Lietuvos bankas
Kolekcinė moneta

Lietuvos banko
100 m. sukakčiai

Kolekcinė moneta

 

 

Iš pirmo žvilgsnio neišskirtiniam 1922 m. spalio 2-osios pirmadieniui buvo lemta tapti viena svarbiausių moderniosios Lietuvos istorijos datų. Tądien pradėjo veikti Lietuvos nacionalinė pinigų sistema – į apyvartą išleista lito valiuta, jos priežiūra patikėta visiškai naujai institucijai – Lietuvos bankui.

Nors Lietuvos banko šimtmečio sukaktis tarsi įgalina kalbėti apie visą amžių apimančią institucijos istoriją, tačiau iš tiesų tenka kalbėti apie du Lietuvos centrinio banko įsikūnijimus – senojo, kurio istorija tęsėsi nuo 1922 m. spalio 2 d. iki 1940 m. spalio 3 d., ir moderniojo, atkurto 1990 m. kovo 1 d. Abu juos sieja ta pati Lietuvos finansų sistemos centro idėja, kurios tęstinumą pusei amžiaus buvo nutraukusi sovietinė okupacija. Dėl šios priežasties tarp tarpukario emisijos banko ir šiuolaikinio Lietuvos banko atsirado pamatinių, struktūros ir veiklos skirtumų.

Kolekcinė moneta

Kolekcinė moneta

Kolekcinė moneta

 

1922 m. rudenį veiklą pradėjęs Lietuvos bankas pagal Steigiamajame Seime priimtą įstatymą buvo akcinė bendrovė, kurios akcijų turėjo ne tik valstybė, bet ir privatūs asmenys. Be pinigų sistemos priežiūros ir valiutos emisijos, bankas vykdė ir nemažai komercinių funkcijų – kreditavo verslą ir privačius asmenis, kai kuriose vietovėse surinkdavo mokesčius, pardavinėjo valstybės žyminius ženklus, lošimo kortas ir kt.

1990 m. vasarį atkurtas Lietuvos bankas priklausė išimtinai valstybei ir nevykdė komercinių funkcijų. Pagrindinėmis jo užduotimis tapo pinigų politika, bankų sektoriaus ir finansų sistemos priežiūra. Lietuvos bankas dukart įvykdė valiutų reformą (1993 m. įvedė litą, o 2015 m. – eurą), XX a. 10 deš. ir XXI a. 2 deš. atšaukė veiklos licencijas keliolikai neskaidriai veikusių komercinių bankų, o pastaraisiais metais pasižymėjo kaip pasaulinis lyderis, skatinant FinTech sektoriaus plėtrą.

 

Pinigai yra ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis fenomenas, todėl už jų emisiją atsakingi centriniai bankai neišvengiamai tampa ir kultūros lauko veikėjais. Tarpukario Lietuvos centrinis bankas ne tik leido banknotus, kuriuos sukūrė žymiausi to meto dailininkai, bet ir jo paties pastatas – 1928 m. pabaigoje atidaryti Kauno rūmai – buvo išskirtinis architektūros kūrinys. Ypač daug statybų vyko 4 deš., kai Lietuvos miestuose iškilo 8 modernistinių formų banko skyrių pastatai, jie tapo svarbiais Lietuvos urbanistinio kraštovaizdžio elementais.

Kolekcinė moneta

Šiuolaikinis centrinis bankas kultūros lauke veikia leisdamas kolekcines ir progines monetas, ko tarpukariu veikęs bankas nedarė. Svarbiausiems Lietuvos įvykiams, asmenims, vietovėms, architektūros ir gamtos paminklams skirtos litų ir eurų monetos kuriamos kaip nedidelio formato meno kūriniai, tačiau kartu išlaiko savo pirminę – atsiskaitymo priemonės – funkciją.

Abi Lietuvos centrinio banko iteracijos tam tikra prasme atspindi jų steigėjos – Lietuvos Respublikos – raidą bei vertybines trajektorijas. 1918–1940 m. modernėjančios, tačiau vis dar agrarinės ir konservatyvios Lietuvos saugumo siekius įkūnijo nacionalinės valiutos stabilumas. XX a. pabaigoje atsikūrusios ir Vakarus šuoliais besivejančios Lietuvos credo – inovacijos, veržlumas, atvirumas – atliepia dabartinio Lietuvos banko vertybes ir veiklą.  

 

Karolis Tumelis

  • Atviruko, skirto Lietuvos banko ir lito dešimtmečiui, projektas. Aut. Adomas Varnas (1879–1979). 1932 m.
    Atviruko, skirto Lietuvos banko ir lito dešimtmečiui, projektas. Aut. Adomas Varnas (1879–1979). 1932 m.
    LBPM GEK 1304
  • Prancūzijos banko valdytojas Žakas de Larozjeras priima su vizitu viešintį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vilių Baldišį ir aptaria galimybes paspartinti aukso grąžinimo procesą. 1991 m. rugsėjo mėn.
    Prancūzijos banko valdytojas Žakas de Larozjeras priima su vizitu viešintį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vilių Baldišį ir aptaria galimybes paspartinti aukso grąžinimo procesą. 1991 m. rugsėjo mėn.
    LBPM PF 440
  • Lietuvos banko vadovybė ir skyrių direktoriai. J. Tallat-Kelpšienės fotoateljė. 1929 m. Kaunas
    Lietuvos banko vadovybė ir skyrių direktoriai. J. Tallat-Kelpšienės fotoateljė. 1929 m. Kaunas
    LBPM GEK 8689/6
  • Visuotinis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas. 1930–1936 m. Ekonominės karių bendrovės fotografija.
    Visuotinis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas. 1930–1936 m. Ekonominės karių bendrovės fotografija.
    LBPM GEK 16389
  • Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus tarnautojai. 1927 m. balandžio 28 d.
    Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus tarnautojai. 1927 m. balandžio 28 d.
    LBPM GEK 14083
  • Lietuvos banko Raseinių skyriaus statyba. 1933 m.
    Lietuvos banko Raseinių skyriaus statyba. 1933 m.
    LBPM GEK 1148/3
  • Lietuvos banko rūmai Kaune. XX a. 4 deš.
    Lietuvos banko rūmai Kaune. XX a. 4 deš.
    LBPM GEK 3944/2
  • Lietuvos banko Šiaulių skyrius. Arch. Stanislovas Kačkovskis. XX a. 3–4 deš.
    Lietuvos banko Šiaulių skyrius. Arch. Stanislovas Kačkovskis. XX a. 3–4 deš.
    LBPM GEK 2138
  • Lietuvos banko Panevėžio skyrius. Arch. Mykolas Songaila (1874–1941). XX a. 4 deš.
    Lietuvos banko Panevėžio skyrius. Arch. Mykolas Songaila (1874–1941). XX a. 4 deš.
    LBPM GEK 2781
  • Lietuvos banko Kybartų skyrius. XX a. 4 deš.
    Lietuvos banko Kybartų skyrius. XX a. 4 deš.
    LBPM GEK 2750

Moneta, skirta Lietuvos banko 100 m. sukakčiai

Nominalas
50 eurų
Metalas
auksas Au 999
Skersmuo
22,30 mm
Masė (svoris)
7,78 g
Monetos paviršiaus kokybė
PROOF
Grafinio projekto autorius
Giedrius Paulauskis
Monetos briauna
lygi
Kolekcinė moneta
Išleidimo data
2022 m. rugsėjo 27 d.
Tiražas
3 000 vnt.
Monetos kaina
530,00 Eur (PVM neskaičiuojamas)
Moneta nukaldinta
Lietuvos monetų kalykloje

Informuojame, kad Lietuvos bankas niekam nesuteikė teisių lankstinukus naudoti kitais nei asmeniniais tikslais, juos tiražuoti ir komerciškai ar kitaip platinti. Tokia veikla be Lietuvos banko sutikimo pažeidžia teisėtus Lietuvos banko interesus.