Vito Vasiliausko kalba Europos Sąjungos ekonominės ir finansinės valdysenos tarpparlamentinėje konferencijoje

(vertimas iš anglų k.)

Europos Sąjungos ekonominės ir finansinės valdysenos tarpparlamentinė konferencija
III sesija: „Bankų sąjunga ir finansinė integracija Europos Sąjungoje“

Vilnius, 2013 m. spalio 17 d.

Gerbiami nariai,
ponios ir ponai,

iki šiol ES finansų sektoriaus reformų mastą buvo sunku net įsivaizduoti, bet iššūkiams, su kuriais susiduriame, nugalėti būtina ambicinga politika.

ES reikia skubiai stiprinti bendrąją rinką ir įveikti finansinį susiskaidymą. Mums taip pat reikia stiprinti mūsų ekonomikos ir finansų sistemos sisteminį atsparumą. Finansų sektoriaus reformos, ypač darbas bankų sąjungos srityje, yra šių iššūkių sprendimo pagrindas.

Savo šiandieninėje kalboje daugiausia dėmesio skirsiu pagrindiniams bankų sąjungos elementams. Norėčiau pradėti nuo bendro priežiūros mechanizmo (BPM). Tada pereisiu prie bankų pertvarkymo ir indėlių garantijų sistemų. Savo kalbą baigsiu, be bankų sąjungos, paminėdamas dar dvi papildomas reformų sritis: makroprudencinę politiką ir ES bankų sektoriaus struktūrines reformas. 

I.                   Bankų sąjunga

Jeigu anksčiau dar ir nebuvo aišku, tai dabar yra visiškai akivaizdu, kad gerai veikiančiai bendrajai rinkai reikia integruotos finansinio reguliavimo ir priežiūros sistemos. Tai yra esminis dalykas siekiant užtikrinti tų pačių aukštų standartų taikymą ES bankams, apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių finansų įstaigų gelbėjimo ir užtikrinti įsikišimą laiku bei veiksmingiausią krizės sprendimą kilus problemoms.

Kuriant bendrą priežiūros mechanizmą, iki šiol padaryta nemaža pažanga. Po sėkmingo balsavimo Europos Parlamente rugsėjo mėn., šį antradienį ES Taryba patvirtino galutinį susitarimą. Formaliai baigus įstatymų leidybos procesą, prasidės 12 mėn. laikotarpis iki tol, kol ECB prisiims savo naująsias priežiūros galias.

Tai reiškia, kad iki 2014 m. lapkričio mėn. ECB taps visiškai atsakingas už naujosios Europos priežiūros sistemos veikimą ir tiesioginę apie 130 didžiausių Europos bankų priežiūrą. Naujieji bankų kapitalo, likvidumo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai (CRD IV/CRR) – arba bendrosios bankininkystės taisyklės – suteiks šiai užduočiai tvirtą pagrindą.

Pabaigus teisėkūros procesą, patikimas BPM įgyvendinimas bus kitas esminis iššūkis tiek ECB, tiek nacionalinėms priežiūros institucijoms. Ypač dideli lūkesčiai yra susiję su visapusišku svarbiausių Europos bankų, kuriuos rengiasi prižiūrėti ECB, įvertinimu. Šis vertinimas apims 85 % bankų turto vien euro zonoje ir jį sudarys rizikos vertinimas, balanso vertinimas ir į ateitį orientuotas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tikimasi, kad ECB pirmininkas spalio antrąją pusę paskelbs apie šio vertinimo pradžią.

Šis visapusiškas įvertinimas – tai galimybė sustiprinti pasitikėjimą Europos bankų sistema. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad būtų visiškai aišku, kaip bus šalinami galimi kapitalo trūkumai, jei ir kai tokie bus nustatyti. Per paskutinį ECOFIN tarybos posėdį ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl tinkamų apsaugos priemonių. Šiuo metu dirbama jas apibrėžiant.

Ši situacija gerai iliustruoja tai, kodėl veiksmingą BPM turi papildyti integruota nepakankamai kapitalizuotų bankų pertvarkymo sistema. Šiuo atžvilgiu Tarybai pirmininkaujanti šalis siekia sutarimo dėl dviejų glaudžiai susijusių iniciatyvų dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo.

Pirma, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) suteiks modernų priemonių rinkinį, skirtą geriau identifikuoti ir valdyti atskiras bankų krizes bei jų išvengti. Pagrindinė naujovė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – ribos vyriausybių pajėgumą gelbėti žlungančius bankus ir leis spręsti bankų problemas nenaudojant viešųjų lėšų.

Pirmininkaujanti šalis jau pradėjo derybas su Europos Parlamentu. Radę kompromisus dėl tokių neišspręstų klausimų, kaip gelbėjimo privačiomis lėšomis lankstumas, Direktyvos taikymo mažesnėms kredito įstaigoms mastas ar klausimai, susiję su nacionalinės pertvarkymo institucijos paskyrimu, tikimės pasiekti galutinį susitarimą iki metų pabaigos.

Antra, Europos Komisija neseniai parengė pasiūlymą dėl teisės akto dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPTM). Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva siekiama suderinti nacionalines gaivinimo ir pertvarkymo sistemas, o pagrindinis BPTM tikslas – sukurti centralizuotą sprendimų priėmimo mechanizmą, kuris leistų operatyviau reaguoti į atsirandančias rizikas. Jame taip pat būtų numatytos tinkamos finansavimo priemonės, kurios palengvintų žlungančių tarptautinių bankų pertvarkymą.

Paskutinis neformalus ECOFIN tarybos posėdis Vilniuje suteikė ministrams pirmąją galimybę apsikeisti nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymo. Nuo tada darbo grupėse vyko intensyvus darbas, kurį ministrai toliau aptarė šios savaitės pradžioje. Nors, atrodo, yra bendras sutarimas dėl galutinių BPTM tikslų ir bendro poreikio išvengti finansų įstaigų priežiūros ir pertvarkymo lygių neatitikimo, dėl išsiskyrusių nuomonių pasiekti kompromisą bus sudėtinga. Intensyviausios diskusijos pirmiausia yra susijusios su Komisijos vaidmeniu sprendimų priėmimo procese, balsavimo sistema siūlomoje Bendroje pertvarkymo valdyboje, biudžeto suverenumo apsaugos priemonėmis, susijusiomis su BPTM, sprendimų priėmimo galių centralizavimu ir kai kuriais kitais klausimais.

Pagal Europos Sąjungos Tarybos kvietimą, pirmininkaujanti valstybė nustatė ambicingą tikslą iki gruodžio mėn. pasiekti bendrą susitarimą Taryboje, kad susitarimą su Europos Parlamentu būtų galima pasiekti iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos. Šiuo atžvilgiu pirmininkaujanti valstybė siekia baigti derybas darbo grupių lygyje iki spalio pabaigos. Tada likusius neišspręstus klausimus turės išspręsti patys ministrai.

Dabar norėčiau pereiti prie trečiojo bankų sąjungos elemento – bendros indėlių garantijų sistemos.

Kalbant apie darbą bendros bankų priežiūros ir pertvarkymo srityje, pažymėtina, kad svarbu toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti nacionalinių indėlių draudimo sistemų patikimumą visose valstybėse narėse, kaip siūloma Indėlių garantijų sistemų direktyvoje. Pagrindinis Direktyvos tikslas yra suderinti nacionalines indėlių draudimo sistemas. Pirmininkaujanti valstybė neseniai pradėjo derybas su Parlamentu, o galutinį susitarimą tikimės pasiekti iki 2013 m. pabaigos.

Tačiau ilgesniuoju laikotarpiu turėtume nevengti diskusijų dėl geriausių būdų užbaigti bankų sąjungos kūrimą sukuriant Europos indėlių garantijų sistemą. Mes negalime rizikuoti turėti pusiau užbaigtą projektą – mūsų pagrindinis tikslas yra turėti pabaigtą sistemą.

II.                Kitos finansų sektoriaus reformos

Be bankų sąjungos, norėčiau trumpai paminėti dar dvi papildomas tebevykstančių finansų sektoriaus reformų sritis, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį.

Pirma sritis susijusi su makroprudenciniu reguliavimu. Pirmiau minėti bankų sąjungos elementai – nepriklausoma priežiūra, veiksmingas bankų pertvarkymas ir patikima indėlių draudimo sistema – užtikrintų, kad Europos finansų sektorius galėtų pats išsigydyti savo žaizdas, tačiau mums taip pat reikia patikimo makroprudencinio reguliavimo, kurio tikslas – išvengti sisteminių rizikų susiformavimo.

Iki pastarosios krizės nebuvo jokių institucijų, aiškiai atsakingų už visą sistemą apimančių rizikų kontrolę. Pastebima pažanga jau padaryta kuriant visos Europos makroprudencinę sistemą. Mes sukūrėme Europos sisteminės rizikos valdybą, turinčią įgaliojimų duoti įspėjimus ir teikti rekomendacijas, pradėjome nacionalinėms priežiūros institucijoms suteikti makroprudencinius įgaliojimus. Be to, BPM reglamentas ECB suteiks saistančias makroprudencines galias BPM dalyvaujančių valstybių atžvilgiu. Svarbu užtikrinti, kad būtų subalansuotai skiriamas dėmesys tiek atskirų finansų įstaigų sveikatai, kurią užtikrina bankų sąjunga, tiek visos finansų sistemos atsparumui.

Galiausiai, mano kolega ponas Erkis Likanenas (Erkki Liikanen) taip pat vadovavo svarbiam darbui, skirtam tolesnių ES bankų sektoriaus struktūrinių reformų potencialui ištirti. Šiomis reformomis turėtų būti sprendžiamos kai kurios pagrindinės pastarosios finansų krizės priežastys, tokios kaip sudėtinga finansų sektoriaus struktūra, iškraipytos rizikos prisiėmimo paskatos ir problema, kurią galima būtų pavadinti „per didelis, kad žlugtų“.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės jau įgyvendina nacionalines bankų struktūrines reformas, pageidautina sukurti visą ES apimantį mechanizmą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir efektyviai veikianti bankų sąjunga. Europos Komisija kitą mėnesį ketina pasiūlyti savo įstatymų leidybos iniciatyvą šiuo klausimu. Tai bus pagrindas mūsų tolesnėms diskusijoms.

Ponios ir ponai,

Mūsų pradinis darbas kuriant bankų sąjungą sukūrė didelių lūkesčių. Pasiekę vieną greičiausių politinių susitarimų dėl bendros priežiūros sistemos, dabar turime įrodyti, kad ES yra pajėgi pateikti tolesnių rezultatų. Tolesnės ES finansų valdysenos reformos suteikia galimybę sukurti stipresnį Europos bankų sektorių ir konkurencingesnę bendrąją rinką nei anksčiau. Bendromis mūsų pastangomis turime pasinaudoti šia galimybe.

Dėkoju už jūsų dėmesį.