Tokijas antrą kartą sveikina olimpines žaidynes
Tokijas tampa pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės rengiamos jau antrą kartą. Olimpinės 1964-ųjų Tokijo žaidynės įėjo į istoriją kaip pirmosios Azijoje surengtos olimpinės žaidynės. Nors prabėgo daugiau kaip 50 metų, tačiau anų olimpinių žaidynių palikimas vis dar juntamas Tekančios saulės šalyje ir turėjo didelę įtaką rengiantis 2020 m. žaidynėms.
Tokijas olimpinių žaidynių miestu antrą kartą paskelbtas 2013 m. rugsėjo 7 d. TOK sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje. Jis nurungė tokius galingus konkurentus kaip Stambulas ir Madridas. Prieš TOK narių balsavimą vyko šalių prisistatymai. Balsuoti už Tokiją, Stambulą ir Madridą ragino Japonijos, Turkijos, Ispanijos premjerai, princesės ir princai, sporto žvaigždės. Pirmajame balsavimo ture už Tokiją pasisakė 42 TOK nariai, o Madridas su Stambulu sulaukė po 26 palaikančiųjų balsus. Antrąjį balsavimo turą, kuriame susirungė Madridas ir Stambulas, keturiais balsais laimėjo Turkijos didmiestis – 49 prieš 45. Per lemiamą balsavimą Tokijas nugalėjo Stambulą – 60 balsų prieš 36 balsus.
2020 m. žaidynėse dalyvaus 206 nacionalinių olimpinių komitetų rinktinės, o joms atstovaus 11 091 atletas. Jie kovos dėl 339 medalių komplektų 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybose – 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių. Žaidynių organizatoriams talkins apie 70 tūkst. savanorių.
„Tokijo 2020“ organizaciniam komitetui TOK suteikė teisę siūlyti į varžybų programą įtraukti naujų sporto šakų. Visos penkios pasiūlytos sporto šakos – beisbolas ir mažasis beisbolas, karatė, riedučių, laipiojimo ir banglenčių sportas TOK sesijoje Buenos Airėse buvo patvirtintos ir įtrauktos į žaidynių programą. Papildytos ir tradicinių sporto šakų programos, įtraukiant naujas rungtis, pavyzdžiui, krepšinį 3×3.
Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai didelį dėmesį skiria ne tik sportiniam, bet ir socialiniam šio didžiausio pasaulyje sporto renginio aspektui. Vienas svarbiausių socialinių projektų – katastrofos nusiaubto Fukušimos miesto atgaivinimas ir rekonstrukcija.
Siekiant parodyti pasauliui, kaip Tohoku regionas (Fukušimos, Mijagio, Ivatės prefektūros) atsigauna po nelaimės, ir padėkoti prie regiono atstatymo prisidėjusiems pasaulio žmonėms, jame vyks žaidynių futbolo, beisbolo ir mažojo beisbolo varžybos.
Lietuviškos olimpinės monetos
Du kartus Lietuvos banko prieš olimpines žaidynes išleistos monetos išpranašavo mūsų sportininkų pergales. Medalius laimėjo būtent ant monetų pavaizduotų sporto šakų atstovai. Atlantos (1996) olimpinėse žaidynėse krepšininkai iškovojo bronzą, o Sidnėjuje (2000) ant monetos pavaizduotas disko metikas „išpranašavo“ Virgilijui Aleknai olimpinį auksą.
Ant Tokijo žaidynėms skirtos monetos puikuojasi irkluotojai. Būtent šios sporto šakos atstovai pelnė Lietuvai net du medalius Rio de Žaneire (2016) – dvivietes irklavę Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis iškovojo sidabro medalius, o Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė pasidabino bronzos apdovanojimais. Sidnėjuje (2000) bronzos medalius iškovojo dvivietę irklavusios Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja.
Bronislovas Čekanauskas
