2024-04-17
Viešųjų finansų būklė gerėja, tačiau šlubčioja pagrindinis pajamų šaltinis (duomenų komentaras)
Paskelbti 2023 m. paskutinio ketvirčio valdžios sektoriaus (VS) duomenys rodo, kad apskritai VS būklė 2023 m. buvo šiek tiek blogesnė nei 2022 m. – VS deficito ir BVP santykis per metus padidėjo per 0,2 proc. punkto ir sudarė 0,8 proc. BVP. Naujausi 2024 m. mėnesiniai duomenys sudaro prielaidas manyti, kad šių metų pirmąjį ketvirtį sulėtėjo tiek VS pajamų, tiek išlaidų augimas, o VS balanso ir BVP santykis šiek tiek pagerėjo ir sudarė –0,6 proc. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį fiksuotas VS skolos ir BVP santykio padidėjimas iki 38,2 proc., o naujausi Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo duomenys sudaro pagrindą manyti, kad VS skolos ir BVP santykis didėjo ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį.
Komentuoja Žygimantas Bogužas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas
Paskelbti 2023 m. paskutinio ketvirčio VS duomenys rodo, kad, VS finansų būklė buvo šiek tiek blogesnė nei tą patį laikotarpį prieš metus. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį VS pajamos tebeaugo ir buvo apie 8 proc. didesnės nei prieš metus (žr. 1 pav.). VS išlaidų metinis augimo tempas trečiąjį ketvirtį toliau lėtėjo ir sudarė 5,5 proc. (žr. 2 pav.). Tai lėmė, kad VS balanso1 ir BVP2 santykis ir toliau buvo neigiamas ir sudarė 0,8 proc., tačiau, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, pagerėjo 0,13 proc. punkto (žr. 3 pav.). VS pajamų padidėjimui trečią ketvirtį iš eilės didžiausią įtaką turėjo apie 14 proc. gausesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų, o VS išlaidų augimą daugiausia skatino gerokai (53 %) didesnės nei prieš metus investicijos bei 17 proc. paaugusios išlaidos socialinėms išmokoms.
Naujausi mėnesiniai duomenys rodo, kad VS balanso ir BVP santykis 2024 m. pirmąjį ketvirtį pagerėjo. Remiantis Finansų ministerijos ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamais aukštesnio dažnio centrinės valdžios (CV) duomenimis, sudaryti 2024 m. pirmojo ketvirčio rodiklių įverčiai rodo, kad galimas VS pajamų metinis padidėjimas sudarė apie 7, o išlaidų – apie 3 proc. Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos, CV ir Sodros mėnesinio dažnio duomenys sudaro pagrindą manyti, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį, pirma, VS pajamų augimas dar šiek tiek sulėtėjo dėl sausio–vasario mėn. 7 proc. mažiau nei prieš metus į nacionalinį biudžetą surinktų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Tai nulėmė, kad bendros nacionalinio biudžeto pajamos minėtais mėnesiais buvo 1,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Antra, tikėtina, kad sulėtėjo VS išlaidų augimas dėl iš Sodros mėnesinių duomenų matomo lėtesnio socialinio draudimo išmokų augimo (sausio–vasario mėn. padidėjo apie 9,6 %, t. y. 3 proc. p. lėčiau nei 2023 m. paskutinį ketvirtį). Šios tendencijos ir gana stabilus ryšys tarp CV ir VS balansų sudaro prielaidas manyti, kad VS balanso ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2024 m. pirmąjį ketvirtį truputį pagerėjo ir sudarė apie –0,6 proc. (žr. 3 pav.).
2023 m. pabaigoje VS skolos ir BVP santykis sudarė 38,2 proc. ir per metus paaugo 0,2 proc. punkto, o 2024 m. pirmąjį ketvirtį, tikėtina, ūgtelėjo reikšmingiau ir pasiekė 38,9 proc. (žr. 4 pav.). Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika rodo, kad per šių metų pirmus du mėnesius bendra pasiskolinta suma sudarė apie 1,9 mlrd. Eur ir buvo gerokai (apie 700 mln. Eur) didesnė už grąžintą sumą. Šis svarus grynojo skolinimosi rodiklis sudaro prielaidas prognozuoti, kad VS skolos ir BVP santykis 2024 m. pirmąjį ketvirtį turėjo padidėti 0,7 proc. punkto ir sudaryti 38,9 proc. (žr. 4 pav.).
1 VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
2 BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
.png)
.png)
.png)