Investavimas: kaip atpažinti sukčius

Sukčiai, pasinaudoję žmonių noru padidinti savo turtą, nuolat kuria sudėtingas ir apgaulingas schemas, kurių tikslas – išvilioti pinigus.

Todėl labai svarbu suprasti, kaip gali veikti investiciniai sukčiai, tam, kad gebėtumėte įvertinti investavimo pasiūlymo riziką ir priimtumėte racionaliausius sprendimus, taip išsaugodami savo uždirbtus pinigus.

Investicinis sukčiavimas yra apgaulinga veikla, kuria siekiama išvilioti pinigus iš asmenų ar organizacijų, žadant nepagrįstai didelį pelną už investicijas. Sukčiai dažnai naudojasi žmonių patiklumu, žinių apie finansų rinkas trūkumu ir noru lengvai užsidirbti.

Neteisėtas investicinių ar kriptoturto paslaugų teikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių investicinio sukčiavimo formų. Tai veikla, kai siūlomos (teikiamos) investicinės ar kriptoturto paslaugos neturint Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotos licencijos. 

Dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje (Vanuatu, Belize, Seišeliuose ir kt.) įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti akcijų biržose, Forex valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į auksą ar kriptoturtą. Tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas!

[[#ex]]

Kas gali teikti investicines paslaugas Lietuvoje?

Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti:

• finansų maklerio įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją;
• Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas;
• finansų patarėjo įmonės, turinčios Lietuvos banko išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė gali teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigdama filialo arba jį įsteigdama. Šios įmonės gali pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai Lietuvos bankas gauna atitinkamus pranešimus iš jų priežiūros institucijų. Trečiosios valstybės finansų maklerio įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusi joje filialą.

Kas gali teikti kriptoturto paslaugas Lietuvoje?

Lietuvoje kriptoturto paslaugas gali teikti:

• kriptoturto paslaugų teikėjai, turintys Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją;
• kredito įstaigos, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius, elektroninių pinigų įstaigos, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų valdymo įmonės arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kuriems leidžiama teikti kriptoturto paslaugas.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kriptoturto paslaugų teikėjas gali teikti kriptoturto paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsisteigęs filialo arba jį įsteigdamas. Šios įmonės gali pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai Lietuvos bankas gauna atitinkamus pranešimus iš jų priežiūros institucijos.

Kaip atpažinti neteisėtus pasiūlymus investuoti?

Norėdami jus apgauti, sukčiai sugalvos įvairiausių būdų – kurs netikras interneto svetaines, reklamas, skambins jums telefonu ar rašys el. laiškus. Vis dėlto, nepaisant to, kokį būdą sukčiai naudos, juos nesunku atpažinti, jei žinosite šiuos požymius: 

1. Žadamas greitas ir nerealus uždarbis: investavimo konsultantai tikina, kad rizikos investuoti nėra, uždarbis garantuotas, o jūsų indėlis bus minimalus

Paprastai neteisėtus investavimo pasiūlymus galima atpažinti iš to, kad sukčiai siūlo greitą, nerealiai didelį uždarbį ir jokios rizikos. Atminkite, kad investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja, o normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Investavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir žinių, todėl pasiūlymai, kai teigiama, kad bus generuojamas milžiniškas uždarbis be jūsų įsikišimo, turėtų būti vertinami skeptiškai. 

2. Agresyvi reklama naudojantis žinomų asmenų melagingomis sėkmės istorijomis arba naudojamasi žinomais prekės ženklais ar institucijų pavadinimais 

Tokias reklamas galite išvysti naršydami interneto svetainėse ar savo Facebook ar Instagram paskyroje – sukčiai gali naudoti garsius pramogų pasaulio veidus, žinomus valstybės institucijų vadovus ir pan. Jei tik paieškos sistemoje surinksite žodį „investuoti“, „Forex“ ar pan., šios melagingos reklamos iškart atsidurs jūsų akiratyje. Ignoruokite jas, nespauskite ant pateiktų netikrų nuorodų ir jokiu būdu nepalikite jokios asmeninės ar kontaktinės informacijos. 

Atkreipkite dėmesį į tai, kad tokiuose puslapiuose dažnai stengiamasi imituoti žinomų portalų vaizdą, tačiau juose pateikiama tik viena istorija, o kitos nuorodos yra neaktyvios arba nukreipiančios į kitas sukčių interneto svetaines.

3. Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo salose, Vanuatu, Seišeliuose) ir negali teikti investicinių ar kriptoturto paslaugų Lietuvoje. SVARBU PATIKRINTI!

Sulaukus bet kokio pasiūlymo investuoti, pirmiausia reiktų pasitikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla. Tą galite padaryti čia. Įsitikinkite, kad licenciją turi būtent ta, o ne kita panašaus pavadinimo įmonė. Taip pat būtinai patikrinkite, ar investuoti siūlančios įmonės interneto svetainė nėra įrašyta į nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašą. Tą galite padaryti čia. Papildomai rekomenduojama patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonę internete – dažnai galite rasti kitų vartotojų skundų ar įspėjimų.

4. Didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti investavimo sumą

Jei jau užkibote ant sukčių kabliuko ir šiek tiek investavote, jie taip paprastai savo aukos nepaleis – sulauksite raginimų investuoti vis didesnę sumą. Atsargiai vertinkite įtaigų konsultantų spaudimą investuoti greitai ir skubiai, neva „prarasite puikią galimybę“. Atminkite, kad sukčiai gali iš pradžių imituoti, kad investicija duoda nedidelę „investavimo“ grąžą, taip skatindami pervesti daugiau lėšų. Dažniausiai siūloma pasinaudoti nemokama galimybe gauti didesnį investavimo svertą, didesne suma papildžius sąskaitą. Deja, norint susigrąžinti lėšas, sukčiai tampa nebepasiekiami, o visas pervestas lėšas pasisavina. Nepasiduokite tokiems įkalbinėjimams – pasidavę prarasite tik dar daugiau pinigų! Jokiu būdu daugiau neinvestuokite, o apie sukčius praneškite tl.bl@aruizeirp arba tl.bl@ofni.

5. Žadama, kad nesėkmės atveju, pasinaudojus Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslauga, galima susigrąžinti prarastus pinigus, arba siūloma pagalba už tam tikrą mokestį padėti juos susigrąžinti 

Pagal Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslauga kompensuojama tik tuo atveju, jei pirkėjas negauna prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo, o investicijų rizika nėra draudžiama. Norėdami išsamiau sužinoti konkrečios mokėjimo kortelių organizacijos taikomas taisykles, kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją, išdavusį jums mokėjimo kortelę.

Sukčiai, turėdami jūsų kontaktinius duomenis ir žinodami, kad jau praradote lėšų, dažnai prisistato teisininkų kontorų atstovais ir pasiūlo už 10–50 proc. tarpininkavimo mokestį padėti jums atgauti prarastas lėšas. Nesusiviliokite tokiais pasiūlymais, nes būsite apgauti dar kartą. 

Ką daryti, jei įtariate pakliuvęs į sukčių spąstus?

Jei investavote ir norite susigrąžinti investuotas lėšas, bet jums tai nepavyksta, nes:

• jūsų pinigų valdytojas (brokeris) nebeatsiliepia ir neatsako į laiškus;
• jus spaudžia investuoti dar daugiau pinigų arba mokėti papildomus mokesčius;
• jums sako, kad jūsų pinigai užstrigę kažkokioje neegzistuojančioje įstaigoje;
• jus psichologiškai spaudžia neatsiimti „investicijos“.

Tai yra ženklai, kad jus apgavo ir pakliuvote į sukčių spąstus. Ką daryti, jei taip nutiko?

1. Nedelskite ir daugiau „neinvestuokite“ – neperveskite nė cento.
2. Nutraukite ryšį – nustokite bendrauti su sukčiais, ignoruokite jų skambučius, žinutes, el. laiškus. Jie gali mėginti su jumis susisiekti ir įtikinti jus toliau investuoti arba susimokėti lėšų pervedimo komisinius mokesčius.
3. Kreipkitės į savo mokėjimo įstaigą (banką, el. pinigų ar kita įstaigą) – jie gali padėti sustabdyti pinigų pervedimus ir suteikti daugiau informacijos.
4. Informuokite teisėsaugos institucijas (Lietuvos policiją, FNTT, prokuratūrą ir kt.) – pateikite kuo daugiau informacijos apie sukčius ir įvykį.
5. Apie investicinį sukčiavimą informuokite ir Lietuvos banką (el. paštu tl.bl@aruizeirp). Lietuvos bankas neturi įgaliojimų tirti nusikalstamų veikų, tačiau turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias interneto svetaines. Blokuojamas interneto svetaines galite rasti čia.
6. Dalinkitės savo istorija ir padėkite kitiems apsisaugoti nuo sukčių. Įspėję kitus apie galimus sukčiavimo būdus, padėsite apsaugoti daugiau žmonių nuo finansinių nuostolių. Taip pat jūsų patirtis gali būti naudinga ir Lietuvos bankui, teisėsaugai, kitoms institucijoms, kuriančioms priemones kovai su sukčiavimu.

Investicinių sukčiavimų istorijos Lietuvoje

Dalinamės realiomis investicinio sukčiavimo istorijomis apie tai, kaip sukčiai įtikino Lietuvos žmones investuoti į neegzistuojančias, apgaulingas platformas ir taip išviliojo jų pinigus.

Svarbu žinoti:

• Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti investicinės bendrovės, kurių veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko. Licencijuotų įmonių sąrašą galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje;
• jei siūloma didelė grąža, didelis pelnas – rizika būti apgautam yra labai didelė. 

Sukčiavimo istorijos

• Nepažįstami asmenys įtikino vyrą investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo daugiau kaip 44 tūkst. eurų. (50 m. vyras, Klaipėdos apskr.)
• Būnant namuose, telefonu vyrui paskambino nepažįstami asmenys. Jie apgaulės būdu per vieną savaitę (!) iš vyriškio išviliojo daugiau kaip 97 tūkst. (63 m. vyras, Kauno apskr.)
• Sukčiai telefonu įtikino klaipėdietę investuoti į internetinę investavimo platformą, apgaulės būdu išviliojo 15 tūkst. eurų. (36 m. moteris, Klaipėdos apskr.)
• Per nepilnus metus nepažįstami asmenys įtikino moterį investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo apie 10 tūkst. eurų. (59 m. moteris, Tauragės apskr.)
• Per du mėnesius nepažįstamas vyriškis per internetinę investavimo platformą „Curionfinance“ apgaulės būdu iš moters išviliojo 50 tūkst. eurų. (73 m. moteris, Marijampolės apskr.)
• Per vieną mėnesį nepažįstami asmenys įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo 39,5 tūkst. eurų. (52 m. vyras, Klaipėdos raj.)
• Moteriai būnant namuose, su ja susisiekė nepažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė investuoti į kitų šalių valiutas. Apgaulės būdu išviliojo apie 33 tūkst. eurų. (68 m. moteris, Vilniaus apskr.)
• Apgaulės būdu nepažįstami žmonės įtikino vyriškį investuoti į kriptoturtą – vyras prarado 37,2 tūkst. eurų. (60 m. vyras, Klaipėdos apskr.)

Jei susidūrėte su panašia situacija ir norite padėti kitiems atpažinti investicinius sukčius, pasidalinkite savo patirtimi el. paštu tl.bl@crf.

[[#ex]]