Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną.
Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną.
„Lietuvai įstojus į Europos pinigų sąjungą, visų trijų Baltijos valstybių regionas taptų dar glaudesnis ekonominiu ir politiniu atžvilgiais. Bendroji Europos valiuta vertinama kaip veiksnys, mažinantis šalies riziką, todėl kartu mes turėsime daugiau galimybių augti, padidės prekybos apimtys, o tai sudarys galimybių kilti regiono žmonių gyvenimo lygiui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo vertinimu, Estija, Latvija ir Lietuva, harmoningai viena paskui kitą pereidamos prie euro, įrodė, kad jos geba vykdyti atsakingą finansų politiką, įveikti krizes ir užtikrinti tvarų augimą.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukoje (iš kairės): Ardas Hansonas (Ardo Hansson), Estijos centrinio banko valdybos pirmininkas, Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Zoja Razmusa, Latvijos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Eurą metų pradžioje įsivedusios Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) teigia, kad visų Baltijos valstybių dalyvavimas bendrosios valiutos zonoje bus labai naudingas jų ekonomikoms, be kita ko, į eksportą orientuotoms įmonėms, taip pat suteikdamas galimybę įsitraukti į ekonominę veiklą kaip regionui.
„Regioninis požiūris taip pat padės mums kartu dirbti įgyvendinant mūsų bendrą supratimą apie tai, kokia turėtų būti ES ateityje. Praktiškai tai reiškia, kad panaikinama dar viena kliūtis žmonėms bendrauti keliaujant ar vystant verslą, ir šio veiksnio negalima neįvertinti: faktiškai Lietuva ir Latvija turi ilgiausią, beveik 600 km, pasienio ruožą,“ – sako I. Rimševičius.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukoje (iš kairės): Ardas Hansonas (Ardo Hansson), Estijos centrinio banko valdybos pirmininkas, Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Zoja Razmusa, Latvijos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Estijos, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą, centrinio banko pirmininkas Ardas Hansonas (Ardo Hansson), pabrėžia, jog Estijos trejų metų patirtis įstojus į euro zoną patvirtino mūsų tikėjimą, kad euro įvedimas buvo teisingas sprendimas, padėjęs mums pagilinti ekonominius ryšius su Europa.
„Latvijai džiaugiantis pirmaisiais bendrosios valiutos privalumais, o Lietuvai tvirtai žengiant į narystę euro zonoje, mes ne tik išplečiame bendrosios valiutos zonos ribas, bet ir tvirtai užtikriname Baltijos šalių vietą Europoje bei viso regiono ekonomikos stiprėjimo perspektyvą,“ – sako A. Hansonas.
Baltijos šalių centrinių bankų vadovai Vilniuje vykstančiame metiniame susitikime, be euro įvedimo, šiandien taip pat planuoja aptarti pasirengimą bankų sąjungai ir ekonominius iššūkius, su kuriais susidursime artimiausioje ateityje.