Kartu su Bendra pertvarkymo valdyba esame atsakingi už Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų pertvarkymą taip, kad nesutriktų svarbiausios jų funkcijos, o indėlininkų ir mokesčių mokėtojų lėšos būtų apsaugotos.
Poreikis turėti efektyvią pertvarkymo sistemą ypač išryškėjo pasaulinės finansų krizės metu, kai, siekdamos užtikrinti finansinį stabilumą, valstybės neretai turėdavo gelbėti žlungančius bankus naudodamos mokesčių mokėtojų pinigus. Tuo tikslu įgyvendinta ES Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, nustatanti kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Pagal naują sistemą dideli bankai, užuot bankrutavę, būtų pertvarkomi pagal iš anksto parengtą planą.
Šioje sistemoje Lietuvos bankui priskirta nacionalinės pertvarkymo institucijos funkcija. Ją įgyvendindamas Lietuvos bankas galės taikyti tokias priemones:
- parduoti verslą – banką ar jo veiklos dalis parduoti vienam ar keliems pirkėjams be pertvarkomo banko akcininkų pritarimo;
- sukurti laikiną įstaigą – perkelti banką į laikiną įstaigą siekiant išsaugoti svarbiausias banko funkcijas ir palengvinti nuolatinę prieigą prie indėlių;
- atskirti turtą – sukurti „gerą“ ir „blogą“ bankus, atitinkamai atskiriant pertvarkomo banko turtą;
- gelbėti privačiomis lėšomis (angl. bail-in): jei banko finansinė padėtis pablogėtų tiek, kad neužtektų paties banko lėšų ar kitų priemonių, ši priemonė užtikrintų, kad būtų galima išgelbėti ypatingos svarbos banko funkcijas, o pertvarkymo išlaidas padengtų banko savininkai ir kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai. Banko veiklos sritims, kurios neturi sisteminės reikšmės finansų sektoriaus stabilumui ir šalies ekonomikai, galės būti taikomos įprastos bankroto procedūros.
Tapę nacionaline pertvarkymo institucija, pradėjome dalyvauti bendrame pertvarkymo mechanizme ir Bendros pertvarkymo valdybos (anglų k.) – ES lygmens pertvarkymo institucijos – veikloje. Bendra pertvarkymo valdyba yra tiesiogiai atsakinga už ECB prižiūrimų reikšmingų bankų ir keliose bankų sąjungos valstybėse veikiančių bankų grupių pertvarkymo planavimą ir pertvarkymo priemonių taikymą. Tai antrasis svarbus žingsnis, užtikrinantis visišką dalyvavimą šalies finansinį stabilumą stiprinančioje ES bankų sąjungoje, be jau nuo 2015 m. pradžios kartu su ECB vykdomos bendros bankų priežiūros.
Kaip pertvarkymo institucija, kartu su Bendra pertvarkymo valdyba ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis rengiame detalius pertvarkymo planus, kuriais bus vadovaujamasi, jei prireiktų užtikrinti su reikšmingomis problemomis susidūrusios kredito įstaigos veiklos tęstinumą.
Įgyvendinus Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, buvo pradėtas kaupti pertvarkymo fondas, į kurį įmokas turi mokėti euro zonos valstybių bankai ir reikšmingos investicinės įmonės. Taigi probleminių bankų pertvarkymas bus finansuojamas visų pirma akcininkų ir kreditorių lėšomis, o prireikus ir iš centralizuoto euro zonos Bendro pertvarkymo fondo.