Lietuvos bankas

Asmeniniai finansai – tai asmens arba šeimos pajamos, išlaidos, skolos ir santaupos. Išmintingai juos valdant, pavyks išvengti didelių skolų ir sukaupti lėšų juodai dienai ar ateičiai. Štai kelios kertinės asmeninių finansų valdymo taisyklės: 

  • išlaidos turi būti mažesnės už pajamas;
  • būtinos santaupos įvairiems nenumatytiems atvejams;
  • būsimoms didelėms išlaidoms reikia ruoštis iš anksto (pvz., pensija, vaikų mokslai ir pan.);
  • skolintis reikia atsakingai.

[[#ex]]

Kaip įprasti planuoti pajamas ir išlaidas?

Ar žinote, kiek per mėnesį išleidžiate maistui, būstui, transportui, drabužiams, išsilavinimui ar pramogoms? Ar tiksliai žinote, kokio dydžio pajamas gaunate? Jeigu taip, – puiku, o jei ne – pats laikas pagalvoti apie savo biudžetą.
Asmeninis biudžetas – tai pajamų ir išlaidų planas. Turint tokį planą, galima kontroliuoti padėtį – žinoti, ką galima sau leisti, o ko ne, išvengti nereikalingų išlaidų, įgyvendinti finansinius tikslus ir pasinaudoti atsiradusiomis progomis.

Planuojant biudžetą, svarbiausia tiksliai nurodyti savo pajamas ir išlaidas. Galima pasitelkti tam tikslui skirtas mobiliąsias programėles, o jei dažniausiai mokate mokėjimo kortele ir turite elektroninę bankininkystę, naudokitės finansų planuotojo funkcija. Aišku, biudžetą planuoti galima ir paprasčiausiame sąsiuvinyje ar kompiuteryje. Svarbu, kad tai būtų patogu. 

Keli žingsniai, būtini planuojant biudžetą:

1 žingsnis. Kurį laiką, bet ne trumpiau nei 1 mėnesį tiesiog žymėkitės savo pajamas ir išlaidas. 

2 žingsnis. Peržiūrėkite, kam išleidžiate daugiausia pinigų. Įvertinkite, ar pavyktų dalį pajamų atidėti taupymui, kurias išlaidas būtų galima sumažinti.

3 žingsnis. Pradėkite planuoti išlaidas. Apskaičiuokite, kiek kiekvieną mėnesį reikės išleisti maistui, būstui, transportui, kiek pinigų galite skirti pramogoms, ir stenkitės neviršyti numatytos sumos. 

4 žingsnis. Įtraukite taupymą į būtinąsias išlaidas. Išlaidas planuokite taip, kad bent 10 proc. visų pajamų būtų galima skirti taupymui. 

Kokias išlaidas įtraukti į asmeninį biudžetą? 

Būtinąsias išlaidas galima sugrupuoti į fiksuotas ir kintamas. Kai kurios išlaidos kiekvieną mėnesį bus vienodos, pavyzdžiui:

  • būsto nuomos ir priežiūros mokesčiams;
  • viešojo transporto bilietui;
  • mokesčiams už televiziją, internetą, narystę sporto klube ar pan.;
  • paskoloms;
  • santaupoms (pinigai, kuriuos norime sutaupyti).

Šių išlaidų dydį ir periodiškumą žinome ir galime lengvai planuoti. 

Kitos išlaidos gali kisti kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui:

  • maistui;
  • būsto išlaikymui (mokesčiai už vandenį, elektrą, šildymą);
  • degalams;
  • už mobilųjį telefoną;
  • maistui kavinėse, restoranuose;
  • įvairiems pirkiniams ir paslaugoms.
Svarbu! Išsiugdykite įprotį planuoti išlaidas ir laikytis sudaryto plano!

Ką daryti, jei nepavyksta planuoti?

Daugelis apytiksliai žino, kiek gauna ir kiek išleidžia, bet nuosekliai planuoti savo biudžetą ir laikytis plano pavyksta tikrai ne visiems. Tokiu atveju patariama:

  • sudaryti periodinio pervedimo sutartį, pagal kurią iš sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis, pajamų gavimo dieną į atskirą sąskaitą ar indėlį būtų pervedama norima sutaupyti suma;
  • taupymui atidėjus dalį pajamų, iš turimų pinigų atimti sumą, skirtą būtinosioms išlaidoms (paskoloms, mokesčiams už būstą, sveikatos priežiūrai ir pan.);
  • likusius pinigus padalyti į tiek lygių dalių, kiek liko savaičių iki tol, kol vėl gausime pajamų (po vieną dalį kiekvienai savaitei);
  • stengtis visą savaitę išgyventi iš tam skirtų pinigų;
  • jei pinigų mėnesio gale liko, juos atsidėkite. Tai jūsų kišenpinigiai, kuriuos galite leisti kada norite ir kur norite. 

Kaip sutaupyti nenumatytiems atvejams?

Kiekvienam siūloma sukaupti atsargų įvairiems nenumatytiems atvejams, kitaip tariant, juodai dienai. Tokios santaupos turėtų būti lengvai prieinamos (tai gali būti indėlis, banko sąskaita ar pan.) ir naudojamos tik tada, kai nutinka rimta bėda, pavyzdžiui, netekus darbo, reikšmingai sumažėjus pajamoms ar pan. 

Suma, kurią rekomenduojama sukaupti nenumatytiems atvejams, priklauso nuo:

  • pajamų ir įprastinių išlaidų;
  • asmeninės situacijos (ar yra kitų pajamų šaltinių, skolų, išlaikytinių);
  • ekonominės aplinkos (kokia padėtis darbo rinkoje, kaip keičiasi kainos, ar būtų sudėtinga ir kiek kainuotų pasiskolinti).

Jei esate tikri dėl būsimų pajamų, turite kelis pajamų šaltinius (šeimoje dirba keli asmenys), prireikus galite pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 3–6 mėnesių pajamų atsargos. 

Jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, šeimoje dirba tik vienas asmuo, jei užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ar didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti (yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų reikia turėti daugiau – prireiks 6–12 mėnesių pajamų sumos. 

Jei pajamos itin nepastovios, yra didžiulė rizika prarasti darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus.

Svarbu! Jei tokių santaupų neturite, kas mėnesį taupymui atidedamą sumą skirkite būtent tokiam rezervui sukaupti. Stenkitės atidėti bent 10 proc. gaunamų pajamų.

Skolintis ar susitaupyti?

Vienas svarbiausių sprendimų, kuriuos gali tekti priimti tvarkant asmeninius finansus, tai sprendimas dėl paskolos. Kada verta skolintis, kiek paskola kainuoja ir ką daryti, jei finansinė situacija staiga pasikeičia? Atsakymai į šiuos klausimus padės įvertinti, ar verta imti paskolą. 

Ką reikėtų įvertinti prieš skolinantis? Pirmiausia reikėtų pagalvoti:

  • Kokiu tikslu skolinuosi? 
  • Ar man tikrai reikia to, kam ketinu skolintis?
  • Gal galėčiau tokią sumą sutaupyti ar pasiskolinti iš artimųjų (be palūkanų ir mokesčių)?

Kada verta skolintis? 

Skolintis verta, jei ketinate finansuoti tai, kas turi ilgalaikę vertę, pavyzdžiui, nuosavą būstą, mokslus, verslo idėją. O jei trokštamas pirkinys skirtas trumpalaikiam vartojimui, pavyzdžiui, kelionei, mobiliajam telefonui, buitinei technikai, pirmiausia reikėtų įvertinti, per kiek laiko reikiamą sumą būtų galima susitaupyti.

Kiek man kainuos paskola?

Jei vis dėlto nusprendėte skolintis, įvertinkite visą paskolos kainą ir kokią sumą per mėnesį galėsite skirti finansiniams įsipareigojimams (įskaitant jau turimus finansinius įsipareigojimus).

Svarbu! Paskolos kainą sudaro ne tik palūkanos, bet ir įvairūs sutarties sudarymo, sutarties sąlygų keitimo, administravimo ir kiti mokesčiai. 

Skolinantis labai svarbi asmens kredito istorija. Tai informacija apie anksčiau prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius 6 mėnesius. Nepriekaištinga kredito istorija gali lemti lankstesnes paskolos sąlygas ir mažesnę skolinimosi kainą. Netinkama kredito istorija gali lemti didesnes mokėtinas palūkanas, apsunkinti galimybes gauti kreditą ar prekes ir paslaugas išsimokėtinai.

Kiek galiu skirti lėšų paskolos įmokoms? 

Didžiausias galimų finansinių įsipareigojimų dydis nustatytas Lietuvos banko valdybos patvirtintuose Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose. Apie savo galimybes ne kartą teks kalbėtis su skolintojais, todėl pravartu žinoti kelis skaičius.

40 proc. 
Visi jau turimi ir prisiimami nauji finansiniai įsipareigojimai per mėnesį gali sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. šeimos tvarių pajamų. 
Taigi, jei šeima per mėnesį gauna 2000 eurų, paskolos (paskolų) įmokoms bus galima skirti ne daugiau kaip 800 eurų per mėnesį.
Tai maksimalus visų asmens galimų finansinių įsipareigojimų dydis. Vis dėlto geriau, kad mėnesio finansiniai įsipareigojimai nesiektų 30 proc. gaunamų pajamų. Toks dydis padėtų labiau apsisaugoti nuo galimų finansinių problemų, jei šiek tiek padidėtų palūkanų suma ar atsirastų papildomų įsipareigojimų.

15 proc.
Tai aktualu, ketinant imti paskolą nuosavam būstui įsigyti. Skolinantis būstui, pradinis įnašas būtinai turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės. Tai reiškia, kad, perkant butą už 50 tūkst. eurų, privaloma turėti sukaupus bent 7 tūkst. 500 eurų pradinį įnašą. Daugiau apie būsto paskolas sužinosite čia

Ką darysiu, jei finansinė padėtis pablogės?

Įvertinti, ar esate pasiruošęs netikėtiems įvykiams, padės atsakymai į tokius klausimus:

  • Ar turiu rekomenduojamą atsargą juodai dienai?  
  • Ar galėsiu mokėti paskolos įmokas, jei staiga pablogės mano šeimos finansinė padėtis arba gerokai išaugs palūkanos?
  • Kaip mano finansinę būklę paveiks, pavyzdžiui, šeimos pagausėjimas
Svarbu! Jei finansinė padėtis pagerėtų pirmiausia patariama pagalvoti apie kredito grąžinimą anksčiau laiko. 

Ką daryti įsiskolinus?

Skolinantis pernelyg optimistiškai ir tinkamai neįvertinus savo galimybių, net ir laikini finansiniai nesklandumai gali įsukti į skolų ratą. Pirmieji pavojaus signalai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra šie:

  • nebegalite atsidėti bent 5 proc. pajamų;
  • laiku neapmokate einamųjų sąskaitų;
  • pradelsiate paskolos įmokų mokėjimą;
  • skolinatės ankstesniems įsiskolinimams padengti ir pan.

Tokiu atveju svarbu kuo anksčiau pripažinti, kad nebegalite padengti visų finansinių įsipareigojimų ir turite imtis veiksmų problemoms spręsti.
Vienas iš geriausių būdų – surašyti visus savo įsiskolinimus ir juos išdėlioti pagal svarbą (pavyzdžiui, mokamų palūkanų dydis, skolos suma, uždelsimo suma ir kt.). Rekomenduojama pirmiausia padengti tuos finansinius įsipareigojimus, kurių palūkanos yra didžiausios. 

Svarbu! Jei vėluojate sumokėti paskolų įmokas, nedelsdami kreipkitės į kredito davėją ir tarkitės su juo. 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-27