Lietuvos bankas

Žalieji finansai – tai finansinė veikla (skolinimas ir investavimas), kuria siekiama padaryti teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, finansuojant aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, klimato kaitos mažinimo bei prisitaikymo prie jos projektus.

Žalieji finansai apima visas paskolas, investicijas, finansines priemones, kurios padeda rinkos dalyviams (vartotojams, verslui, finansų sektoriui) prisidėti prie teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, pvz., finansuojant atsinaujinančius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, aplinkos apsaugos technologijas, bioįvairovės apsaugą, žiedinės ekonomikos kūrimą ir pan.

Atlik testą apie žaliuosius finansinius produktus 

 

[[#ex]]

Kodėl žalieji finansai yra svarbūs?

Žalieji finansai yra svarbūs tuo, kad jais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos, kapitalą nukreipiant į aplinką ir klimatą tausojančius projektus.

Vartotojams žaliasis finansavimas suteikia galimybę finansiškai remti iniciatyvas, kurios atitinka jų aplinkosaugines vertybes.

Žalieji finansai atliepia vis didėjantį visuomenės dėmesį bei valstybių įsipareigojimus spręsti žmogaus veiklos sukeltas aplinkosaugos problemas ir yra viena pagrindinių priemonių tai pasiekti.

Žalieji finansai taip pat padeda mažinti su klimato kaita ir gamtos nykimu susijusias finansines rizikas ir iš to kylančias grėsmes finansų sistemos stabilumui.


Kodėl klimato kaita ir blogėjanti gamtos būklė yra aktualūs finansų sistemos dalyviams?

Klimato kaitos ir gamtos nykimo keliamos rizikos finansų sektoriaus dalyviams skirstomos į dvi grupes:

  1. Fizinės rizikos (angl. physical risks), susijusios su gamtinių įvykių (pvz., potvynių, sausrų, audrų, karščio bangų, ekstremalių šalčių) daroma žala, pasaulinės temperatūros kilimo padariniais (pvz., išteklių stoka, teritorijų apsėmimas kylant jūros lygiui) ar kitomis ilgalaikėmis gamtos nykimo pasekmėmis (pvz., tarša, bioįvairovės mažėjimas).
  2. Pereinamojo laikotarpio rizikos (angl. transition risks), susijusios su naujais valdžios institucijų reikalavimais, vartotojų pasirinkimų ir investuotojų lūkesčių pokyčiais, technologinėmis inovacijomis.

Fizinės ir pereinamojo laikotarpio rizikos gali turėti neigiamą poveikį investicijų vertei, įmonių finansinei būklei, reputacijai ir ilgalaikėms veiklos perspektyvoms. Visa tai gali virsti finansiniais nuostoliais, sumažinti finansų sektoriaus kapitalo atsargas, atsparumą ir galimybes sklandžiai atliepti ekonomikos finansavimo poreikius.


Kas yra Europos žaliasis kursas ir ką reiškia „net zero“?

Europos žaliasis kursas yra 2019 m. patvirtinta Europos Sąjungos (ES) strategija, kuria siekiama, kad ES pereitų prie žaliosios ekonomikos ir iki 2050 m. taptų pirmuoju klimatui neutraliu regionu. ES siekia kuo labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakas, o sunkiai išvengiamą jų likutinį kiekį kompensuoti iš atmosferos sugeriamomis arba surenkamomis ŠESD, kad galiausiai pasiektų vadinamąjį grynąjį nulį (angl. net zero). Europos žaliasis kursas apima didelio masto investicijas į atsinaujinančią energiją, energinio efektyvumo didinimą, žiedinę ekonomiką, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių pertvarką, biologinės įvairovės apsaugą.

Siekdama išvengti klimato kaitos sukeltų katastrofiškų pasekmių ir užtikrinti tvarią ateitį ateinančioms kartoms, ES yra išsikėlusi gyvybiškai svarbius ŠESD išlakų mažinimo tikslus. Palyginti su 1990 m., iki 2030 m. siekiama bendras ŠESD išlakas sumažinti 55 proc., iki 2040 m. grynąsias ŠESD išlakas sumažinti 90 proc., o iki 2050 m. pasiekti ŠESD išmetimų grynąjį nulį, t. y. visas savaime išsiskiriančias arba išmetamas ŠESD visiškai kompensuoti sugeriamu arba surenkamu ŠESD kiekiu.


Kokių žaliųjų finansinių produktų siūlo bankai ir kitos finansų institucijos?

Žaliųjų finansinių produktų pasiūla nuolat gausėja – iš esmės tai tie patys įprasti finansiniai produktai, tačiau su įvardintu tikslu vienaip ar kitaip prisidėti prie teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui.


Kur rasti informacijos ir kaip įsitikinti žaliųjų finansinių produktų žalumu?

Klientams ir potencialiems investuotojams, ieškantiems informacijos apie žaliuosius finansinius produktus, svarbu žinoti, kad pensijų, investiciniams fondams ir investiciniam gyvybės draudimui taikomi privalomi atskleidimo reikalavimai pagal Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reikalavimų reglamentą (TFIAR, angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR), o emitentams – pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD).

Tačiau žaliosioms paskoloms, indėliams ir kitiems finansiniams produktams dažniausiai netaikomi informacijos atskleidimo standartai, todėl jų žalumą įvertinti gali būti sunkiau. Informacija apie siūlomų žaliųjų produktų ypatybes dažniausiai pateikiama institucijų interneto svetainėse.


Kokia yra žaliųjų finansinių produktų rizika ir grąža?

Žaliesiems finansiniams produktams būdingos iš esmės tos pačios rizikos kaip ir tapačiam nežaliajam produktui, tačiau papildomai reikia įvertinti galimą žalumo tikslo riziką ir poveikį investicijų grąžai. Žalumo tikslas negarantuoja nei didesnio saugumo, nei didesnės investicijų grąžos, nes gali tiek didinti (pvz., jei investuojama į rizikingą technologinę naujovę), tiek mažinti riziką.

Be to, didelė problema yra ekomanipuliavimas (angl. greenwashing), kai finansiniai produktai pateikiami kaip draugiški aplinkai neturint svarių įrodymų ar nesilaikant nusistatytų žaliųjų tikslų, taip klaidinant investuotojus ir vartotojus.


Patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis žaliojo investavimo finansinį produktą

Renkantis žaliojo investavimo finansinį produktą, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius:

  • Įsitikinkite, kad produktas atitinka jūsų finansinius tikslus, priimtinos rizikos ribas ir bendrą investavimo strategiją.
  • Įvertinkite galimą riziką ir grąžą, nes nėra garantijų, kad žaliosios investicijos bus pranašesnės už įprastus finansinius produktus.
  • Ieškokite aiškios informacijos apie tai, kaip bus naudojamos lėšos, įsitikinkite, kad projektas ar įmonė iš tiesų siekia mažinti poveikį aplinkai ir klimatui, o ne užsiima ekomanipuliavimu (angl. greenwashing). Susipažinkite su prieinama informacija apie konkretų produktą žalumo aspektu bei jį teikiančią instituciją.
  • Patikrinkite, ar investuojant į žaliąjį finansinį produktą taikomi papildomi reikalavimai, dokumentacija, papildomos išlaidos ar lengvatos.

[[#ex]]

Žalieji finansiniai produktai

[[#ex]]

Draudimas

  • Tvarumas, žalumas ir draudimas

Tvarus draudimas apima strateginį požiūrį, užtikrinantį, kad visa draudimo vertės grandinės veikla būtų vykdoma atsakingai, nustatant, vertinant, valdant ir stebint riziką ir galimybes, susijusias su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo ypatumais.

Reiktų pabrėžti, kad šiuo metu nenustatyti aiškūs ne gyvybės draudimo produktų, kurie gali turėti tvarumo požymių, ir produktų, kurie jų neturi, standartai, todėl draudimo rinkos dalyvių supratimas apie ne gyvybės produktus, turinčius tvarumo savybių, skiriasi.

Pagal 2024 m. EIOPA ataskaitą draudimų rūšys, kurios turi daugiausia su tvarumu susijusių ypatumų, yra turto draudimas ir transporto draudimas. Galima pastebėti, kad tokių ne gyvybės draudimo produktų pavyzdžiai, kuriais yra skatinamas žalumas ir teigiamas poveikis aplinkai bei klimatui, yra draudimo produktai, kuriais apdraudžiami elektromobiliai, saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir kt.

Investicinio gyvybės draudimo atveju žalumas sietinas su konkrečios investicijų krypties žalumo parametrais.

  • Patarimai, kaip pasirinkti žaliąjį investicinį gyvybės draudimo produktą

Pagal galiojančius teisinius reikalavimus draudikai savo interneto svetainėse turi skelbti ikisutartinę informaciją ir periodines ataskaitas, atskleidžiančias platinamų finansinių produktų tvarumo ypatumus ir tikslus.

Dažniausiai svetainėse, be skilčių, skirtų kitai svarbiai su draudiko veikla susijusiai informacijai, yra atskira tvarumui skirta skiltis, kurioje skelbiama informacija apie kiekvieną finansinį produktą, kuriuo skatinamas aplinkos ar socialinis tvarumas ir (ar) kurio tikslas – tvarios investicijos. Tačiau dažnai tvarumo skiltyse pateikiama ir kita su tvarumu susijusi informacija, o kai kurie draudikai rengia mokymus ir kitaip vykdo švietimą tvarumo tema.

Svarbu pabrėžti, kad draudikai, rinkdami informaciją apie investavimo tikslus, turi gauti informaciją ir apie kliento tvarumo prioritetus. Gautina informacija turi apimti visus kliento tvarumo prioritetų aspektus. Ši informacija turėtų būti pakankamai išsami ir aiški, kad kliento tvarumo prioritetus būtų galima suderinti su siūlomo investicinio gyvybės draudimo produkto tvarumo ypatybėmis, jeigu produktas jų turi.

Todėl, sudarant sutartį arba turint jau galiojančią draudimo sutartį, rekomenduotume konsultuotis tiesiogiai su draudimo paslaugų platintojais dėl tvarumo prioritetų ir (ar) tvarių investicijų įtraukimo į investicijų portfelį.


Mokėjimai

  • Ar galima už prekes ir paslaugas atsiskaityti ekologiškiau?

Perėjimas prie elektroninių mokėjimų prisideda prie aplinkosaugos, nes mažina medžiagų (medvilnės, popieriaus, dažų ir kt.), reikalingų banknotams ir monetoms gaminti, sunaudojimą ir su grynųjų pinigų gamyba susijusias ŠESD išlakas, taip pat ir papildomos banknotų ar monetų transportavimo ir paskirstymo infrastruktūros poreikį. Inicijuojant elektroninius mokėjimus (pvz., paslaugų teikėjo skyriuje) siekiama maksimaliai sumažinti popieriaus naudojimą, nebereikalaujant pildyti popierinės mokėjimo pateikimo formos. Pažymėtina, kad elektroniniai mokėjimai turi ir neigiamo poveikio aspektų, nes skaitmeninė infrastruktūra suvartoja daug energijos ir generuoja elektronikos bei plastiko atliekas.

Siekdami ekologiškumo, mokėjimo paslaugų teikėjai dažnai pasirenka mokėjimo korteles gaminti iš perdirbto plastiko, perdirbdami ir naudotas nebegaliojančias mokėjimo korteles. Taip pat ilginamas kortelių galiojimo laikas – tai mažina naujų plastikinių kortelių gamybos poreikį.

  • Lietuvos banko iniciatyva mokėjimų srityje

Lietuvos bankas, siekdamas, kad Lietuvoje mokėjimai būtų žalesni, taip pat ėmėsi iniciatyvos atsisakyti 1 ir 2 ct monetų. Šios monetos, nors atsiskaitymams panaudojamos dažniausiai tik vieną kartą, reikalauja daug išteklių gamybai ir generuoja didelius atliekų bei ŠESD išlakų kiekius. Nuo 2025 m. gegužės mėn. 1 d. prekybos ir paslaugų vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausio 5 ct kartotinio.


Investavimas

  • Kas yra žaliosios investicijos?

Žaliosios investicijos – investicijos į įvairias finansines priemones, kuriomis siekiama ir teigiamo poveikio aplinkai bei klimatui. Pagal ES teisės aktus žalieji investiciniai produktai gali turėti šių su aplinkosauga susijusių tikslų: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausojantis vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimas.

  • Kas yra žalieji indėliai?

Kitaip nei įprasti indėliai, žalieji indėliai turi būti padengti žaliosiomis paskolomis ar kitu žaliuoju finansiniu turtu. Padengimo įsipareigojimo nesilaikymas būtų akivaizdus ekomanipuliavimo (angl. greenwashing) pavyzdys.

  • Kuo žaliosios obligacijos skiriasi nuo įprastų obligacijų?

Žaliosios obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriais pritrauktos lėšos naudojamos finansuojant aplinkosaugos ir su klimato kaita susijusius projektus. Norint obligacijas vadinti žaliosiomis, nuo 2024 m. pabaigos reikės vadovautis Europos žaliųjų obligacijų standartu – reglamentu, kuriuo nustatomi griežti lėšų panaudojimo, skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai.

 

Žaliosios obligacijos

Įprastos obligacijos

Lėšų panaudojimas

Tik aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita projektams finansuoti. Turi atitikti ES taksonomijos reikalavimus

Bet kokiems projektams

Skaidrumas

Reguliarus informacijos atskleidimas apie tai, kokį poveikį aplinkai daro panaudotos lėšos

Mažiau reikalavimų

Atskaitomybė

Apie lėšų panaudojimą

Mažiau reikalavimų

Sąnaudos

Dėl didesnio skaičiaus veiksnių, kuriuos reikia įvertinti, daugiau atskleidžiamos informacijos – didesnės tokių obligacijų išleidimo sąnaudos

Mažesnės sąnaudos

Užtikrinimas

Sudėtingesnis užtikrinimo procesas, nes skelbiama informacija turės būti patikrinta trečiosios šalies

Paprastesnis išleidimo procesas

Paklausa

Tikėtinos palankesnės finansavimo sąlygos dėl didėsiančios paklausos

Mažesnė, palyginti su žaliosiomis obligacijomis

Europos žaliųjų obligacijų standartas priimtas siekiant užtikrinti skaidrumą, palyginamumą ir atskleisti pamatuojamą žaliųjų obligacijų poveikį aplinkai.

Taip pat pažymėtina, kad iki šiol nėra bendrų tvarių (siekiančių aplinkosaugos, socialinių ir valdymo tikslų, angl. sustainable bonds) ar su tvarumu susietų (angl. sustainability-linked bonds) obligacijų apibrėžimų ir standartų, nurodančių, kokius kriterijus tokios obligacijos turėtų atitikti ir kaip turėtų būti naudojamos jų lėšos. Iki 2024 m. pabaigos Europos Komisija išleis gaires, kuriose bus nustatytas savanoriško tokių obligacijų informacijos atskleidimo šablonas, taip užtikrinant didesnį skaidrumą šioje rinkoje.


Pensijos

  • Ar pensijų fondai investuoja tvariai?

Pensijų fondai gali investuoti tvariai: vieni tai daro pagal SFDR 8 str. reikalavimus (atsižvelgia į aplinkosauginius ir socialinius tikslus), o kiti – pagal SFDR 9 str. (pagrindinis tokių investicijų tikslas yra tvarumas). Lietuvoje šiuo metu yra pensijų fondų, atskleidžiančių informaciją pagal SFDR 8 str. 

  • Kur rasti informacijos apie pensijų fondo investicijų tvarumą?

Pensijų fondo valdytojo interneto svetainės dalyje, skirtoje informacijai apie pensijų fondą atskleisti, turėtų būti atskira skiltis „Su tvarumu susijos informacijos atskleidimas“ – čia turėtų būti skelbiama visa su investicijų tvarumu susijusi informacija.

  • Ar man verta kaupti pensijų fonde, kurio investicijos yra žalesnės nei kitų fondų? Kokia iš to nauda?

Investuodami į įmones ir projektus, kuriuose pirmenybė teikiama tvarumui, žalieji pensijų fondai padeda mažinti ŠESD išlakas ir skatina perėjimą prie mažo ŠESD kiekio technologijų ekonomikos. Žalesnės investicijos gali būti atsparesnės su klimato kaita ir gamtos nykimu susijusioms rizikoms.


Paskolos

  • Kas yra žalioji paskola?

Apskritai žaliosiomis paskolomis laikytini kreditai, kurie prisideda prie teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, pvz., paskolos saulės ir vėjo jėgainėms įrengti, būstui su aukštesniais energinio efektyvumo standartais įsigyti ar renovuoti (žr. toliau).

Europos Sąjungoje vis dar vyksta diskusijos dėl bendro žaliosios paskolos apibrėžimo.

  • Kas yra žaliosios būsto paskolos?

Žaliosios būsto paskolos – tai paskolos, skirtos būstams, kurie atitinka aukštesnius energinio efektyvumo standartus arba atitiks po renovacijos, įsigyti ar renovuoti. Tokių paskolų sąlygos neretai būna palankesnės nei įprastų būsto paskolų.

  • Kas yra žaliasis lizingas?

Žaliasis lizingas – tai lizingo sutartys, skirtos aplinkai draugiškoms transporto priemonėms ar kitai įrangai įsigyti.

  • Kodėl turėčiau rinktis žaliąją būsto paskolą?

Pasirinkus žaliąją būsto paskolą galima gauti tiek finansinės, tiek aplinkosauginės naudos. Pirma, žaliųjų būsto paskolų palūkanos ir kitos sąlygos dažnai būna palankesnės nei įprastų būsto paskolų. Antra, renovavus ar įsigijus energiškai efektyvų būstą sumažėja energijos suvartojimas, šildymo ir elektros sąskaitos. Trečia, sumažėja ŠESD išlakos ir neigiamas poveikis klimato kaitai. Ketvirta, būsto rinkos vertė ilgainiui bus didesnė nei panašaus, bet energiškai mažiau efektyvaus būsto.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-09-30