Lietuvos bankas
Kolekcinė moneta

Moneta, skirta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 m. sukakčiai

230_monetos.png

Lenkijos–Lietuvos 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas

Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti Lenkijos–Lietuvos valstybės Didysis ketverių metų seimas 1791 m. priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją. Jau dabar drąsiai teigiama, kad tai – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje – po JAV. Konstitucijoje bandoma miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais. Joje pirmąkart užsiminta apie valstybės globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi, šioje Konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau nereiškė tik „bajorų tautos“ – tautos dalimi buvo laikomi ir miestiečiai ar net valstiečiai. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Lui de Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu; 1689–1755) aprašytu valdžių padalijimo principu. Įstatymus turi leisti Seimas. Panaikinama liberum veto – pavienių bajorų teisė protestuoti prieš Seimo nutarimus ir žlugdyti jo darbą. Nors Seimui pirmininkauti turi karalius, tačiau jo galios leisti įstatymus yra ribotos. Karaliaus įtaka tapo didesnė vykdomojoje valdžioje, buvo atšaukta karalių rinkimo tvarka, o valstybė paskelbta paveldima monarchija. Konstitucijoje buvo numatyta, kad tvarkyti valstybę valdovui turi padėti Vyriausybė, vadinama Teisių sargyba, į kurią įėjo karalius ir naujai kuriamų bendrų Lenkijai ir Lietuvai centrinių valdžios institucijų – Iždo, Karo, Policijos komisijų pirmininkai (ministrai). Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Taigi Lenkijos–Lietuvos valstybė gavo naujųjų laikų dvasią ir pilietinės visuomenės principus atitinkantį pagrindinį įstatymą, formuojantį konstitucinės monarchijos santvarką.

 

1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto rankraštis lietuvių kalba
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto rankraštis lietuvių kalba
Biblioteka Naukowa PAU i PAN w Krakowie, sign. 1261, 1 p. LUA ir LMA mokslo biblioteka Krokuvoje

Ketverių metų seimas priima 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją
Ketverių metų seimas priima 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją
J. P. Norblinas, 1791 m., Lenkijos nacionalinė biblioteka, POLONA

Kartais abejojama, ar Gegužės 3-iosios Konstitucija laikytina Lietuvos konstitucija. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, jos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta „Respublikos valstybės“ – taigi, Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.

Bet svarbiau dar kas kita. Iškart po Konstitucijos priėmimo prasidėjo diskusijos: Lietuvos pusė Gegužės 3-iosios Konstituciją manė esant savo nuolaida, būtina siekiant stiprinti valstybę (už Konstituciją balsavo 30 Seimo narių iš LDK – iš viso jų būta 50). Jau gegužės 16 d. priimtas įstatymas dėl kas trečio seimo Gardine ir atskirų Lietuvos atstovų sesijų, o birželio 24 d. grįžtama prie istorinių Karūnos ir LDK terminų, terminas „Abiejų Tautų Respublika“  imamas vartoti įvardijant komisijas, toliau atskirai vyksta kodifikacijos darbai.

Taip 1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo Konstitucijos pataisos, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Dokumentą Seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega (1757–1798), o pataisos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Pagal Įžadą Gegužės 3-iosios Konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o šių komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors Įžade ir kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, tačiau visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į Gegužės 3-iosios Konstituciją sugrąžintas valstybės dvilypumo principas. Konstitucijos pataisos autoriai ir amžininkai pripažino, kad tai buvo Liublino unijos idėjos tąsa, tik pritaikyta naujos visuomenės poreikiams. Komisijų sudėties lygiavertiškumas netgi pranoko Liublino unijos principus, nes, pasak lenkų politiko ir filosofo Hugo Kolontajaus (Hugo Kołłątaj; 1750–1812), „Lietuva nei gyventojais, nei turtais nesudaro nė trečiosios Karūnos dalies“. Pagal Lenkijos–Lietuvos valstybės teisių sistemą Abiejų Tautų tarpusavio įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai valstybės bajorijai, tvirtinami nuo 1573 m. O tai reiškė, kad Įžadui privalės prisiekti būsimi valdovai ir jų įpėdiniai. Taip Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymas teisės normų hierarchijoje iškilo net virš Gegužės 3-iosios Konstitucijos. Jo negalėjo pakeisti nė ekstraordinariniai seimai, kurie kas 25 metus turėjo teisę taisyti Konstituciją.

1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto rankraštis lenkų kalba
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto rankraštis lietuvių kalba
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto rankraštis

Dėl to Gegužės 3-iosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. Reformos skatino socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidos pažangą, teikė naujų galimybių ir lietuviakalbei kultūrai. Neatsitiktinai tuo metu Konstitucija išverčiama ir į lietuvių kalbą. Tai – pirmasis politinis ir teisinis dokumentas lietuvių kalba, iki tol lietuviškai turėjome tik religinės ir grožinės literatūros tekstų. Kaip iškilmingai skamba Konstitucijos žodžiai to meto lietuvių kalba, o šiandien jie skambėtų taip: „...dėl laisvės įtvirtinimo, dėl mūsų Tėvynės ir jos sienų išsaugojimo su didžiausiu dvasios tvirtumu tąją Konstituciją priimame“. Net 27 LDK bajorų pavietų seimeliai (iš 33 susirinkusių) 1792 m. vasarį prisiekė Konstitucijai, o likę šeši jai pritarė. Pagal tai vertinant, Konstitucija turėjo daugiau šalininkų Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje iš 45 seimelių Konstitucijai prisiekė tik 10 (27 seimeliai jai pritarė).

Nors Gegužės 3-iosios Konstitucija radikalumu toli gražu neprilygo Prancūzijos revoliucijos metu priimtiems įstatymams, tačiau būtent ją reikėtų laikyti riba tarp Lietuvos ir Lenkijos senosios bajoriškosios santvarkos ir moderniųjų laikų. Konstitucijos likimas buvo tragiškas: vidaus reakcija – Targovicos konfederacija – sudarė sąjungą su Rusija ir privertė Stanislovą Augustą Poniatovskį ir Seimą atsisakyti Konstitucijos. Pralaimėjo ir visa valstybė, kurią 1795 m. galutinai pasidalijo Rusija, Austrija ir Prūsija. Tačiau visi XIX a. Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimai prieš Rusiją vyko su Gegužės 3-iosios Konstitucijos idėjų vėliava.

Apibendrinkime. Žymus lenkų istorikas Henrykas Samsonowiczius yra priskyręs Konstituciją trims žymiausiems epochos dokumentams – greta JAV konstitucijos ir Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos. Šiandien prisimename, kad tai – ir Lietuvos konstitucija.

Prof. dr. Alfredas Bumblauskas

Moneta, skirta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 m. sukakčiai

Nominalas
20 eurų
Metalas
sidabras Ag 925
Skersmuo
38,61 mm
Masė (svoris)
28,28 g
Monetos paviršiaus kokybė
PROOF
Grafinio projekto autorius
Giedrius Paulauskis
Monetos briauna
su užrašu „1791“
230_monetos.png
Išleidimo data
2021 m. balandžio 28 d.
Tiražas
2 500 vnt.
Monetos kaina
69,00 Eur (su PVM)
Moneta nukaldinta
UAB Lietuvos monetų kalykloje