Reikalavimai, taikomi draudimui šiuo atveju, nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme (EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad klientų lėšų draudimas yra EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto klientų lėšų atskyrimo, kaip klientų lėšų apsaugos būdo, alternatyvus variantas, saugoma turėtų būti nuo tų pačių rizikų, kaip ir klientų lėšų atskyrimo atveju. Todėl svarbu užtikrinti, kad įstaigai negalint vykdyti savo įsipareigojimų klientams, ypač nemokumo atveju, draudimo įmonė padengtų įstaigos įsipareigojimus klientams. Tokie atvejai turėtų būti nurodyti draudimo sutartyje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad draudimo suma būtų ne mažesnė nei tuo atveju, jeigu klientų lėšų apsaugai būtų pasirinktas lėšų atskyrimo būdas. Be to, įstaiga, pasirinkusi šį būdą, sudarydama draudimo sutartį privalo užtikrinti nenutrūkstamą draudimo sutarties galiojimą.
Be to, svarbu, kad draudimo išmoka būtų pervedama į įstaigos turimą atskirą klientų lėšų saugojimo sąskaitą ir sutarties dėl šios sąskaitos sudarymo nuostatose turi būti aiškiai nurodyta, kad sąskaitos paskirtis yra klientų lėšų saugojimas, aptartas šių lėšų nuosavybės aspektas.
Kai draudimo sutartyje yra taikoma išskaita, įstaiga turi užtikrinti, kad ėmėsi EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir MĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių arba veiksmų, kad būtų apsaugotos klientų lėšos, atitinkančios išskaitos dydį, ir nurodyti šias priemones arba veiksmus.