Lietuvos bankas
Kolekcinė moneta

Jūros šventei (iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“)

moneta_Juros svente_atskirai1_5.png

 

Kas yra Jūros šventė šiandien? Turbūt visi turime savo atsakymą, tačiau jei jį ištartume garsiai, greičiausiai kiekvieno būtų skirtingas. Tik šiuo atveju neteisingų atsakymų negali būti, nes Jūros šventė turi daugybę spalvų ir kiekvieno širdį paliečia vis kitaip.

Ilgametę tradiciją puoselėjanti Jūros šventė neabejotinai jau tapo vienu žinomiausių Klaipėdos miesto renginių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šią šventę, skleidžiančią ypatingą aurą, drąsiai ir be jokių abejonių vadiname Klaipėdos vizitine kortele, miesto jūrinės tapatybės simboliu. Kai į Klaipėdą suplaukia didieji burlaiviai iš pačių tolimiausių pasaulio kampelių ir miestą užtvindo baltų burių jūra, apima išties ypatingas jausmas.

Tos kelios vasaros dienos, kai mieste karaliauja Jūros šventė, yra pats jūriškiausias metų savaitgalis, sutraukiantis šimtatūkstantines minias, svaiginantis jūros vėjų gaiva, kviečiantis nusilenkti jūros žmonėms, pajusti jūrinę romantiką, o kartu pasinerti į muzikos, teatro, šokio ir kitų menų sūkurį, jūrą pačių įvairiausių skonių ir kvapų. 

logo.png

Per ilgus gyvavimo dešimtmečius šventė patyrė begales įvairiausių pokyčių ir laikui bėgant įgijo vis naujų spalvų, kūrėsi ir tebesikuria naujos tradicijos. Šventės rengėjai kasmet šiai vasaros fiestai suteikia vis kitokį prieskonį, tapo vis kitokį jos paveikslą, kviesdami susipažinti su dar vienu šventės veidu iš tūkstančių. Tačiau visada yra viską jungianti gija – pagarba jūrai ir jūros žmonėms. Neatsiejamas ir vienas jautriausių Jūros šventės akcentų – vainikų nuleidimo ceremonija žuvusiems jūroje pagerbti. Ji organizuojama kasmet ir be jos Jūros šventė prarastų tikrąją savo prasmę. 

Jūros šventė Klaipėdą garsina jau nuo tarpukario, o 2021 m. susibursime 61-ąjį kartą. Pati tradicija, beje, skaičiuoja daugiau kaip aštuonis dešimtmečius, jos ištakomis Klaipėdoje laikome 1934 m., kai rugpjūčio 11–12 d. buvo surengta pirmoji šventė, anuomet pavadinta Jūros diena.

Pirmąją šventę Klaipėdoje savo vizitu pagerbė pats Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Istorinių šaltinių duomenimis, į šventę susirinko 60 tūkst. miestiečių ir svečių. Šią šventę galime laikyti visą dešimtmetį iki tol vykusių jūrinės tapatybės formavimosi procesų rezultatu. Po 1923 m., kai prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas ir Lietuva įgijo tikros jūrinės valstybės statusą, kūrėsi jūrinės organizacijos, draugijos, prasidėjo jūrinių idėjų sklaida. 1925 m. Palangoje buvo suorganizuotas ir jūrinės kultūros renginys – Jūros diena. Tuo metu šalyje stiprėjo jūrų ekonomikos sektoriaus vaidmuo, o į 1934 m. šventę jos sumanytojai jau kvietė šūkiu „Į jūrą, žemaičiai, į jūrą, aukštaičiai, į jūrą, visa Lietuva!“. Deja, prasidėjęs II pasaulinis karas šventės tradicijai įsisiūbuoti neleido, tačiau galima sakyti, kad pirmoji Jūros diena davė tam tikrą toną ateities šventėms – tiek sovietmečiu atgimusiai ir gyvavusiai, tiek dabartinei Jūros šventei. Visų švenčių pagrindu tapo pagarba jūrai ir jūrininkams. Kiekvienais metais buvo rengiamos jūros žmonių pagerbimo ceremonijos, karnavalinės eitynės, koncertai, pramoginiai renginiai, ir kiekviena šventė turėjo būdingų savo laikmečio „prieskonių“.

Pirmoji Jūros dienos šventė Klaipėdoje 1934 m. Kalbą sako Prezidentas Antanas Smetona
Pirmoji Jūros dienos šventė Klaipėdoje. 1934 m.

Po II pasaulinio karo Jūros šventė vėl surengta 1963 m. liepos 18–21 d. Kaip savo knygoje „Lietuvos jūrinės kultūros raida 1925–2014. Jūros šventės“ rašo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, kuriai esame dėkingi už įžvalgas ir sukauptus šventės gerbėjams aktualius istorijos faktus, padėtis po 1945 m. sausio 28 d. pasikeitė kardinaliai: neliko senųjų gyventojų, susiformavo naujos etninės struktūros bendruomenė, pasikeitė politinė, ekonominė, ideologinė ir kultūrinė aplinka. Pirmoji po karo surengta šventė įgavo militarinį ideologinio, profesinio renginio formatą. Šventės pobūdis tapo labiau profesinis, pramoginis, tačiau joje savo vietą rado ir profesionaliojo meno kūrėjai. Nepaisant to, kad Jūros šventė tapo ideologizuota, tuo metu buvo sukurta daug vertingų, tradiciniais tapusių renginių scenarijų, kurie populiarūs Jūros šventės renginiuose iki šiol. O Sąjūdžio, Nepriklausomybės atkūrimo metais masiškumu pasižyminti Jūros šventė, anot Zitos Genienės, tapo puikia arena Nepriklausomybės idėjoms skelbti. Pradėta ieškoti naujos, laikmetį atspindinčios prasmės ir kultūrinės raiškos formų.

Šiandien Jūros šventė – ne tik masinis, pramoginis renginys, bet visų pirma tai jūrinę miesto tapatybę formuojantis reiškinys, kuriame solidi vieta tenka renginiams, skirtiems kultūrinei atminčiai, istorinėms asmenybėms, miesto ir krašto istorijai aktualizuoti. Nuo pat idėjos užuomazgos iki šių dienų Jūros šventė lyg vėliavą neša svarbiausią žinią: esame tikros jūrinės valstybės, o ne tik valstybės prie jūros piliečiai ir tuo nuoširdžiai didžiuojamės. Lietuvoje yra nedaug tokio masiškumo ir ilgaamžiškumo švenčių kaip Jūros šventė Klaipėdoje. Didžiausiam ir populiariausiam vasaros festivaliui jau 61-eri, tad susitikime prie jūros ir vėl plačiai skelbkime žinią apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Juk kurti šią nepakartojamą šventę galime kiekvienas iš mūsų.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas

Monetos, skirtos Jūros šventei

Nominalas
1,50 euro
Metalas
vario bei nikelio lydinys
Skersmuo
27,50 mm
Masė (svoris)
11,10 g
Monetos paviršiaus kokybė
UNC
Grafinio projekto autorius
averso – Eglė Ratkutė ir Adelė Žemaitienė, reverso – Rytas Jonas Belevičius
Monetos briauna
rantuota
moneta_Juros svente_atskirai1_5.png
Išleidimo data
2021 m. liepos 21 d.
Tiražas
30 000 vnt.
Serija
Tradicinės lietuvių šventės
Monetos kaina
2,00 Eur (PVM neskaičiuojamas)
Moneta nukaldinta
Lietuvos monetų kalykloje

Informuojame, kad Lietuvos bankas niekam nesuteikė teisių lankstinukus naudoti kitais nei asmeniniais tikslais, juos tiražuoti ir komerciškai ar kitaip platinti. Tokia veikla be Lietuvos banko sutikimo pažeidžia teisėtus Lietuvos banko interesus.