Apžvalgos ir leidiniai

Lietuva yra viena iš mažiausiu gimstamumu pasižyminčių išsivysčiusios ekonomikos šalių. Šiame straipsnyje, remiantis visą šalies gyventojų populiaciją apimančiais administraciniais mikroduomenimis, tarptautinių tyrimų rezultatais ir Europos šalių duomenų aprašomąja regresine analize, siekiama nustatyti pagrindinius pastaruoju metu Lietuvoje mažėjančio gimstamumo ypatumus ir politikos sritis, kuriose būtų tikslingiausia imtis priemonių šiai tendencijai pakeisti. Mikroduomenys rodo, kad jaunesnių kartų to paties amžiaus moterys būna susilaukusios mažiau vaikų ir dažniau lieka bevaikės; iš to galima spręsti, kad per gyvenimą jos susilauks mažiau vaikų, nebent vyresniame amžiuje šis skirtumas būtų iš esmės kompensuotas. Gimstamumo mažėjimas vis labiau siejasi su sprendimu susilaukti pirmojo vaiko, o moterų, jau turinčių vaikų, šeimose vaikų skaičius išlieka palyginti stabilus. Apibendrinus turimus duomenis matyti, kad gimstamumo problemai spręsti reikia ne vienos priemonės, o tikslinių ir tarpusavyje suderintų politikos priemonių rinkinio: jį turėtų sudaryti tinkamu laiku teikiama finansinė parama ir atostogų garantijos besilaukiant ir susilaukus pirmojo vaiko, patikimos vaikų priežiūros paslaugos, derinamos su tėvų grįžimu į darbą, priemonės būsto ir ekonominiam neužtikrintumui mažinti, laiku teikiama informacija apie vaisingumą ir vienodos galimybės gauti nevaisingumo gydymo paslaugas.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame straipsnyje vertinamas Lietuvos socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) rezervas visuomenės senėjimo ir makroekonominio sukrėtimo sąlygomis. „Sodros“ biudžetas iki 2050 m. prognozuojamas pagal dvi pensijų indeksavimo taisykles: dabartinį teisinį reguliavimą ir septynerių metų vidurkio taisyklę, pagal kurią indeksavimas nebūtų stabdomas, o  rezervą leidžiama panaudoti pensijų išlaidoms dengti. Renkantis, kurią iš šių dviejų taisyklių taikyti, iš esmės tenka rinktis tarp rezervo kaupimo ir pensijų adekvatumo (pensijų pakankamumo užtikrinant pajamas senatvėje). Taikant nestabdomo indeksavimo taisyklę, investicijos ir fiskalinės priemonės gali sušvelninti demografinį spaudimą, bet negali išspręsti pensijų adekvatumo problemos iš esmės. Jei kiltų pasaulinės finansų krizės pobūdžio sukrėtimas, pasirinktas indeksavimo scenarijus nulemtų, kam tektų krizės našta: pagal vieną scenarijų – ji būtų dengiama iš rezervo, pagal kitą – ją dengtų pensininkai. 

Raktiniai žodžiai: pensijų rezervas, einamųjų įmokų ir išmokų sistema, demografinis senėjimas, pajamų pakeitimo norma, atsparumas krizėms

JEL klasifikacija: H55, J11, J26, G11.

Šiame straipsnyje pateikiamas pasiūlymo leisti pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas iš Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos fondų išankstinis vertinimas. Pirma, taikant kiekybinį makroekonominį modelį, pagal alternatyvius scenarijus kiekybiškai įvertinamas galimo esamų dalyvių pasitraukimas ir sukauptų lėšų atsiėmimo iš pensijų sistemos antrosios pakopos fondų  poveikis ekonomikai vidutinės trukmės laikotarpiu. Antra, pateikiamas ilgalaikis dabartinių pajamų pakeitimo normų vertinimas ir pasekmės, kurias esamų dalyvių pasitraukimas ir sukauptų lėšų atsiėmimas gali turėti tiems asmenims, kurie nuspręs atsisakyti dalyvauti antrojoje pakopoje.