Lietuvos bankas
2021-03-10
  • Laura_Mociūnaitė.jpg
     
11

Vartotojų išlaidų struktūra Lietuvoje keičiasi: vartojimo krepšelis per pastaruosius dvidešimt metų gerokai priartėjo prie vakarietiškojo – reikšmingai sumažėjo maisto išlaidų dalis, o pramonės prekių ir paslaugų – stipriai išaugo. Tiesa, praėję metai buvo išskirtiniai ir pandemija turėjo įtakos vartojimui. Apribojus paslaugų veiklą, maistui tenkanti išlaidų dalis pernai padidėjo, o paslaugoms – sumažėjo.   

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė 

Per pastarąjį dvidešimtmetį vartojimo krepšelis Lietuvoje reikšmingai priartėjo prie vakarietiškojo. 2000 m. gyventojai maistui, įskaitant alkoholį ir tabaką, skyrė apie 44 proc. savo išlaidų ir tai buvo maždaug dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Kylant pragyvenimo lygiui, maisto išlaidų dalis reikšmingai sumažėjo ir praėjusiais metais sudarė jau tik 28 proc. Ypač reikšmingai sumažėjo duonos ir grūdų produktų, mėsos išlaidų dalis vartojimo krepšelyje. Šių maisto prekių grupių išlaidų dalis krito daugiau nei perpus ir dabar sudaro atitinkamai 3 ir 4 proc. Vartojimo krepšelio pokyčiai atspindėjo ir dėmesį sveikai gyvensenai. Daržovių dalis vartojimo krepšelyje išaugo ir dabar sudaro vidutiniškai 2,3 proc., o, pavyzdžiui, vaisiams tenkanti išlaidų dalis beveik nepasikeitė.

Mažėjant maisto išlaidų daliai vartojimo krepšelyje, išaugo paslaugų ir pramonės prekių dalis. Per minėtą laikotarpį paslaugų išlaidų dalis vartojimo krepšelyje padidėjo nuo 17 iki 27 proc. Tam reikšmingą įtaką turėjo kilęs pragyvenimo lygis, kuris sudaro galimybę didesnę išlaidų dalį skirti, pavyzdžiui, pramogoms. Tiesa, per šį laikotarpį stipriai išaugo ir paslaugų kainos, kurių augimą skatino sparčiai kilęs darbo užmokestis. Dabar daugiau išlaidų skiriama įvairioms paslaugoms, tačiau išsiskiria apgyvendinimo, poilsio ir kultūros, asmens priežiūros (pvz., kirpyklų) paslaugos. Vien šioms paslaugoms tenkančių išlaidų dalis analizuojamu laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 3 iki 6,7 %). Pramonės prekių dalis vartojimo krepšelyje per dvidešimtmetį padidėjo beveik 11 proc. punktų ir dabar sudaro 34 proc. Didelę įtaką tokiam pokyčiui turėjo pagerėjusios galimybės įsigyti automobilius – išlaidų automobiliams dalis vartotojų išlaidų struktūroje padidėjo beveik 2 proc. punktais.

Vis dėlto 2020 m. buvo išskirtiniai. Atnaujinti vartojimo krepšelio duomenys rodo, kad vartotojų išlaidų struktūra dėl prasidėjusios pandemijos ir priemonių, skirtų jai suvaldyti, keitėsi kitaip nei įprastai. Apribojus paslaugų veiklą ir gyventojams vengiant rizikos užsikrėsti, išlaidų paslaugoms dalis per metus sumažėjo nuo 30 iki 27 proc. Ypač reikšmingai sumažėjo restoranams ir viešbučiams skirtų išlaidų dalis. Šių paslaugų dalis vartojimo krepšelyje per metus sumažėjo beveik trečdaliu ir pernai sudarė 4,8 proc. Gyventojams daugiau laiko praleidžiant namuose didėjo maisto išlaidų dalis – ji praėjusiais metais padidėjo 1,6 proc. punkto. Analizuojant vartotojų išlaidų struktūrą išsamiau, galima pamatyti ir daugiau pandemijos atspindžių. Dėl dažnesnio darbo iš namų ir dėl kurį laiką apriboto judėjimo tarp savivaldybių mažėjo degalams tenkanti išlaidų dalis. Daugiau laiko praleisdami namuose gyventojai daugiau dėmesio skyrė namams atnaujinti ir darbo vietoms įsirengti – išaugo baldų ir kitų būsto apstatymo reikmenų, namų ūkio prietaisų ir kompiuterių išlaidų dalis.  

Paslaugoms ir pramonės prekėms skirtas išlaidas veikė ir technologinis proveržis bei kokybės pokyčiai. Per 20 metų kompiuteriai tapo nepakeičiama darbo priemone, o mobilieji telefonai jau seniai atlieka kur kas daugiau funkcijų nei tik komunikacijos. Todėl nenuostabu, kad laidinio telefono įrangai ir paslaugoms tenkanti išlaidų dalis sumažėjo daugiau nei 30 kartų ir dabar sudaro tik 0,1 proc. vartojimo krepšelio. O mobiliojo telefono įrangos ir ryšio paslaugoms, asmeniniams kompiuteriams ir internetui, priešingai, skiriama išlaidų dalis išaugo nuo 0,6 iki 3,5 proc. Tiesa, kurį laiką sparčiai didėjusi asmeninių kompiuterių išlaidų dalis jau daugiau nei dešimtmetį mažėja. Tai, tikėtina, susiję su keliais veiksniais. Visų pirma, gerokai išaugo apsirūpinimas kompiuteriais: remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. juos turėjo tik kas devynioliktas namų ūkis, 2007 m. – jau beveik kas antras, o 2020 m. – kompiuterį turėjo dauguma namų ūkių (jo neturėjo maždaug kas ketvirtas). Be to, tobulėjant technologijai, jie reikšmingai atpigo. Pavyzdžiui, 2020 m. asmeninį kompiuterį buvo galima įsigyti beveik trečdaliu pigiau nei 2010 m. Labai svarbu ir tai, kad mobilieji telefonai tapo kompiuteriais kišenėse ir gali atlikti daug kompiuterio funkcijų. Greitai tobulėjantiems ir vis išmanesniais tampantiems mobiliesiems telefonams skiriama išlaidų dalis auga ir palyginti nedaug atsilieka nuo asmeninių kompiuterių išlaidų dalies.

Nepaisant per dvidešimtmetį stipriai pasikeitusios vartotojų išlaidų struktūros, Lietuvos ir kitų ES šalių vartojimo krepšeliai vis dar skiriasi. Maisto išlaidų dalis Lietuvoje (28 %) pernai vis dar beveik 5 proc. punktais viršijo vidutiniškai ES tenkančią dalį, o paslaugoms skirdami apie 27 proc. vartojimo išlaidų atsiliekame dar daugiau – ES paslaugoms pernai skirta 39 proc. Išlaidų struktūrą palyginus su, pavyzdžiui, Vokietijos, atotrūkis dar didesnis – Vokietijoje paslaugoms tenka daugiau nei 44, o maistui – tik 17 proc. visų vartojimo išlaidų. Tiesa, kaimyninėse Baltijos šalyse situacija panaši kaip ir Lietuvoje – maisto ir paslaugų išlaidų dalys reikšmingai nesiskiria.

Vartojimo krepšelio skirtumams įtakos turi ne tik pajamų lygis, vartojimo įpročiai, tačiau ir skirtingas kainų lygis šalyje. Gana didelį svorį vartojimo krepšelyje sudarančio maisto kainos 2019 m. Lietuvoje sudarė apie 80, o paslaugų kainos – tik 52 proc. ES kainų lygio.

Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite naujoje Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.