Lietuvos bankas kartu su Lietuvos mokslų akademija šiandien, gruodžio 15-ąją, iškilmingos ceremonijos metu Vilniuje pasveikino istoriką Gediminą Vaskelą, šiemet pelniusį Vlado Jurgučio premiją už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.
Lietuvos bankas kartu su Lietuvos mokslų akademija šiandien, gruodžio 15-ąją, iškilmingos ceremonijos metu Vilniuje pasveikino istoriką Gediminą Vaskelą, šiemet pelniusį Vlado Jurgučio premiją už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.
„Profesorius Vladas Jurgutis siūlė ūkio gyvenimo reiškinius vertinti ne vien pagal grynai ekonominius jų padarinius, bet ir pagal tų reiškinių poveikį tautos kultūrinei ir politinei raidai. Panašiai į ekonominius procesus žiūri ir istorikas Gediminas Vaskela, savo mokslinėje studijoje pabrėžiantis jų istorinę ir kultūrinę reikšmę. Jo monografija pelnytai įvertinta prestižine mūsų premija“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, pasveikinęs naująjį Vlado Jurgučio premijos laureatą.

Vitas Vasiliauskas ir Valdemaras Razumas sveikina premijos laureatą (Virginijos Valuckienės nuotrauka)
Jį taip pat pasveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas. Vlado Jurgučio premiją Lietuvos bankas skiria bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija.
Nuo įsteigimo pradžios Vlado Jurgučio premija įteikta septintąjį kartą. Ją Lietuvos bankas įsteigė 1997 m. lito išleidimo bei Lietuvos banko įkūrimo 75-ųjų metinių proga, pažymėdamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse. Šiuo metu premijos dydis siekia 15 000 eurų.
Premija įvertintoje Gedimino Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką, siekiama įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje Pirmosios Respublikos laikais.
G. Vaskelos vardą garsina ir ankstesnės jo studijos, kuriose istorikas nagrinėja ekonominius Lietuvos istorijos aspektus. Tai 1992 m. išleista studija „Lietuvos kaimo gyventojai 1920–1940. Socialinis ir ekonominis aspektas“, 1998 m. pasirodžiusi studija „Žemės reforma Lietuvoje 1919–1940 m. Analizuojant Rytų ir Vidurio Europos agrarinės raidos XX a. III–IV dešimtmečiais tendencijas“ bei 2002 m. pasirodęs darbas „Lietuva 1939–1940 metais. Kursas į valstybės reguliuojamą ekonomiką“.