2014-02-06
Prognozė: dramatiškų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje dėl euro įvedimo nebus
Dauguma komercinių bankų ir namų ūkių per artimiausius 12 mėnesių tikisi stabilių būsto kainų. Nors tarp namų ūkių yra besitikinčių ekstremalesnių pokyčių, pagrindo šiems lūkesčiams materializuotis nėra, pažymėjo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Vilniuje surengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje „NT rinka 2014: Naujos galimybės“. Joje aptartas ir pasirengimas euro įvedimui 2015 m. Lietuvoje.
„Prognozuojame, kad euro įvedimas neišsiūbuos nekilnojamojo turto rinkos, mat situacija kitokia nei buvusio bumo metais. Prieš daugiau nei porą metų Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai gerokai mažina žalingą nepamatuotų lūkesčių įtaką ir burbulų formavimąsi. Finansinis stabilumas – vienas iš neabejotinų Lietuvos banko prioritetų, todėl identifikavę naują perkaitimo riziką, nedelsiant reaguosime“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvos bankas numato plėsti vadinamųjų makroprudencinių priemonių taikymą, kurios padės užtikrinti tvarią kredito, o kartu ir nekilnojamojo turto rinkos raidą.
Pagal Lietuvos banko užsakymu pernai rudenį atliktos apklausos duomenis, per artimiausius 12 mėnesių 40 % namų ūkių nelaukė būsto kainų kitimo, 22 % tikėjosi, kad jos dešimtadaliu padidės, beveik 14 % prognozavo 10–20 % augimą, o per 8 % manė, kad jos sumažės iki dešimtadalio. Komercinių bankų prognozės dėl būsto kainų kaitos per artimiausius 12 mėnesių buvo tokios: beveik pusė jų manė, kad būsto kainos nepakis, šiek tiek daugiau nei dešimtadalis prognozavo, kad pakils iki 10 %, per 40 % – tikėjosi, kad jos sumažės iki dešimtadalio.
Komercinių bankų apklausos duomenimis, 2014 m. verslo paskolų paklausa toliau augs, paskolų portfelį didins ir būsto paskolos. Per metus bankų sektoriaus paskolų portfelis ūgtels apie 3 %.
Po Atsakingojo skolinimo taisyklių įsigaliojimo naujos paskolos išduodamos neviršijant 85 % įkeisto turto vertės, todėl skolintojai mažiau rizikuoja, o skolininkai turi elgtis atsakingiau, nes, prieš prisiimdami įsipareigojimus, jie turi sutaupyti 15 % norimo įsigyti turto vertės. Pagal nuostatus, išskyrus tam tikras išimtis, maksimalaus kredito, kuris suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, dydžio ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 40 % žemės sklypo įsigijimo kainos ar rinkos vertės.