Kolekcinė moneta

Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui

1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija

Vasario 16-osios Lietuva tarpukaryje išgyveno permainų ir išbandymų metą. Ypač ženklūs ir derlūs jaunajai valstybei buvo 1922-ieji – priimtas Žemės reformos įstatymas, įsteigtas Lietuvos universitetas, pinigines pradėjo svarinti litai – pirmoji lietuviška nacionalinė valiuta. Į šią pasiekimų gretą sėkmingai įsiterpė ir Lietuvos Valstybės Konstitucija, tapusi gyvybingu šalies valstybingumo žymeniu.

Tarpukarinė konstitucinės raidės kūryba apskritai atrodo buvusi gan naši, nes aptariamuoju laikotarpiu „užderėjo“ net 6 Konstitucijos – argi Lietuva ne „turtinga šalis“? Ir visgi, nelyginant monetos aversas ir reversas, Konstitucijų gimtys liudijo pastarųjų aktų brandos skirtingas sėkmes. Jau pirmieji prie starto linijos išsirikiavę 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybos priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai buvo kuklūs tiek savo forma, tiek ir turiniu – juos sudarė preambulė ir šeši skyriai (iš viso 29 straipsniai), tačiau teikė valstybės kūrybos tvarumo viltį. Vis dėlto valstybinės egzistencijos grėsmės, valdžios galių mechanizmo derinimo poreikiai greitai suformavo naują konstitucinės raidės pokyčių užsakymą. 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje buvo priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai, kurie susidėjo iš preambulės ir aštuonių skyrių. Minėtuose Dėsniuose buvo išsaugota beveik du trečdaliai senųjų Dėsnių nuostatų. Bene svarbiausiu pokyčiu naujojoje konstitucinio akto versijoje tapo vienasmenio valstybės prezidento instituto fiksavimas. Apskritai svarstytina, ar minėti 1918 ir 1919 m. Dėsniai buvo du skirtingi konstituciniai aktai – neatmestina ir prielaida, kad tai buvo tik dvi Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinių dėsnių redakcijos.

Steigiamasis Seimas, pradėjęs darbą 1920 m. gegužės 15 d., nebeišsiteko 1919 m. Dėsnių rėmuose, griaudamas nemažą dalį jų nuostatų, negaišuodamas 1920 m. birželio 2 d. priėmė jau paskutinę Laikinąją Konstituciją. Pastaroji savo turiniu ir forma nepranoko pirmeivių konstitucinių aktų – ją sudarė septyni skyriai, apėmę 18 straipsnių. Ši Konstitucija užbaigė skirtingos kokybės laikinųjų konstitucijų ciklą, įvilkusį valstybę į trapų konstitucinį drabužį.

Kolekcinė moneta

Steigiamojo Seimo posėdis Seimo rūmuose. Kaunas, 1921 m.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. RSS, Fg 1-607/2

Dar iki susirenkant Steigiamajam Seimui buvo pradėtos diskusijos dėl nuolatinės Konstitucijos, kuri įtvirtintų demokratinę parlamentinę respubliką su plačiomis parlamento galiomis. Tikrasis Konstitucijos kūrimo darbas prasidėjo tik Steigiamojo Seimo valia sudarius Konstitucinę komisiją, ji plušėjo prie didžiojo uždavinio ilgiau nei pusantrų metų. 1922 m. vasario mėnesį ji pateikė Konstitucijos projektą Steigiamojo Seimo Prezidiumui (tiesa, pati Komisija triūsė toliau, atsižvelgdama į gautus pasiūlymus bei pastabas). Po ilgų diskusijų (nevengiant ir aštresnės retorikos) Steigiamasis Seimas apsisprendė – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė naująją Konstituciją (59 parlamentarams balsavus „už“, valstiečiams liaudininkams, socialdemokratams susilaikius). 1922 m. rugpjūčio 6 d. ji buvo paskelbta „Vyriausybės žiniose“. Vargu ar daug kas iš 2 milijonų gyventojų pažino šio naujojo kūrinio raidę, bet visgi ji tapo pagrindiniu valstybės įstatymu bent jau ateinantiems šešeriems metams...

Naująją Konstituciją sudarė preambulė, 108 straipsniai, suskirstyti į 15 skyrių. Pirmasis jos paragrafas aiškiai įvardijo, kad: „Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė valstybės valdžia priklauso Tautai“. Ji aiškiai apibrėžė valstybinės valdžios sąrangą (Seimas, Vyriausybė, Teismas), įsakmiai pažymėdama, kad: „Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai“. Įstatymų leidėjo valia (iškart po Bendrųjų dėsnių) labai pagarbiai pristatomas, aplenkiant kitų valstybės konstruktų nuostatų prezentacijas, piliečių teisių modulis, suregistravęs galimas piliečių laisves. Ir tik sukatalogavus pastarąsias, Steigiamojo Seimo priimtoje Konstitucijoje „atsirado“ vietos Seimui ir Vyriausybei (priėmus Konstituciją bus diskutuojama jų galios pusiausvyros problema). Pirmasis buvo renkamas 3 metams – jis leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės darbą, o pastarąją sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministrų Kabinetas. Respublikos Prezidentą (ne jaunesnį nei 35 m. Lietuvos pilietį) 3 metams rinko Seimas. Teismo institutas (vienas iš trijų valdžios struktūrinių elementų) apibūdinamas kukliai, visgi fiksuojant, kad: „Teismų organizaciją, kompetenciją ir jurisdikciją nustato įstatymas“.

Konstitucija „saikingai“ aptarė vietos savivaldybės veiklos galimybes, nepamiršo tautinių mažumų teisių įvardijimo („tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisės įstatymų ribose autonomingai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus“), įpareigojo visus Lietuvos piliečius dalyvauti:„jos teritorijos gynime įstatymuose nurodyta tvarka“, fiksavo jaunosios generacijos ugdymo galimybes ir prioritetus („Pradžios mokslas yra privalomas.“), taip pat ji buvo įdėmi ir pastabi apibūdindama tikybos ir kulto dalykų priedermes. Konstitucijos XI ir XII skyriai apžvelgė ekonominės politikos bei valstybės finansų tvarkymo aspektus, o XIII skyrius aptakiai suformulavo pagrindinius socialinės apsaugos postulatus.

Įstatymų leidėjas, palydėdamas į pasaulį šį kūrinį, taip pat iš dalies apsidraudė, įtraukdamas Konstitucijos keitimo ir papildymo saugiklius, – ją išpuoselėjęs, ją ir saugojo.

Žvelgiant nuo šimtmečio slenksčio į 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją, pripažintina, kad ji užbaigė nepriklausomos valstybės atkūrimo darbą, kartu jai priskiriant ir iškiliausio tarpukario pagrindinio valstybės įstatymo laurus.

Dr. Saulius Kaubrys

Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija

Lietuvos centrinis valstybės archyvas
„Vyriausybės žinios“, p. 1–8

Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Steigiamojo Seimo posėdis Seimo rūmuose. Kaunas, 1921 m.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, RSS, Fg 1-607/2
Moterys Steigiamajame Seime. Kaunas, 1920 m.

Maironio lietuvių literatūros muziejus, GEK 17154

Moneta, skirta Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui

Nominalas

50 eurų

Metalas

auksas Au 999

Skersmuo

22,30 mm

Masė (svoris)

7,78 g

Monetos paviršiaus kokybė

PROOF

Grafinio projekto autorius

Egidijus Rapolis

Monetos briauna

lygi

Išleidimo data

2022 m. rugsėjo 6 d.

Tiražas

3 000 vnt.

Monetos kaina

530,00 Eur (PVM neskaičiuojamas)

Moneta nukaldinta

Lietuvos monetų kalykloje

Spausdinti

Informuojame, kad Lietuvos bankas niekam nesuteikė teisių lankstinukus naudoti kitais nei asmeniniais tikslais, juos tiražuoti ir komerciškai ar kitaip platinti. Tokia veikla be Lietuvos banko sutikimo pažeidžia teisėtus Lietuvos banko interesus.