Socialiniams mokslams (iš serijos „Lietuvos mokslas“)

K. Antanavičius, A. Buračas, R. L. Rajeckas, K. Glaveckas, E. Vilkas, kiti ekonomistai savo teorinėmis įžvalgomis ne tik padėjo šalies ekonominės sistemos pagrindus, bet ir aktyviai dalyvavo politikoje atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Sukurtos originalios koncepcijos – atviros nacionalinės ekonomikos plėtojimo, nacionalinės valiutos – lito – atkūrimo, Lietuvos ekonomikos regioninės plėtros strategijos. Pažymėtini A. Vasiliausko darbai strateginio valdymo klausimais. 

1992 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėtos politikos teorijos studijos. Suformuluotos svarbiausios tyrimų kryptys: politikos teorijos, tarptautinių santykių, euroatlantinės integracijos, Lietuvos vidaus politikos ir palyginamosios demokratizacijos. Nuo 1989 m. VU ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rengiami ir sociologai.

Pats laikmetis suteikė Lietuvos sociologams unikalių galimybių tirti pseudosocialistinės visuomenės virsmo demokratine visuomene procesą, asmenybės tapatumo, socialinės atminties, socialinio saugumo, stratifikacijos, darbo, šeimos, tautiškumo, tautinių mažumų, kultūrinio šoko, religijos, gamtosaugos ir kt. sritis. Tiriamos ir naujos kylančios problemos, susijusios su emigracija, korupcija, nusikalstamumu, socialine atskirtimi. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, aukštųjų mokyklų sociologai ir demografai aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Visa tai prisidėjo prie Lietuvos sėkmės stojant į Europos Sąjungą ir NATO. Šiuo metu dėmesys koncentruojamas į koronaviruso pandemiją.

„Baltijos tyrimai“, „Vilmorus“, „Spinter tyrimai“ ir kiti visuomenės nuomonės tyrimo centrai periodiškai vykdo tyrimus aktualiausiais socialiniais klausimais.

Išsilaisvinus iš dialektinio materializmo gniaužtų, psichologijos raida atgijo ir paspartėjo. Tai ypač būdinga socialinės psichologijos krypčiai – gausiose VU, VDU mokslininkų publikacijose plėtojama asmenybės, bendravimo, grupių, vaikų psichologinio atsparumo, asocialaus elgesio, procedūrinio teisingumo, savižudybių ir kita tematika.

Edukologijos pamatus Lietuvoje grindė L. Jovaiša. Posūkio į asmenybės ugdymą būtinumą teigė M. Lukšienė. Dar 1988 m., būdama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, ji tapo švietimo reformos pradininke, svarbiausių tautinės mokyklos koncepcijų bendraautore.

Raida nuo tradicinės bibliotekininkystės iki komunikacijos ir informacijos mokslų geriausiai atspindėta A. Glosienės ir E. Macevičiūtės mokslo darbuose. VU Komunikacijos fakultete plėtojama informacijos ir komunikacijos teorija, politika, strategija, tyrinėjama istorija.

Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis

Puslapyje panaudotos Bohanka nuotrauka ir PureSolution, Katsiaryna, theromb, vodopal, fokas.pokas, ttae, THONGCHAI grafika iš Adobe Stock.