Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi valdymo įmonės UAB „Finasta Asset Management“ prašymą ir susijusią medžiagą, leido pakeisti šios įmonės valdomo uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investicinio fondo...
Leista pakeisti nekilnojamojo turto investicinio fondo „My Residence“ taisykles
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi valdymo įmonės UAB „Finasta Asset Management“ prašymą ir susijusią medžiagą, leido pakeisti šios įmonės valdomo uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investicinio fondo „My Residence“ taisykles.
UAB „Finasta Asset Management“ šiuo metu valdo 2 suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus (KIS) (vienas iš jų turi 5 subfondus), 3 specialiuosius KIS, 6 II pakopos pensijų fondus (PF) ir 2 III pakopos PF.
Patvirtinta pozicija dėl binarinių opcionų teisinio vertinimo
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino Poziciją dėl binarinių opcionų teisinio vertinimo (223.1 KB download icon) (toliau – Pozicija).
Binarinis opcionas – tai binarinis pasirinkimo sandoris, sudaromas dėl tam tikrų aktyvų (pvz., vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų, pajamingumo ar biržos prekių) vertės pokyčio. Binarinis opcionas suteikia teisę jo pirkėjui rinktis, ar su šiuo sandoriu susietų aktyvų vertė konkrečiu laikotarpiu kils („Call“ opcionas), ar kris („Put“ opcionas). Binarinio opciono pirkėjas šiuo sandoriu neįsigyja turto, o pelną jis gali gauti už teisingas įžvalgas dėl su opcionu susieto turto vertės pokyčio. Sandorio esmė – opciono pirkėjas turi dvejopą pasirinkimą dėl susieto akyvo vertės pokyčio („Call“ arba „Put“), kuris atitinkamai nulemia ir dvejopą rezultatą – opciono pirkėjas arba gauna iš anksto nustatyto dydžio pelną (jeigu įžvalgos pasitvirtino), arba praranda investuotą sumą (nesėkmės atveju).
Priežiūros tarnyba atkreipė dėmesį, kad pagal pastaruoju metu Lietuvoje besiformuojančią prekybos binariniais opcionais praktiką, šios priemonės vartotojams neretai pristatomos kaip lažybų objektas, o jų prekyba užsiima lažybų bendrovės.
Vis dėlto teisiniu požiūriu binarinis opcionas, susijęs su pirmiau minėtais aktyvais, t. y. vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis, pajamingumu ar biržos prekėmis, yra finansinė priemonė, o jo pardavimas investuotojui – investicinių paslaugų teikimas.
Investicinių paslaugų teikimą ir investuotojų interesų apsaugą Europos Sąjungos mastu reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID), kurios nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos priėmus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą.
Darytina išvada, kad teisę parduoti klientams binarinius opcionus, susijusius su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis, pajamingumu ar biržos prekėmis, turi tik atitinkamos kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės arba bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas. Kitos įmonės, ketinančios prekiauti binariniais opcionais dėl minėtų aktyvų, turi kreiptis į Lietuvos banką dėl finansų maklerio įmonės licencijos ar leidimo steigti banką ir banko licencijos išdavimo.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad ši Pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas ar kaip Priežiūros tarnybos sprendimas konkrečiu atveju.
Nuspręsta išduoti licenciją steigiamai draudimo brokerių įmonei
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją steigiamai UADBB ,,Drausta“.
Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija suteikia teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.
Maksimali techninė palūkanų norma nepakeista
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino nepakeistą 1,88 proc. maksimalią techninę palūkanų normą, kurią taiko gyvybės draudimo įmonės, skaičiuodamos žalos padengimo techninį atidėjinį.
Naujausiais Eurostato paskelbtais euro zonos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo duomenimis, perskaičiuota Maksimali techninė palūkanų norma smuktelėjo mažiau nei 0,1 proc. punkto, todėl palikta galioti anksčiau patvirtinta norma. Mažų palūkanų normų aplinka ir jų mažėjimo tendencija techniškai didina draudikų įsipareigojimus.
Priežiūros institucija maksimalią techninę palūkanų normą turi nustatyti kas ketvirtį.