-
Santrauka
Šiame straipsnyje vertinama Lietuvos 2000–2025 m. laikotarpio natūralioji palūkanų norma (r*) ir jos atspindimos pinigų politikos sąlygos. Tam naudojamas iš dalies struktūrinis neobservuojamųjų komponentų modelis, pritaikytas mažai, atvirai ir konverguojančiai ekonomikai – įtraukiama realiojo efektyviojo valiutos kurso dinamika, taip pat patikslinamas produkcijos atotrūkio nustatymas ir nagrinėjamas apklausų rezultatais grindžiamų infliacijos lūkesčių vaidmuo. Iš gautų rezultatų matyti, kad Lietuvos r* šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį buvo palyginti aukšta, pasaulinės finansų krizės laikotarpiu reikšmingai sumažėjo, vėliau kurį laiką buvo žema, o pastaraisiais metais r* reikšmės vėl tapo teigiamos. Po euro įvedimo, vykstant gilesnei ekonominei ir finansinei integracijai, Lietuvos r* įverčių pokyčiai buvo panašesni į euro zonos natūraliosios palūkanų normos raidą. Iš šių įverčių galima spręsti, kad istoriškai dominavo skatinamosios pinigų politikos sąlygos, o pastarojo laikotarpio pinigų politika buvo iš esmės neutrali.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba