Lietuvos bankas

Siekiame prisidėti prie finansų sistemos stabilumo užtikrinimo Lietuvoje, todėl nuolat stebime ir vertiname galimai pažeidžiamas sistemos vietas, taip pat imamės priemonių joms užkardyti. Siekdami šio tikslo, atliekame visapusišką finansų sistemos analizę, aktyviai reaguojame į finansų sistemai kylančias grėsmes, t. y. vykdome makroprudencinę politiką.

Pagrindinis makroprudencinės politikos uždavinys – užtikrinti finansinį stabilumą. Turime platų makroprudencinių priemonių arsenalą, padedantį mažinti besiformuojančius disbalansus ir jų poveikį finansų sistemai. Svarbiausios iš jų – Atsakingojo skolinimo nuostatai, ribojantys netvarų namų ūkių įsiskolinimą, ir bankams taikomi kapitalo rezervai, skirti finansų sistemos atsparumui didinti.

Rengiame ir viešai skelbiame finansinio stabilumo apžvalgas, finansų įstaigų, įmonių, namų ūkių bei nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausas ir kitą su finansiniu stabilumu susijusią informaciją. Reguliariai tikriname finansų sistemos atsparumą vidaus ir išorės sukrėtimams, atlikdami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Finansų sistemos rizikos

Vykdydamos savo veiklą, finansų įstaigos susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis. Susipažinkite su pagrindinėmis finansų įstaigų nuolat patiriamomis rizikomis.

[[#ex]]

Finansų sistemos struktūra

Lietuvos finansų sistemos struktūra pagal turtą
(2019 m. gruodžio 31 d.)

Šaltiniai: AB „NASDAQ OMX Vilnius“, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Paskutinė duomenų atnaujinimo data: 2021-01-21

Turto pokytis per metus
(2019 m. gruodžio 31 d.)

Šaltiniai: AB „NASDAQ OMX Vilnius“, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Paskutinė duomenų atnaujinimo data: 2021-01-21

Pastabos: 1. Laikotarpio pabaigos duomenys. 2. Bankų duomenys pateikiami nekonsoliduoti. 3. Siekiant duomenų palyginamumo, turto pokytis per metus skaičiuojamas įskaitant tik per tą laikotarpį veikusias įstaigas, jei tokie duomenys yra.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-08-30