-
Santrauka
Šiame straipsnyje analizuojami darbo užmokesčio augimo Lietuvoje 2008–2020 m. veiksniai. Naudodami administracinius duomenis ir suvestinius rodiklius, atspindinčius ekonomikos būklę, apskaičiavome darbo užmokesčio Filipso kreivės išplėstą versiją. Iš mūsų redukuotų skaičiavimų matyti, kad nominaliojo darbo užmokesčio augimas buvo glaudžiai susijęs su darbo rinkos svyravimais šiuo laikotarpiu. Prie darbo užmokesčio dinamikos taip pat prisidėjo darbo našumas, minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai ir užimtumo struktūra. Vis dėlto radome mažai įrodymų, kad ankstesnė infliacija buvo didinantis veiksnys. Norėdami suprasti pagrindinius mūsų išvadas pagrindžiančius ekonomikos elementus, apskaičiavome struktūrinį Bajeso autoregresijos modelį. Mūsų struktūrinė analizė rodo reikšmingą visuminės pasiūlos sukrėtimų poveikį, atspindintį tvirtesnį produktyvumo ir darbo užmokesčio santykį, nei numatėme remdamiesi savo redukuotais skaičiavimais. Be to, iš ankstesnių duomenų analizės matyti, kad nuo 2013 m. dėl didėjančios visuminės paklausos ir darbo rinkos trikdžių darbo užmokestis augo sparčiau nei produktyvumas.Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
