2022-ieji – Lietuvos krepšinio šimtmečio metai. 1922 m. balandžio 23-iąją tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir laikinosios sostinės (Kauno) rinktinės įvykusios rungtynės, kurias rezultatu 8:6 laimėjo LFLS, laikomos pirmosiomis krepšinio rungtynėmis šalies istorijoje ir Lietuvos krepšinio pradžia. Lietuva susijusi ir su dar ankstesniu krepšinio laikotarpiu – pasaulinėmis šio žaidimo ištakomis. XIX a. pab. daktarui Džeimsui Neismitui (James Naismith) sumanius naują sporto šaką, netrukus ji buvo pritaikyta ir moterims. 1893 m. kovo 22-ąją Jungtinėse Valstijose tarp Bostono Smito koledžo pirmakursių ir antrakursių studenčių surengtos pirmosios moterų krepšinio rungtynės. Jų organizatorė ir pirmųjų moterims skirtų krepšinio taisyklių autorė – Senda Valvrojenski Berenson Abot (Abbott), gimusi Butrimonyse, Alytaus rajone, ir vaikystėje kartu su šeima pasitraukusi į JAV. Jos vyresnis brolis – Bernardas Berensonas – yra vienas žymiausių visų laikų meno istorikų.
Lietuvos krepšinio 100‑mečiui
Kaip iliustruoja ši istorija, Lietuvos krepšinis ir mūsų šalies žmonės per šios sporto šakos gyvavimo laikotarpį paliko ryškų pėdsaką visame pasaulyje, kai kuriose šalyse suvaidino lemiamą vaidmenį klojant pamatus tų šalių sėkmei krepšinio aikštelėje. Šis sportas ir lietuviškieji jo akcentai buvo nuolat susiję su kultūra, socialiniais reiškiniais ir politika. Prieš pat karą lietuviai vyrai dukart (1937 ir 1939 m.) tapo Europos čempionais, moterys 1938-aisiais žemyne buvo antros, o vadinamosiose dipukų (angl. displaced persons, DP) stovyklose krepšinis Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Lietuvos buvo būdas atmintyje išsaugoti gimtąją šalį – krepšinio aplinkoje čia brendo ir antruoju Lietuvos Respublikos Prezidentu po Nepriklausomybės atkūrimo tapsiantis Valdas Adamkus.
Sovietmečiu lietuviškumas neatskiriamas nuo krepšinio. Nors jo atstovai iš Lietuvos neturėjo galimybės tuo laikotarpiu iškovotų pergalių dovanoti savo šaliai, galiausiai krepšinis tapo viena iš tautinio atgimimo priežasčių, kai devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kauno „Žalgirio“ laimėjimai prieš Maskvos „CSKA“ lietuvių tautos sąmonėje buvo suvokti kaip Lietuvos pergalės.
Šalis, kuriai, nepaisant priespaudos, pavyko išsaugoti savo identitetą, galiausiai atkūrė nepriklausomą valstybę ir susidūrė su misija įtvirtinti Lietuvos vardą pasaulyje, pranešti jam, kad vėl yra Lietuva. 1992-aisiais Barselonoje, pirmosiose olimpinėse žaidynėse po geležinės uždangos kritimo, didžiulio tarptautinio dėmesio sulaukusi, kita svajonių komanda praminta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo vieną iš dviejų tų metų olimpinių apdovanojimų Lietuvai. Tuomet tarptautiniu mastu jau garsūs ir praeityje sovietų rinktinei sėkmę nešę Lietuvos krepšininkai pasauliui siuntė žinią ne tik apie savo gebėjimus krepšinio aikštelėje. Bronzos medalis, iškovotas įveikiant Nepriklausomų valstybių sandraugos rinktinę, sudarytą iš buvusių SSRS šalių krepšininkų, tapo pareiškimu pasauliui, kad Lietuva grįžo į žemėlapį.
Vėliau Lietuva krepšinyje iškovojo dar du olimpinius medalius, kartą lipo ant apdovanojimų pakylos pasaulio čempionate, penkiskart – Europos čempionatuose. 2003‑iaisiais Lietuvos vyrų rinktinė tapo stipriausia žemyne, o moterys tokį pasiekimą užfiksavo 1997-aisiais. Šalies klubai Lietuvos krepšinio išskirtinumą ne kartą įrodė tarptautiniuose turnyruose. Sportinių laimėjimų, su kuriais susijęs Lietuvos krepšinis, gausybė visuomet buvo lydima ypatingos šios sporto šakos reikšmės kasdienei šalies būčiai įvairiose gyvenimo srityse.
Ignas Grinevičius
Piešinių autorius Aurimas Simanavičius
Moneta, skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui
Informuojame, kad Lietuvos bankas niekam nesuteikė teisių lankstinukus naudoti kitais nei asmeniniais tikslais, juos tiražuoti ir komerciškai ar kitaip platinti. Tokia veikla be Lietuvos banko sutikimo pažeidžia teisėtus Lietuvos banko interesus.