2024-07-22
Paskelbti šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad valdžios sektoriaus (VS) finansų padėtis toliau gerėjo: pajamos tebeaugo sparčiau už išlaidas, o deficitas sumažėjo iki –0,6 proc. BVP. Vis dėlto, remiantis kai kuriais išankstiniais rodikliais, antrąjį ketvirtį išlaidos jau augo daugiau nei pajamos, atitinkamai didėjo ir deficitas.
Komentuoja Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus stažuotoja Izidė Marcinkutė
2024 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus pajamos kilo sparčiau nei išlaidos (atitinkamai 10 ir 8 % per metus), o augimo tempų skirtumas, palyginti su 2023 m. paskutiniuoju ketvirčiu, buvo panašus (apie 2 proc. p.). Tebesitęsiantis spartus VS pajamų augimas lėmė VS balanso1 ir BVP2 santykio pagerėjimą pirmąjį ketvirtį per 0,2 proc. p. iki –0,6 proc. BVP (žr. 3 pav.). Maždaug pusę VS pajamų padidėjimo pirmąjį ketvirtį lėmė šeštadaliu per metus ūgtelėjusios pajamos iš pajamų ir turto mokesčių. Prie šio ūgtelėjimo daugiausia prisidėjo 50 proc. per metus padidėjusios pajamos iš pelno mokesčio, taip pat 9 proc. didesnės pajamos iš GPM. VS pajamas taip pat padidino maždaug dešimtadaliu didesnės pajamos iš akcizų, apie 4 proc. per metus padidėjęs PVM surinkimas ir dėl išaugusių ES lėšų srautų ūgtelėjusios nemokestinės pajamos (žr. 1 pav.). VS išlaidų padidėjimą 2024 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė apie 13 proc. per metus gausesnės išlaidos atlygiui darbuotojams (daugiausia augo viešojo valdymo ir gynybos, švietimo sektorių darbo užmokesčio fondai), maždaug trečdaliu ūgtelėjusios investicijos ir kapitalo pervedimai (žr. 2 pav.).
Naujausi mėnesiniai duomenys rodo, kad VS balanso ir BVP santykis 2024 m. antrąjį ketvirtį pablogėjo. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais mėnesiniais centrinės valdžios (CV) duomenimis ir Lietuvos banko sudarytais įverčiais, galima daryti prielaidą, kad VS pajamos 2024 m. antrąjį ketvirtį paaugo apie 10 proc., tačiau gerokai stipriau padidėjo VS išlaidos (beveik penktadaliu). Didžiausią įtaką pajamų augimui darė surinkti mokesčiai ir socialinės įmokos (žr. 5 pav.). Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys indikuoja, kad antrąjį metų ketvirtį sparčiau nei pirmąjį augo pajamos iš GPM ir PVM, tačiau pelno mokesčio surinkimas galimai buvo prastesnis. Mėnesiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį taip pat paspartėjo ir metinis surinktų socialinio draudimo įmokų augimas. Manyti, kad VS išlaidos antrąjį ketvirtį paaugo gerokai sparčiau nei pirmąjį, verčia CV išlaidų šoktelėjimas gegužės mėn., kurį daugiausia lėmė stipriai padidėjusios dotacijos, socialinės išmokos ir kitos išlaidos (žr. 6 pav.). Vis dėlto šie mėnesiniai duomenys pasižymi dideliu kintamumu, todėl jų implikacijas visam VS derėtų vertinti atsargiai. Jei spartaus VS išlaidų augimo prielaida pasitvirtintų, tai reikštų, kad VS balanso ir BVP (keturių ketvirčių slenkamųjų sumų) santykis 2024 m. antrąjį ketvirtį pablogėjo ir sudarė –1,3 proc.
Per 2024 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia dėl išplatintos 1,5 mlrd. Eur obligacijų emisijos VS skolos ir BVP santykis padidėjo 1,8 proc. p. – iki 40,1 proc., tačiau antrąjį ketvirtį turėtų šiek tiek sumažėti (iki 39,6 %, žr. 4 pav.) dėl neigiamo grynojo skolinimosi balandžio–gegužės mėn. Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika rodo, kad sausio–kovo mėn. pasiskolinta 2,4 mlrd. Eur suma buvo gerokai didesnė už grąžintą skolą (0,7 mlrd. Eur). Tai lėmė teigiamą grynąjį skolinimąsi 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Tačiau balandžio–gegužės mėn. skolinimosi duomenys leidžia tikėtis neigiamo grynojo skolinimosi 2024 m. antrąjį ketvirtį, dėl kurio VS skolos ir BVP santykis turėtų sumažėti maždaug iki 39,6 proc.
.png) |
.png) |
.png) |
.png) |
.png) |
.png) |
1 VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
2 BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.