2022-09-22
rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, ėmė manipuliuoti energijos žaliavų tiekimu ir kainomis Europai. Lietuvos banko ekonomistai įvertino rizikos scenarijų, kaip šalies ekonomiką paveiktų visiškas rusijos energijos eksporto į Europą nutraukimas. Nors tai turėtų reikšmingą neigiamą įtaką ekonomikos raidai, tikėtinas poveikis būtų ribotas ir būtų gerokai mažesnis nei per 2008–2009 m. finansų krizę.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Vertinant rizikos scenarijų, buvo sudarytos prielaidos dėl didesnių energijos kainų, padidėjusio neapibrėžtumo, silpnesnės tarptautinės prekybos ir blogėjančių finansinių sąlygų. Svarbiausia scenarijaus prielaida – rusija visiškai sustabdo energijos eksportą į euro zonos valstybes, susidaro didelis energijos trūkumas. Tai galimai priverstų euro zonos valstybes normuoti energijos vartojimą ir, tikėtina, riboti energijai imlių sektorių gamybos apimtį, reikšmingai pakiltų energijos kainos rinkoje, sumažėtų prekyba ir suintensyvėtų tiekimo grandinių trikdžiai. Naftos ir gamtinių dujų atveju kainos būtų reikšmingai didesnės. Daroma prielaida, kad vidutinė gamtinių dujų kaina 2022 m. būtų 202, o 2023 m. – 361 Eur už MWh., naftos kaina – atitinkamai 120 ir 138 Eur už barelį. Taip pat, padidėjus energijos ir trąšų kainoms ir neišnykstant rizikai dėl grūdų eksporto iš Ukrainos ir rusijos stabdymo, pakiltų ir maisto žaliavų kainos.
Išsipildžius tokiam scenarijui, būtų reikšmingai neigiamai paveikta euro zonos, įskaitant ir Lietuvą, ekonomika. Dėl lėčiau augsiančių Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų šiose valstybėse sumažėtų Lietuvoje pagamintų prekių ir paslaugų paklausa, Lietuvoje – gamyba. Blogėjanti ekonominė situacija tiek užsienyje, tiek Lietuvoje didintų neapibrėžtumą dėl ateities ekonominių perspektyvų, taip pat blogintų finansines sąlygas – dėl augančių rizikos priedų didėtų palūkanų normos. Pastarieji veiksniai neigiamai paveiktų tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas bei lūkesčius ir mažintų namų ūkių polinkį vartoti, o verslo – norą investuoti į verslo plėtrą. Šių veiksnių visuma 2022 m. Lietuvos ekonomikos augimą sumažintų 0,4, o 2023 m. – 3,8 proc. punkto. Ilgesniu laikotarpiu neigiamas poveikis mažėtų dėl pasaulinės energijos rinkos prisitaikymo prie susidariusios padėties.
Dėl reikšmingai padidėsiančių žaliavų kainų infliacija Lietuvoje ilgesnį laiką tebebūtų aukšta. Galimai susidarysiantis energijos žaliavų trūkumas euro zonos valstybėse reikšmingai padidintų energijos ir maisto žaliavų kainas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES). Taip pat dėl energijos trūkumo galimai susidarysiantys gamybos sutrikimai padidintų tiekimo grandinių sutrikimus ir prisidėtų prie kitų prekių brangimo. Tai lemtų, kad 2022 m. infliacija Lietuvoje padidėtų 0,8, o 2023 m. – 5,1 proc. punkto. Ilgesniu laikotarpiu mažiau palankios ekonomikos raidos nulemta mažėjanti paklausa darys vis didesnį poveikį kainų raidai, kuris mažins infliaciją.
Nors pagal tokį scenarijų neigiamas poveikis ekonomikai būtų reikšmingas, jis būtų gerokai mažesnis nei per 2008–2009 m. finansų krizę, kai BVP nuosmukis siekė beveik 15 proc. Be to, neigiamą poveikį švelnintų ir ES bei šalies mastu rengiamos papildomos pagalbos gyventojams ir verslui priemonės. Kol nėra priimti sprendimai dėl konkrečių priemonių, jų įtaka ekonomikai energetinio šoko scenarijuje nėra įvertinta.
Išsamiau apie Lietuvos banko ekonomistų atliktą energijos kainų šoko galimą poveikį Lietuvos ekonomikos ir kainų raidai naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rugsėjo 26 d. Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.