalis sudarė apie 21 proc. viso naujų būsto paskolų srauto – apie 8 proc. punktais daugiau nei vidutiniškai 2024 m. Antrą ar paskesnę paskolą imančių gyventojų DSTI dažnai yra didesni nei pirmą paskolą imančių gyventojų ir jie yra jautresni palūkanų normų pokyčiams, tad palūkanų normoms ėmus mažėti, tikėtina, kad daliai gyventojų, siekiančių pasiimti antrą paskolą, galėjo būti sudarytos sąlygos skolintis didesnę sumą.

Mažėjant palūkanų normoms, 2024 m. naujų būsto paskolų LTV ir DSTI artėjo prie lygių, vyravusių prieš palūkanų normų didinimą.

29 pav. Naujų būsto paskolų LTV (grafikas kairėje), DSTI (grafikas viduryje) ir paskolų srautas pagal turimų paskolų ir būstų skaičių (grafikas dešinėje)

Dalintis:

Šaltinis: PRDB.

2.2. Kitos Lietuvos banko pasiūlytos priemonės finansų sektoriui

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, kurie sudaro galimybę gyventojams turimas būsto paskolas refinansuoti supaprastinta tvarka[56]

[56] Išsamesnę informaciją apie refinansavimo tvarką galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje.

. Lietuvoje būsto paskolų refinansavimas istoriškai nebuvo paplitęs. Lietuvos banko atliktos vartotojų ir finansų įstaigų apklausos duomenimis, jį reikšmingai ribojo refinansavimo sąnaudos, sudėtingas procesas ir informacijos trūkumas. Net ir susidarius palankiai rinkos situacijai, kai po 2020 m. pasiekto piko būsto paskolų maržos medianos vėliau dėl didėjančios konkurencijos reikšmingai sumažėjo, refinansavimo, taip pat ir persitarimo su tuo pačiu kredito davėju dėl mažesnės maržos mastas vis dar buvo labai mažas. Vartotojų mobilumo trūkumas reiškė mažiau efektyvų šio rinkos segmento veikimą ir nepanaudotas vartotojų lėšų sutaupymo galimybes.

Lietuvos banko inicijuoti teisiniai pakeitimai sukūrė palankias sąlygas būsto paskolų turėtojų mobilumui ir sustiprino jų derybinę galią persitariant su kredito davėjais dėl turimų paskolų sąlygų. Įsigaliojus pakeitimams, daugeliu atvejų refinansavimo procesas vartotojui tapo paprastesnis (kredito davėjai įpareigoti reikalinga informacija keistis tiesiogiai, neįtraukiant vartotojo) ir nemokamas (kredito davėjai nebegali imti savo nustatytų mokesčių ir turi padengti trečiųjų asmenų, tokių kaip notarai ir registrai, taikomus mokesčius). Refinansavimo supaprastinimas taip pat jau daro reikšmingą įtaką ir vartotojų galimybėms siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo. Pradiniai kredito davėjai, žinodami, kad klientas neturi didelių kliūčių refinansuoti savo būsto paskolą pas kitą kredito davėją, dažnai yra suinteresuoti išlaikyti esamą klientą ir persitarti dėl vartotojams palankesnių paskolos sąlygų. Taigi derybinių galių svarstyklės buvo reikšmingai pakeistos vartotojo naudai, o tai skatina stipresnę kredito davėjų konkurenciją.

2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, kurie įpareigoja kredito davėjus teikiant būsto paskolų pasiūlymus klientui pasiūlyti bent dvi palūkanų normos rūšis: kintamą ir fiksuotą bent 5 metams. Reikalavimas taikomas kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. Eur, o skirtingų palūkanų normų rūšių pasiūlymai turi būti pritaikyti konkrečiam asmeniui (arba bendraskoliams). Šis reikalavimas užtikrins realią, o ne teorinę galimybę vartotojams pasirinkti jiems priimtiniausią palūkanų normų rūšį. Šio įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad kredito davėjai turės reguliariai (paskolos palūkanų keitimo dieną) informuoti kredito gavėjus apie rinkoje vyraujančias kreditavimo sąlygas. Šie reguliaciniai reikalavimai kartu su įteisinta supaprastinto refinansavimo tvarka prisideda sprendžiant dėl struktūrinių ir kitų priežasčių susiformavusias būsto paskolų rinkos neefektyvumo problemas ir užtikrinant geresnę vartotojų apsaugą finansinių paslaugų srityje bei tvarų finansų sistemos indėlį į ekonomikos augimą.

4 intarpas. Būsto paskolų refinansavimas supaprastinta tvarka

Gyventojai aktyviai naudojasi refinansavimo supaprastinta tvarka suteikiamomis galimybėmis, o tai lėmė didelį paskolų persitarimų ir refinansavimo apimties augimą. Nuo 2025 m. vasario mėn., įsigaliojus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimams, reikšmingai išaugo tiek persitarimų su esamais kredito davėjais, tiek paskolų refinansavimo kitame banke skaičius. Persitarimų apimtis vasario–kovo mėn., palyginti su sausio mėn., šoktelėjo daugiau nei 50 proc. – persitarta dėl daugiau nei 10 tūkst. paskolų, kurių bendra vertė didesnė kaip 700 mln. Eur ir sudarė 5,4 proc. viso būsto paskolų portfelio. Palyginti su praėjusių metų mėnesio vidurkiu, persitarimų apimtis išaugo net kelis kartus. Ši tendencija pastebima dar nuo 2024 m. pradžios, kai buvo inicijuoti refinansavimo tvarkos pakeitimai – nuo to laiko buvo persitarta dėl beveik penktadalio viso būsto paskolų portfelio. Vasario mėn., palyginti su sausio mėn., refinansuotų paskolų skaičius padidėjo tris kartus, o kovo mėn. dar padvigubėjo ir buvo keturis kartus didesnis už 2024 m. mėnesio vidurkį. Kadangi pats refinansavimo procesas gali užtrukti, tikėtina, kad didesnis vasario ir kovo mėn. inicijuotų refinansavimo procesų rezultatų poveikis išryškės ateinančiais mėnesiais.

Refinansuodami paskolas ir persitardami dėl paskolų sąlygų su esamu kredito davėju, vartotojai reikšmingai pasigerino savo būsto paskolų sąlygas. 2025 m. vasario–kovo mėn. vartotojai, persitardami dėl paskolų sąlygų, vidutiniškai maržą sumažino 0,3–0,35 proc. punkto, o tai leis jiems per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupyti iki 4 tūkst. Eur. Paskolas refinansavę gyventojai taip pat reikšmingai sumažino savo maržas (vidutiniškai apie 0,5 proc. p.), o per visą paskolos laikotarpį galės vidutiniškai sutaupyti iki 7 tūkst. Eur. Iš viso 2024–2025 m. kovo mėn. paskolų refinansavimu ar persitarimu dėl palankesnių paskolos sąlygų jau pasinaudojo daugiau nei 25 tūkst. vartotojų, kurie kartu per visą paskolos laikotarpį sutaupys 150 mln. Eur (žr. A pav.).

Nuo vasario 1 d. būsto paskolas refinansavo arba dėl jų sąlygų su esamu kredito davėju persitarė jau daugiau nei 10 tūkst. vartotojų.

A pav. Refinansavimo supaprastinta tvarka pakeitimų poveikis

Dalintis:

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Santrumpos

AB akcinė bendrovė

AKR anticiklinis kapitalo rezervas

ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai

BVP bendrasis vidaus produktas

DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income ratio)

ECB Europos Centrinis Bankas

ECBS Europos centrinių bankų sistema

EK Europos Komisija

EPĮ elektroninių pinigų įstaigos

ES Europos Sąjunga

FinTech finansinės technologijos

FRD finansų rinkos dalyviai

IT informacinės technologijos

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

JK Jungtinė Karalystė

KIS kolektyvinio investavimo subjektai

KPR kapitalo pakankamumo rodiklis

KRT Kapitalo rinkos taryba

LB PSBKI Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas.

LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)

MiCA reglamentas Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. Regulation on markets in crypto-assets)

MĮ mokėjimo įstaigos

MPT mokėjimo paslaugų teikėjai

NT nekilnojamasis turtas

PF pensijų fondai

PFĮ pinigų finansų įstaigos

PPTFP pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

PRDB Paskolų rizikos duomenų bazė

SRR sisteminės rizikos rezervas

SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVV smulkus ir vidutinis verslas

TVF Tarptautinis valiutos fondas

UAB uždaroji akcinė bendrovė

VDA Valstybės duomenų agentūra

VP vertybiniai popieriai

VVP vyriausybės vertybiniai popieriai

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Finansinio stabilumo apžvalgoje nagrinėjama bankų sektoriaus, įmonių bei namų ūkių būklės raida ir situacija NT rinkose, nustatomos svarbiausios rizikos ir iššūkiai, galintys daryti įtaką šalies finansų sistemos, ypač bankų, veiklai, finansų sistemos gebėjimas atlaikyti sukrėtimų poveikį. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas.

Apžvalga pagrįsta informacija, paskelbta iki gegužės 1 d.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 1822-5071 (online)

Finansinio stabilumo apžvalga (2025 m.)

1.5.1.Bankų mokumo situacija ir atsparumas

2.Finansinio stabilumo stiprinimas