Per sutelktinio finansavimo platformas (SFP) galima investuoti į jose viešai paskelbtus įvairius verslo projektus (pvz., naujo verslo kūrimo, verslo ar nekilnojamo turto vystymo). Sutelktinio finansavimo platformas (SFP) valdo sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO). SFPO veiklą prižiūri Lietuvos bankas Sutelktinio finansavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvoje vykdyti veiklą gali tik į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įtraukti SFPO.
Investavimas į verslo projektus per SFP pasižymi tuo, kad galima:
- investuoti ir mažas (iki kelių dešimčių eurų), ir dideles (iki keliasdešimt tūkstančių eurų) sumas;
- patiems pasirinkti, kokius projektus finansuoti, kokios investicijų grąžos pageidauti ir kiek rizikos prisiimti;
- prisijungus prie SFP stebėti ir patiems tvarkyti savo investicijų portfelį.
Sutelktinio finansavimo paskirtis – pritraukti lėšų verslo projektams, t. y. gauti paskolų, parduoti išleistus vertybinius popierius. Svarbu žinoti, kad finansuojamas projektas turi turėti parengtą finansavimo planą, o surinktos lėšos negali būti naudojamos vartojimo poreikiams tenkinti. Sutelktiniu finansavimu nelaikoma veikla, skirta labdarai ir (arba) paramai gauti.
[[#ex]]
Kas turi teisę vykdyti SFPO veiklą?
- Teisė teikti paslaugas. Vykdyti SFPO veiklą ir siūlyti savo paslaugas Lietuvoje turi teisę tik asmenys, įrašyti į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą (toliau – Sąrašas). Kitų asmenų veikla, siūlant ir teikiant SFPO paslaugas Lietuvoje, yra nelegali. SFPO sąrašą galite rasti čia.
- Įrašymas į Sąrašą. Lietuvos bankas, prieš įrašydamas įmonę į Sąrašą, įvertina, ar ji yra pasirengusi:
- vykdyti veiklą,
- užtikrinti projektų finansuotojų interesų apsaugą.
Šio proceso metu Lietuvos bankas vertina:
- veiklos programą,
- organizacinę struktūrą,
- įmonės vadovų ir savininkų reputaciją,
- riziką ribojančių reikalavimų vykdymą,
- finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą,
- projektų savininkų patikimumo vertinimą,
- sutarčių su klientais sudarymą,
- klientų turto – lėšų ir finansinių priemonių – saugojimą,
- interesų konfliktų valdymą,
- veiklos vykdymo ir veiklos tęstinumo reikalavimų atitikimą,
- informacijos atskleidimo procesą,
- projektų savininkų patikimumo vertinimo procesą,
- klientų skundų nagrinėjimo tvarką.
Siekdamas užtikrinti finansuotojų interesų apsaugą Lietuvos bankas ypatingą dėmesį skiria klientų turto saugojimui, sandorių priimtinumo ir projektų savininkų patikimumo vertinimui, taip pat interesų konfliktų valdymui.
Projekto savininkų patikimumo vertinimo taisyklės turi apimti:
- reputacijos vertinimo kriterijus,
- kreditingumo vertinimo kriterijus,
- reputacijos vertinimo algoritmą,
- kreditingumo vertinimo algoritmą.
SFPO taikomi reikalavimai
- Informacijos atskleidimas
SFPO savo interneto svetainėje privalo skelbti bendrąją, specialiąją ir veiklos informaciją.
Bendroji informacija turi apimti su įmonės paslaugomis ir jų teikimo sąlygomis susijusią informaciją, tai yra:
- informaciją apie susijusias rizikas;
- perspėjimą, kad nėra taikoma Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatyta draudimo apsauga;
- projektų savininkų patikimumo vertinimo ir interesų konfliktų valdymo taisykles, naudojimosi platforma aprašą, taikomus mokesčius;
- skundų nagrinėjimo taisykles ir pan.
Specialiosios informacijos paskirtis – atskleisti finansuotojui konkretaus projekto duomenis:
- lėšų pritraukimo tikslą ir projekto savininką;
- planuojamą pritraukti lėšų sumą;
- susijusias rizikas;
- taikomas užtikrinimo priemones ir pan.
SFPO skelbiama informacija apie projektų paraiškų skaičių ir sumą, pritrauktų lėšų sumą, finansuotojų skaičių, projektus, kurių savininkai nevykdo savo įsipareigojimų, ir pan. sudaro veiklos informaciją.
- Priimtinumo vertinimas
SFPO, prieš suteikdamas galimybę finansuotojui pirmą kartą sudaryti sandorį, turi įvertinti konkrečios rūšies sandorių (skolinimo ar vertybinių popierių įsigijimo) priimtinumą finansuotojui. Tuo tikslu turi būti surinkta ir įvertinta informacija apie kliento žinias ir patirtį, susijusias su konkrečios rūšies sandoriais.
SFPO, nustatęs, kad tam tikros rūšies sandoriai finansuotojui nėra priimtini, arba finansuotojui atsisakius pateikti priimtinumo testui atlikti reikiamą informaciją, turi informuoti finansuotoją apie susijusias rizikas.
- Sutarties sudarymas
SFPO, prieš pradėdamas teikti paslaugas, privalo pasirašyti paslaugų teikimo sutartis tiek su finansuotojais, tiek su projektų savininkais. Sutartyje su finansuotoju gali būti įtraukiamos nuostatos, suteikiančios teisę SFPO be atskiro įgaliojimo atlikti veiksmus, susijusius su atstovavimu finansuotojo interesams, – dalyvauti teismuose, balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pan.
- Projektų savininkų patikimumo vertinimas
Projektų savininkų patikimumo vertinimas turi apimti projekto savininko vadovų ir savininkų reputacijos ir projekto savininko kreditingumo vertinimą.
Projekto savininko vadovų ir savininkų reputacija yra vertinama pagal SFPO nustatytus kriterijus, be to, pagal teisės aktus reikalaujama įsitikinti, ar projekto savininkas nėra baustas už sunkius nusikaltimus nuosavybei, finansinius nusikaltimus ir pan. Taisyklių, kuriose būtų įtvirtinti vienodi ir visiems SFPO taikomi reikalavimai dėl patikimumo vertinimo kriterijų, nėra, todėl rinkos dalyviai taiko skirtingas savo sukurtas metodikas.
Kreditingumo vertinimas turi apimti projekto savininko finansinės būklės ir galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus nustatytais terminais įvertinimą. Taip pat SFPO turi pareigą įsitikinti, ar projekto savininkui nėra iškeltos bankroto bylos. Kreditingumo vertinimo kriterijai teisės aktuose taip pat nenustatyti, todėl rinkos dalyviai taiko skirtingas metodikas. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje įsigalėjo praktika, kai skaičiuodami ir nustatydami projekto savininko kreditingumo reitingus SFPO vertina ne tik projektų savininkus, bet ir pačių projektų perspektyvas bei taikomas užtikrinimo priemones.
- Užtikrinimo priemonės
Nors teisės aktuose nenustatyta pareiga sutelktinio finansavimo projektuose taikyti užtikrinimo priemones, tačiau praktikoje dažnai yra taikomos su projekto savininku susijusių asmenų garantijos arba nekilnojamojo turto įkeitimas pirmine hipoteka. Nekilnojamojo turto įkeitimas pirmine hipoteka dažnai yra taikomas siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą, kai lėšos yra pritraukiamos nekilnojamo turto projektams vystyti. Nekilnojamojo turto įkeitimo atveju SFPO skaičiuoja papildomą rodiklį – įkeičiamo turto vertės santykį su projekto savininko imamos paskolos suma (angl. Loan-to-Value, LTV), į kurį atsižvelgia vertindami projekto savininko kreditingumą. Pažymėtina, kad SFPO patys nenustatinėja įkeičiamo turto vertės, o skaičiavimams įprastai naudoja nepriklausomų licencijuotų turto vertintojų ataskaitose nurodytas turto vertes.
- Reklama
Siekiant apsaugoti finansuotojų interesus, teisės aktuose yra įtvirtinti SFPO veiklos reklamos reikalavimai.
SFPO, reklamoje pateikdamas informaciją apie galimą naudą finansuotojui ir (arba) projekto savininkui, turi atskleisti proporcingą informaciją apie potencialią riziką, t. y. reklamuojant sutelktinio finansavimo projektus negali būti kuriamas įspūdis, kad galimas finansuotojas gali tikėtis naudos neprisiimdamas rizikos. Be kitų reikalavimų, teisės aktuose taip pat nustatytas draudimas naudoti klaidinančią reklamą.
- Finansavimo objektas
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad finansuodami su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus finansuotojai suteikia lėšas įmonei, kuri vysto projektą, tačiau neinvestuoja į nekilnojamąjį turtą ir neįgyja jokių reikalavimo teisių į minėtą turtą.
- Informacija
Išsamią informaciją apie į Sąrašą įtrauktų SFPO veiklą ir jai taikomus reikalavimus galite rasti čia.
Kitose šalyse įsteigti SFPO
Kitose šalyse įsteigtų SFPO veikla, skirtingai negu Lietuvoje, gali būti nereglamentuojama ir neprižiūrima. Todėl finansuotojai, prieš pradėdami investuoti į kitų šalių SFPO administruojamose platformose skelbiamus projektus turėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Priežiūra
Finansuotojai susiduria su rizikaturėtų įvertinti, kadar kitose šalyse SFPO veikla nėra yra autorizuojama ir prižiūrima. Autorizavimo nebuvimas lemia tai, kad prieš SFPO pradedant veiklą nėra atliekamas numatyto veiklos modelio vertinimas siekiant įsitikinti, ar jis užtikrina tinkamą finansuotojų interesų apsaugą. Priežiūros nebuvimas gali sukelti riziką, kad SFPO veikla bus orientuota ne į finansuotojo interesų apsaugos užtikrinimą, o į siekį pritraukti kuo didesnį finansavimą sutelktinio finansavimo projektams. Priežiūros nebuvimas reiškia, kad finansuotojų interesai nėra ginami priežiūros institucijos.
- Skundų nagrinėjimas ir ginčų sprendimas
Finansuojant projektus per nereguliuojamų SFPO administruojamas platformas nėra galimybės kreiptis į priežiūros institucijas dėl skundo nagrinėjimo ar ginčo sprendimo neteisminiu būdu. Teikiant skundą nereguliuojamam SFPO, skundo sprendimas gali būti ilgas ir sudėtingas, o kai kuriais atvejais įmanomas tik teisminiu būdu.
- SFPO reguliavimas
Esant nevienodam reguliavimui egzistuoja rizika, kad gali būti neįvertintos reikšmingos projektų savininkų savybės (reputacija ir kreditingumas), suteikiama galimybė finansuoti projektus, nesupažindinus finansuotojų su galimomis rizikomis. Taisyklių nebuvimas leidžia kurti skirtingus SFPO veiklos modelius ir formuoti skirtingas veiklos praktikas, kurios ne visada užtikrina sutelktinio finansavimo projektų finansuotojų interesų apsaugą.
Europos Sąjungos sutelktinio finansavimo reguliavimas
2021 m. lapkričio 10 d. įsigalios Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reglamentas (toliau – Reglamentas), kuris nustatys bendrą sutelktinio finansavimo teisinį reguliavimą visoje ES.
Pagal Reglamentą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai yra licencijuojami subjektai, kurių pagrindinė veiklos paskirtis – tarpininkauti tarp projektų savininkų ir finansuotojų. Sutelktinis finansavimas pagal Reglamentą skirtas tik verslo reikmėms tenkinti, tad į jo taikymo sritį nepatenka vartojimo paskolos, labdara ar kitoks finansiniu atlygiu nepagrįstas finansavimas. Sutelktinis finansavimas skirtas vidutiniams ir mažiems verslo subjektams, todėl pagal Reglamentą yra ribojamas projekto (arba vieno savininko projekto per metus) dydis, t. y. pagal Reglamentą šis dydis negali viršyti 5 mln. Eur.
Reglamente nustatyti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos principai ir esminiai reikalavimai labai panašūs į nustatytus Sutelktinio finansavimo įstatyme, išskyrus kelias reikšmingesnes naujoves, t. y. Reglamente įteisinama individualaus paskolų portfelio valdymo (vadinamojo autoskolinimo) veikla ir finansuotojų teisių apsaugai skirtas persigalvojimo laikotarpis, nustatomas draudimas savo administruojamose platformose skelbti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo ar su juo susijusio asmens projektus, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vadovams, naujos finansuotojų kategorijos (turintys patirties ir jos neturintys finansuotojai) ir kt.
[[#ex]]
[[#ex]]
Ar galiu investuoti per SFP?
Jei turite santaupų netikėtiems gyvenimo atvejams, esate apdraudęs savo turtą ir gyvybę, kaupiate ilgalaikiams tikslams ir vis vien dar lieka laisvų pinigų, galite svarstyti galimybę juos investuoti. Daugiau apie asmeninių finansų planavimą kviečiame pasiskaityti čia.
Investavimas per SFP tinka tiems, kas nori patys pasirinkti, į kuriuos projektus investuoti. Potencialių projektų atranką SFPO vykdo pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus.
Investuoti per SFP galima:
- suteikiant paskolą ar dalį paskolos verslui finansuoti;
- įsigyjant verslo subjekto išleistus vertybinius popierius.
Kokios SFP veikia Lietuvoje?
Sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše šiuo metu yra 12 SFPO, bet aktyvią veiklą Lietuvoje kol kas vykdo 5. Daugiau informacijos apie veikiančius SFPO rasite Lietuvos banko leidinyje Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos analizė.
- Verslo projektų SFP – finansuojami smulkesni verslo projektai, nekilnojamojo turto projektai, refinansuojamos verslo paskolos (kai anksčiau gauta paskola ir (arba) už ją apskaičiuotos palūkanos padengiamos kita paskola arba sudaroma nauja paskolos sutartis), renkamos apyvartinės lėšos.
- Vertybinių popierių SFP – kol kas Lietuvoje retai pasitaikanti finansavimo per SFP forma.
Kaip užtikrinamas investuojančių per SFP saugumas?
SFPO privalo įvertinti, ar finansavimo sandorio rūšis priimtina investuotojui.
Prieš suteikdamas galimybę neprofesionaliam finansuotojui per savo administruojamą SFP pirmą kartą sudaryti tam tikros rūšies finansavimo sandorį (pvz., suteikti paskolą), SFPO privalo atlikti tokio sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą. Jei nustatoma, kad finansuotojui trūksta reikiamų žinių ir investavimo, susijusio su pasirinkta finansavimo rūšimi, patirties, SFPO privalo apie tai įspėti finansuotoją.
SFPO turi pateikti dokumentą, kuriame nurodyta pagrindinė informacija investuotojams.
Projekto savininkas, siekiantis per SFP sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių, nepriklausomai nuo sandorio rūšies, privalo:
- parengti ir SFPO pateikti tvirtinti dokumentą, kuriame pateikiama informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį;
- potencialiems finansuotojams sudaryti galimybę susipažinti su šiuo dokumentu.
Svarbu žinoti, kad SFP platinamų finansinių priemonių leidėju (emitentu) gali būti tik juridinis asmuo.
Į viešąjį sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą įrašytas SFPO privalo turėti nuolatinę buveinę Lietuvoje.
Buveinę Lietuvoje turintis SPFO teikti paslaugas finansuotojams ir projektų savininkams gali tik su kiekvienu iš jų sudaręs SFPO paslaugų teikimo sutartį. Atstovauti finansuotojui SFPO gali tik tokiu atveju, jei tai nustatyta paslaugų teikimo sutartyje.
SFPO veiklą Lietuvoje nustato Sutelktinio finansavimo įstatymas. Jame nurodyti tokie reikalavimai SFPO:
- sąžiningai, rūpestingai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis finansuotojui ir projekto savininkui sąlygomis ir jų interesais;
- vengti interesų konfliktų, kurie galėtų neigiamai paveikti finansuotojo ir projekto savininko interesus;
- tinkamai vertinti projektų savininkų reputaciją ir kreditingumą: surinkti informaciją apie projekto savininko finansinę būklę; įvertinti projekto savininko galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; įsitikinti, ar projekto savininkui nėra iškelta bankroto byla; patikrinti projekto savininko pateiktą informaciją prieinamose duomenų bazėse arba surinkti kitus pagrindžiančius įrodymus
- užtikrinti, kad SFP veiks nenutrūkstamai, taip pat ir nenumatytomis aplinkybėmis;
Kaip pasirinkti SFPO?
Renkantis SFPO patartina įvertinti:
- Ar SFPO įtrauktas į Viešąjį sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą. Jei SFPO veikia kitoje šalyje, patikrinkite tos šalies teisinį reglamentavimą ir tik tada investuokite.
- Pagal kokius kriterijus Jūsų pasirinktas SFPO atrenka projektus, į kuriuos siūlo investuoti savo platformoje. Išsinagrinėkite visą SFPO siūlomą projektų krepšelį (kokių projektų daugiausia), pasidomėkite ankstesnių projektų likimu.
- Kokias rizikos valdymo priemones investuotojams SFPO siūlo paskolos negrąžinimo atveju.
- SFPO veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Kaip pasirinkti, kurį projektą finansuoti?
- Išsinagrinėkite projekto, į kurį ketinate finansuoti, aprašymą ir finansinius planus. Kritiškai įvertinkite planuojamus pasiekti rodiklius ir patį projektą.
- Pasidomėkite projekto vykdytojais, išsamiai susipažinkite ne tik su įmonės pateikta, bet ir viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose randama informacija, paieškokite išsamesnės informacijos. Plačiau pasidomėkite įmonės, į kurią ketinate finansuoti, vadovu ir viešai prieinama informacija apie jį.
- Išskaidykite riziką – geriau investuoti mažesnes sumas į kelis projektus nei didelę sumą į vieną.
Kokias rizikas turėtų įvertinti investuojantys per SFP?
- SFPO bankroto rizika – SFPO nesaugo investuojamų lėšų. Jei SFPO bus likviduotas, investuotojui teks tiesiogiai bendrauti su projekto, į kurį investavo, savininku.
- Paskolos negrąžinimo rizika – gali būti, kad kai kurie projektai nepasiteisins ir Jūs patirsite nuostolių. Dėl to svarbu išskaidyti savo investicijas ir investuoti mažesnes sumas. Taip pat reikėtų pasidomėti, kokias investicijų rizikos valdymo priemones siūlo pats SPFO.
- Teisinio reglamentavimo rizika – tai rizika, susijusi su teisinio reguliavimo pokyčiais. Pavyzdžiui, jei padidėtų mokesčiai valstybei, Jūsų potencialus uždarbis sumažėtų.
- Ekonominė rizika – įvertinkite riziką, susijusią su pasikeitusia ekonomine situacija. Pavyzdžiui, atėjus krizei nekilnojamojo turto vertė gali kristi, o verslo įmonė, kuriai suteikėte paskolą, – bankrutuoti.
[[#ex]]
|
Norite daugiau sužinoti apie tarpusavio skolinimą ir sutelktinį finansavimą? Žiūrėkite Lietuvos banko atviros paskaitos įrašą apie investavimą ir skolinimąsi tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformose, šių platformų operatorių priežiūrą ir jiems keliamus reikalavimus, taip pat vartotojų apsaugą (atsiprašome dėl garso trikdžių įraše iki 12 minutės). Taip pat galite peržiūrėti ir pristatymus: apie tarpusavio skolinimą (971.8 KB download icon) ir sutelktinį finansavimą (1.2 MB download icon). |