Tikslaus apibrėžimo nėra
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme nėra pateikto maržos apibrėžimo, nes ją apibrėžti sudėtinga ir jos apibrėžimas kiekvienu atveju priklauso nuo to, kokios sudedamosios dalys, atsižvelgiant į konkretaus kredito davėjo veiklos modelį, sudaro maržą.
Turėtų būti suprantama kaip Jums asmeniškai pasiūlyta kredito davėjo „kaina“ už kreditą
Paprastai maržą reiktų suprasti kaip skirtumą tarp palūkanų normos, kurią bankas taiko už būsto kreditus, ir banko skolinimosi išlaidų, kurios priklauso nuo tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Paskolos maržą dažniausiai sudaro banko administracinės išlaidos, susijusios su paskolos tvarkymu, kredito gavėjo rizikingumo vertinimas, reguliavimo išlaidos ir banko pelno dalis. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra fiksuotoji, bankai patiria papildomų išlaidų, susijusių su palūkanų normos rizikos valdymu.
Maržos atskleidimas kredito sutartyje
Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, būsto kredito sutartyje turi būti nurodytas kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis, taip pat turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs maržos didinimo ir mažinimo atvejai bei sąlygos. Būsto kredito sutartyje nustatyta marža gali būti didinama tik tiek, kiek nurodyta būsto kredito sutartyje, ir tik esant esminiams kredito sutarties sąlygų pažeidimams, tinkamai apie tokį maržos padidinimą informuojant kredito gavėją. Maržą padidinti galima tik tokiam laikotarpiui, kurį buvo pažeistos būsto kredito sutarties sąlygos.
Marža laikui bėgant kinta priklausomai nuo situacijos rinkoje
Naujų suteikiamų paskolų vidutinės maržos laikui bėgant gali kisti dėl bankų sektoriaus konkurencinių veiksnių, likvidumo situacijos, paskolų paklausos, rinkos ir geopolitinių sąlygų šalyje.
Refinansavimas maržos mažėjimo laikotarpiais gali sumažinti galutinę kredito kainą
Vidutinė būsto kreditų marža Lietuvoje 2018–2020 m. padidėjo iki 2,4 proc., o nuo 2020 m. gegužės mėn. pradėjo tolygiai mažėti.
Nuo pasiekto aukščiausio taško 2020 m. gegužės mėn., būsto paskolų maržų mediana, 2024 m. sausio mėn. duomenimis, yra sumažėjusi 0,75 proc. punkto, arba beveik trečdaliu. Būsto paskolos, suteiktos 2018–2021 m., t. y. didesnių maržų laikotarpiu, sudaro apie 44 proc. dabartinio būsto paskolų portfelio, taigi dėl palankių maržos mažėjimo tendencijų nemažai daliai būsto paskolų turėtojų būsto paskolos persitarimas ar refinansavimas galėtų būti finansiškai naudingas ilguoju laikotarpiu. Mokant paskolos grąžinimo įmokas ir didėjant namų ūkio pajamoms bei būsto kainai, paskolos rodikliai, tokie kaip paskolos ir įkeisto turto vertės santykis (LTV santykis), kredito įmokų ir tvarių pajamų santykis (DSTI santykis), likutinė trukmė, mažėja, tad nauja refinansuojamos paskolos marža galėtų būti mažesnė ir dėl sumažėjusios individualios paskolos rizikos.
