[[#ex]]
1. Kas turėtų kreiptis pagal šią procedūrą?
Finansų sektoriuje dirbantys asmenys ar kiti asmenys, kurie įtaria, kad jų darbdavys, kiti Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai arba kiti asmenys padarė finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimą (-ų).
2. Ar pranešimui apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus būtų taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos?
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) įtvirtintos asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, teisės ir pareigos, jų teisinės apsaugos pagrindai ir formos, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės.
Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus pranešimus priima ir kitas šiame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Pranešimui apie finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, kuris atitinka Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas (pranešimą pateikia asmuo, kurį su finansų rinkos dalyviu ar kita įstaiga sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos ir pan.), informacija apie pažeidimą teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir pan.), gali būti taikomas Pranešėjų apsaugos įstatymas ir apie tokius pažeidimus pranešęs asmuo gali būti pripažintas pranešėju.
Pranešimas apie finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti teikiamas tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Jeigu Lietuvos Respublikos prokuratūra nustatytų, kad pranešime nurodytus pažeidimus įgaliotas tirti Lietuvos bankas, ji, vadovaudamasi Pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tokį pranešimą kartu su sprendimu pripažinti asmenį pranešėju persiųstų Lietuvos bankui.
Taip pat Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas atitinkantis pranešimas gali būti teikiamas Lietuvos bankui. Tokiu atveju Lietuvos bankas tokį pranešimą, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, persiųstų Lietuvos Respublikos prokuratūrai.
3. Ko turėtų būti siekiama pranešant apie pažeidimus pagal šią procedūrą?
Šios procedūros tikslas – paskatinti visuomenę prisidėti prie veiksmingos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos bankui padedant nustatyti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Procedūra netaikoma tais atvejais, kai pranešti apie pažeidimą siekiama tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas ar kitaip apginti pranešimą pateikusio ar kito asmens interesai.
4. Kaip bus elgiamasi, jeigu pagal šią procedūrą bus pateiktas pranešimas, neatitinkantis pranešimams apie prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų galimai padarytus arba ketinamus padaryti finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus taikomų reikalavimų?
Jei toks pranešimas nebus anoniminis, pranešimą pateikęs asmuo per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos bus informuojamas apie tai, kad pranešimas pagal šią procedūrą negali būti nagrinėjamas. Gavus pranešimą pateikusio asmens rašytinį sutikimą, pranešimas bus nagrinėjamas pagal šiuos teisės aktus:
- Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“;
- Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“, jei kreipiamasi dėl ginčų, kylančių tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių, ar ginčų, priskirtų Lietuvos banko kompetencijai kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Jeigu pranešimas bus anoniminis arba minėtas sutikimas per Lietuvos banko nustatytą terminą nebus gautas, pranešimas nebus nagrinėjamas, o raštu popieriuje pateiktas prašymas bus grąžinamas pranešimą pateikusiam asmeniui (Lietuvos bankas pasilieka kopiją).
5. Ar būtina, prieš pateikiant Lietuvos bankui pranešimą apie jo prižiūrimą finansų rinkos dalyvį, kuris yra pranešimo teikėjo darbdavys, kreiptis į darbdavį?
Rekomenduotina pasidomėti ir, jei yra galimybė, pasinaudoti darbovietėje įdiegtomis pranešimų apie pažeidimus priemonėmis. Tačiau jeigu tokių priemonių nėra arba manote, kad pranešimą teikti nebūtų tinkama konfidencialumo ar kokiais kitais sumetimais, praneškite apie tai Lietuvos bankui toliau nurodytais būdais.
Pranešant Lietuvos bankui apie darbdavio padarytą pažeidimą, konfidencialumo sumetimais nerekomenduotina naudoti darbovietėje esančių (darbdavio suteiktų) ryšio priemonių.
6. Dėl pranešimų apie įtartiną prekybą vertybiniais popieriais
Lietuvos bankas kviečia rinkos dalyvius ir kitus asmenis padėti užtikrinti rinkos skaidrumą ir sąžiningą prekybą pranešant apie įtartinus sandorius, t. y. galimą manipuliavimą rinka ar pasinaudojimą viešai neatskleista informacija.
Manipuliavimo rinka veiksmai, jų požymiai ir praktikos pavyzdžiai nurodyti:
- Piktnaudžiavimo rinka reglamento 12 straipsnyje ir I priede;
- 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/522 II priede;
- Informacijos atskleidimo gairių 133–136 punktuose.
Viešai neatskleistos informacijos požymiai ir pasinaudojimo viešai neatskleista informacija veiksmai nurodyti:
- Piktnaudžiavimo rinka reglamento 7, 8 ir 10 straipsniuose;
- Informacijos atskleidimo gairių 73–85, 137 ir kt. (pvz., 45, 46, 48, 51) punktuose.
Labai svarbu Lietuvos bankui pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją, apibūdinančią galimo manipuliavimo rinka ir pasinaudojimo viešai neatskleista informacija veiksmus: sandorio sudarymo ar pavedimo atlikimo aplinkybes (finansinės priemonės pavadinimas, data, laikas, kaina, kiekis, dalyvaujantys asmenys ir pan.), priežastis, dėl kurių įtariate manipuliavimą rinka ar pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, kitą informaciją, kuri galėtų būti reikšminga.
7. Pranešimai apie pažeidimus Lietuvos bankui gali būti pateikiami šiais būdais:
- raštu elektroniniu būdu, užpildant internete pateiktą anketą. Jeigu pranešimas teikiamas siekiant būti pripažintam pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.
- raštu popieriuje, siunčiant šiuo adresu: Žirmūnų g. 151, LT-09128, Vilnius; ant užklijuoto voko turi būti užrašyta „Pranešimas apie pažeidimą“
- žodžiu telefono linija, kurioje pokalbiai įrašomi, numeriu (8 5) 268 0888
- žodžiu, susitikus su paskirtuoju tarnautoju Lietuvos banko patalpose, telefonu (8 5) 268 0888 iš anksto susitarus dėl susitikimo laiko
Pranešimai apie pažeidimus gali būti pateikiami ir anonimiškai. Tačiau būtų naudingiau, jeigu būtų nurodyta bent kontaktinė informacija ryšiui palaikyti (tai leistų patikslinti pateiktą informaciją ar gauti reikalingos papildomos informacijos). Anonimiškai pranešimą pateikę asmenys bet kuriuo vėlesniu etapu gali atskleisti tapatybę Lietuvos bankui. Nuo tapatybės atskleidimo momento asmuo gali tęsti bendravimą su paskirtuoju tarnautoju, t. y. duoti sutikimą perduoti pranešimą kitai kompetentingai institucijai, jei Lietuvos bankas nėra kompetentingas jį nagrinėti, gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimą, pateikti papildomos informacijos, gauti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi Lietuvos bankas išnagrinėjęs prašymą. Nuo tapatybės atskleidimo momento taip pat taikoma teisės aktuose nustatyta asmens duomenų apsauga: asmens tapatybės duomenys žinomi tik paskirtiesiems tarnautojams ir gali būti atskleidžiami kitiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka ir kt.
Jeigu pranešimui apie pažeidimą nagrinėti reikia papildomų paaiškinimų ar informacijos, pranešimo pateikėjui gali būti pateikiamas prašymas pateiktą informaciją paaiškinti arba pateikti papildomos informacijos. Toks prašymas pateikiamas per paskirtąjį tarnautoją tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas pranešimas apie pažeidimą, arba kitu pažeidimo teikėjo nurodytu būdu. Prašymas paaiškinti pateiktą informaciją neteikiamas, jeigu yra pagrindo manyti, kad dėl to kiltų pavojus pranešimo teikėjo tapatybės duomenų apsaugai.
Lietuvos bankas per paskirtąjį tarnautoją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kiek to nedraudžia paslapčių apsaugą reguliuojantys teisės aktai, informuoja pranešimo teikėją apie veiksmus, kurių imtasi arba numatoma imtis dėl pateikto pranešimo apie pažeidimą.
Lietuvos bankas, paskirtieji tarnautojai ir kiti Lietuvos banko tarnautojai privalo saugoti pranešimo teikėjų ir pranešamų asmenų tapatybės duomenų paslaptį. Ją sudaro fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas ir kiti su fiziniu ar juridiniu asmeniu susiję duomenys, kuriais pasinaudojant gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta pranešimo teikėjo ar pranešamo asmens tapatybė. Ši pareiga išlieka ir Lietuvos banko tarnautojams baigus tarnybą Lietuvos banke.
Lietuvos banke pranešimų apie pažeidimą teikėjų tapatybę duomenis tvarko paskirtieji tarnautojai.
Jeigu pranešimo teikėjas jį pateikdamas aiškiai nėra išreiškęs sutikimo atskleisti savo tapatybės duomenų, paskirtieji tarnautojai, perduodami pranešimą apie pažeidimą Lietuvos banko padaliniams ar tarnautojams arba jį perduodami nagrinėti kitoms finansų rinkos priežiūros institucijoms, turi užtikrinti, kad perduodant pranešimą nebus perduodami pranešimo teikėjo tapatybės duomenys. Lietuvos banko tarnautojai su pranešimo apie pažeidimą teikėjų tapatybės duomenimis susipažinti gali tik tada, jeigu tokie duomenys būtini jų funkcijoms atlikti ir tai raštu leidžia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Teismui, teisėsaugos institucijoms arba kitiems asmenims pranešimo teikėjo tapatybės duomenys gali būti atskleidžiami tik šiais atvejais:
- jeigu pranešimas, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, persiunčiamas Lietuvos Respublikos prokuratūrai;
- jeigu atskleisti pranešimo teikėjo tapatybės duomenis reikia dėl Lietuvos banko arba kitos finansų rinkos priežiūros institucijos atliekamo tyrimo, poveikio priemonių taikymo arba kitų priežasčių ir jeigu teikėjas sutinka, kad jo tapatybės duomenys būtų atskleisti;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu pranešimo teikėjo tapatybės duomenys reikalingi pagal pranešimą pradėtam ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti;
- Lietuvos bankas gauna pagal įstatymus privalomą vykdyti teismo ar kitos valstybės institucijos reikalavimą atskleisti pranešimo teikėjo tapatybės duomenis;
- nustatoma, kad pranešimo apie pažeidimą teikėjas tyčia pateikė neteisingą arba klaidinančią informaciją.
Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka, teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją. Tačiau žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato ir kitas asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones (įstatymo 8–15 straipsniai). Įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.
Taip pat įstatymas numato pranešėjo teisę gauti atlyginimą už vertingą informaciją, teisę gauti kompensaciją, kuria siekiama kompensuoti pranešėjo patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo, nemokamos teisės pagalbos užtikrinimą ir atleidimą nuo atsakomybės už dalyvavimą darant pažeidimus apie kuriuos pranešama.
Lietuvos bankas yra pasirengęs pranešimo apie pažeidimą teikėjui suteikti bendraujant su Lietuvos Respublikos prokuratūra ar kitomis institucijomis reikalingą pagalbą, įskaitant tai, kad, jeigu to reikia nagrinėjant darbo ginčą, gali išduoti dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvos bankui yra pateiktas pranešimas apie pažeidimą.
Informacijos apie finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo ir saugojimo tvarka, taip pat pranešimo apie pažeidimą teikėjų ir pranešamų asmenų asmens duomenų ir kitų interesų apsaugos principai yra nustatyti Pranešimų apie finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus pateikimo ir jų tvarkymo Lietuvos banke tvarkos apraše.
8. Kokius pranešimus apie pažeidimus pagal analogišką procedūrą nagrinėja Europos Centrinis Bankas?
Pranešimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) prižiūrimų subjektų (šiuo metu tarp jų yra du didieji Lietuvos bankai – AB SEB bankas ir „Swedbank“, AB) vykdant Bendro priežiūros mechanizmo reglamentu ECB pavestus uždavinius dėl ES teisės galimų pažeidimų, nagrinėja ECB.
Pranešimą ECB galima pateikti čia.
[[#ex]]
Visi laukeliai, pažymėti žvaigždute (*) turi būti užpildyti.