Apžvalgos ir leidiniai

Šiame straipsnyje vertinamas Lietuvos socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) rezervas visuomenės senėjimo ir makroekonominio sukrėtimo sąlygomis. „Sodros“ biudžetas iki 2050 m. prognozuojamas pagal dvi pensijų indeksavimo taisykles: dabartinį teisinį reguliavimą ir septynerių metų vidurkio taisyklę, pagal kurią indeksavimas nebūtų stabdomas, o  rezervą leidžiama panaudoti pensijų išlaidoms dengti. Renkantis, kurią iš šių dviejų taisyklių taikyti, iš esmės tenka rinktis tarp rezervo kaupimo ir pensijų adekvatumo (pensijų pakankamumo užtikrinant pajamas senatvėje). Taikant nestabdomo indeksavimo taisyklę, investicijos ir fiskalinės priemonės gali sušvelninti demografinį spaudimą, bet negali išspręsti pensijų adekvatumo problemos iš esmės. Jei kiltų pasaulinės finansų krizės pobūdžio sukrėtimas, pasirinktas indeksavimo scenarijus nulemtų, kam tektų krizės našta: pagal vieną scenarijų – ji būtų dengiama iš rezervo, pagal kitą – ją dengtų pensininkai. 

Raktiniai žodžiai: pensijų rezervas, einamųjų įmokų ir išmokų sistema, demografinis senėjimas, pajamų pakeitimo norma, atsparumas krizėms

JEL klasifikacija: H55, J11, J26, G11.

Šiame straipsnyje pateikiamas pasiūlymo leisti pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas iš Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos fondų išankstinis vertinimas. Pirma, taikant kiekybinį makroekonominį modelį, pagal alternatyvius scenarijus kiekybiškai įvertinamas galimo esamų dalyvių pasitraukimas ir sukauptų lėšų atsiėmimo iš pensijų sistemos antrosios pakopos fondų  poveikis ekonomikai vidutinės trukmės laikotarpiu. Antra, pateikiamas ilgalaikis dabartinių pajamų pakeitimo normų vertinimas ir pasekmės, kurias esamų dalyvių pasitraukimas ir sukauptų lėšų atsiėmimas gali turėti tiems asmenims, kurie nuspręs atsisakyti dalyvauti antrojoje pakopoje.