Jei tik reikėtų išvardyti svarbiausias Lietuvos gamtines teritorijas, daugelis, ko gero, pirmiausia paminėtų Žuvintą. Unikalus paukščių ežeras, didžiausias Lietuvoje pelkynas, retųjų augalų ir gyvūnų namai. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje ir vienintelis biosferos rezervatas, įrašytas i UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą.
Pakeliavęs biosferos rezervato gamtos takais, pasižvalgęs nuo apžvalgos bokštų gali pajusti Žuvinto didybę ir unikalumą. Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru yra didžiausia Lietuvoje šlapynė, tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija. Didžiąją pelkės dalį sudaro aukštapelkė, o garsusis Žuvinto ežeras yra jos pakraštyje.
Žuvinto biosferos rezervatas yra namai daugiau kaip 4 200 rūšių gyvūnų, augalų ir grybų, o tyrėjai kasmet jų atranda vis naujų. Tai viena pačių turtingiausių vietų Lietuvoje biologinės įvairovės požiūriu. Net 137 čia aptiktos rūšys yra iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Pelkės pakraščio šlapiose pievose gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra viena iš keturių šalių, kuriose šis pasaulyje nykstantis sparnuotis dar peri.
Rezervato Buktos girioje žaliuoja skroblynai – labai vertinga miško buveinė su augalų, grybų rūšimis, būdingomis vidurio Europos skroblų ir bukų miškams. Ši giria yra tikras Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas. Prie Žuvinto pelkės ir Buktos girios glaudžiasi Žaltyčio ežeras – labai svarbi migruojančių vandens paukščių apsistojimo vieta – ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvo ežeru. Tad visiškai nenuostabu, kad rezervato lankytojai iškart pastebi, jog sparnuočių, žvėrių, kitų gyvūnų ar augalų rūšių čia daugiau nei kitur.
Paukščių balsai Žuvinto ežere ir apylinkėse nutyla nebent žiemos mėnesiais arba audringu oru. Sparnuočiams Žuvintas yra vienas svarbiausių ežerų Lietuvoje. Jo nendrynuose ir švendrynuose pavasarį būbsi didieji baubliai, kvaksi plovinės vištelės, aptinkama daugybė kitų įdomių rūšių. Tūkstančiai praskrendančių žąsų ir ančių, būriai gervių apsistoja ežere nakvoti ir pailsėti kiekvieną pavasarį ir rudenį. Žuvinto ežeras neturi lygių šalyje pagal aptiktų paukščių rūšių skaičių, vien ežere jų yra per 120, o peri – net 51 rūšis. Iš viso biosferos rezervate priskaičiuojama daugiau kaip 240 paukščių rūšių.
Žvelgiant nuo aplinkinių kalvų į Žuvintą, visur matyti gausūs augalijos sąžalynai ir atviro vandens užutėkiai. Platūs nendrynai pakrantėse, iš dugno augantys švendrynai pačiame ežere, plūduriuojantys vandens augalų sąžalynai suformuoja skirtingų ežero buveinių mozaiką, tinkamą veistis įvairių rūšių paukščiams. Žuvinto ežeras yra labai seklus, jo vidutinis gylis siekia tik apie 0,6 m. Pakraščiai labai apaugę, neryškūs, todėl sunku tiksliai nustatyti tikslų ežero plotą, dabar jis yra apie 940 ha. Sekliame ežere dumblo nuosėdų ir sapropelio sluoksnis siekia iki 4 m.
Žuvinto biosferos rezervatas įkurtas gamtinių sistemų pokyčiams stebėti, moksliniams tyrimams atlikti, visuomenei su jais supažindinti ir svarbiausia – biologinės įvairovės ir gamtinių kompleksų apsaugai garantuoti. Centrinė Žuvinto biosferos rezervato (18 800 ha) dalis yra Žuvinto gamtinis rezervatas (6 062 ha), kuriame negalima jokia ūkinė veikla, išskyrus retus atvejus, kai ji yra būtina gamtos vertybėms išsaugoti. Draustinių zonose galima ūkininkauti tik nekenkiant ten saugomoms gamtos vertybėms. 2011 m. UNESCO įtraukė Žuvinto biosferos rezervatą į Pasaulinį biosferos rezervatų tinklą. Jam priklauso 124 šalyse esantis 701 biosferos rezervatas. Žuvinto rezervatas yra ir Europos saugomų teritorijų ekologinio tinklo Natura 2000 teritorija, taip pat jis įrašytas į Ramsaro konvencijos – tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, saugomų teritorijų sąrašą.
Žuvinto rezervatas 1937 m. įsteigtas žymiausio praeito šimtmečio Lietuvos gamtininko, prof. dr. Tado Ivanausko (1882–1970) iniciatyva. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje. Rezervatą tyrinėjo didelis būrys Lietuvos mokslininkų gamtininkų, čia kelis dešimtmečius dirbo ornitologas Teofilis Zubavičius (1914–1993), rašytojas ir mokslininkas dr. Vytautas Nedzinskas (1940–2002). Biosferos rezervatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė 2002 m.
Teksto ir nuotraukų autorius Arūnas Pranaitis
Informuojame, kad Lietuvos bankas niekam nesuteikė teisių lankstinukus naudoti kitais nei asmeniniais tikslais, juos tiražuoti ir komerciškai ar kitaip platinti. Tokia veikla be Lietuvos banko sutikimo pažeidžia teisėtus Lietuvos banko interesus.