V. Vasiliausko kalba investicijų ir investicijų finansavimo internetiniame seminare

Vertimas iš anglų k., tekstas nėra kalbos nuorašas.

Labas rytas, gerbiamas Marco[1], gerbiamas Thomas[2], kolegos, pranešėjai ir žiūrovai,

Nuoširdžiai sveikinu šio bendro internetinio seminaro, kurį surengė Lietuvos bankas ir Europos investicijų bankas (EIB), dalyvius. Leiskite man padėkoti EIB, kuris pasiūlė mums idėją surengti šį renginį.

Šiuo metu iš tiesų itin svarbu kalbėti apie investicijas. Sprendimai dėl investicijų, kuriuos darome dabar, bus esminiai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais.

Pradėkime nuo trumpojo laikotarpio. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas euro zonoje praėjusiais metais sumažėjo beveik 11 proc. Šie duomenys stipriai kontrastuoja su JAV duomenimis, kur šis rodiklis sumažėjo mažiau nei 2 proc. Investicijos JAV bus didesnės ir 2021 m.

Atitinkamai prognozuojama, kad euro zonos BVP iki pandemijos buvusį lygį pasieks tik 2022 m. pabaigoje. Tikėtina, kad JAV tai padarys jau šiais metais. O Kinijos gamybos apimtis ne tik kad visiškai sugrįžo į ankstesnį lygį, bet ir pasiekė iki pandemijos buvusią tendenciją.

Europos neturėtų tenkinti tokios perspektyvos. Euro zonoje turi būti labiau skatinamos investicijos, kad greičiau atsigautų ūkis ir būtų galima pasivyti kitas didžiąsias ekonomikas. Kitu atveju neišvengsime skausmingų ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Šiuo atžvilgiu valdžios sektoriaus investicijos yra itin svarbios, ypač šiuo mažų palūkanų normų laikotarpiu, kuriam būdingos istoriškai žemos valstybės skolos tvarkymo sąnaudos, palyginti su fiskalinėmis pajamomis.

Kalbant apie privatųjį sektorių, pažymėtina, kad įvairūs tyrimai ir ataskaitos rodo, jog neapibrėžtumas šiuo metu yra didžiausia kliūtis privačiosioms įmonių investicijoms. Manome, kad netgi Lietuvoje, nepaisant iki šiol jos ekonomikos pademonstruoto didelio atsparumo, privačiojo sektoriaus investicijos 2020 m. sumažės beveik 8 proc.

Tačiau politikos formuotojai gali išspręsti šią problemą. Dabartiniai tyrimai rodo, kad tuo atveju, kai įmonės ima vengti rizikos dėl neapibrėžtos ateities, valdžios sektoriaus investicijos tampa gerokai veiksmingesnės nei paprastai. Jos ne tik turi didesnį fiskalinį multiplikatorių, bet iš tiesų skatina, o ne išstumia privačiojo sektoriaus investicijas. Be abejo, taip yra tada, kai kokybiškos valdžios sektoriaus investicijos yra nukreiptos teisinga kryptimi ir didina potencialią gamybos apimtį.

Todėl nuoseklus ir spartus paketo „Next Generation EU“ įgyvendinimas bus itin svarbus Europai artimiausiu metu. Šio paketo pagrindinė dalis – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP). Ši valstybių narių reformas ir valdžios sektoriaus investicijas paremianti priemonė artimiausiu metu suteiks anticiklinį fiskalinį impulsą – to itin reikia daugelyje Europos šalių. Aš taip pat manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis ji gali būti privačiojo sektoriaus investicijų katalizatorius.

Tačiau rizikuojame, kad Europos pinigai nebus paskirstyti pakankamai sparčiai dėl administracinių kliūčių arba dėl to, kad valstybių narių EGADP planai paprasčiausiai bus nepakankamai ambicingi.

Lietuva pasiekė gerų Europos lėšų panaudojimo rezultatų – vertinant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, šiuo metu esame devinti, tačiau negalime atsipalaiduoti. Lietuva turi visiškai pasinaudoti pagal EGADP teikiamu finansavimu ir balandžio mėn. Europos Komisijai pateikti kokybišką planą. Toks planas turi būti pagrįstas kruopščia sąnaudų ir naudos analize ir atitikti Europos prioritetus. Lietuvos bankas yra pasirengęs sutelkti savo ekspertinius pajėgumus tam, kad pagelbėtų užtikrinant, jog plane būtų numatyta išties rimta investicijų ir reformų darbotvarkė.

Atsižvelgdami į visa tai, turėtume aptarti ilgalaikę perspektyvą.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos BVP 2020 m. sumažėjo 1,3 proc. ir viršijo ankstesnes mūsų ir tarptautinių institucijų prognozes. Šis rezultatas pasiektas nepaisant to, kad tebegalioja antrasis karantinas.

Todėl EGADP Lietuvai svarbi ne tiek kaip pagalbos priemonė artimiausiu metu, bet kaip priemonė ilgalaikei ekonomikos pertvarkai artimiausiais metais – ir netgi dešimtmečiais.

Iš tiesų, turime mąstyti strategiškai apie pasaulį po pandemijos. Mūsų ateitį formuos mažiausiai trys pagrindinės jėgos – tiekimo grandinių pokyčiai, skaitmenizacija ir klimato kaita. Mūsų investavimo strategijos turės būti formuojamos atsižvelgiant į šias tendencijas.

Pirma, pandemija suteikė impulsą pristabdyti – bent jau iš dalies – globalizacijos procesus. Buvo atskleistas pasaulinių vertės grandinių pažeidžiamumas. Šalys ir regionai paskelbė apie savo ketinimus grąžinti strategiškai svarbių prekių gamybą į savo teritoriją.

Itin svarbu, kad Lietuva, kuri dar nepasiekė visiškos ekonominės konvergencijos su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, pasinaudotų šiais pasauliniais pokyčiais. Mums reikia pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios galėtų padėti mums padidinti savo dalyvavimą pakoreguotose vertės grandinėse. Reikėtų skirti daug dėmesio pritraukti didesnės pridėtinės vertės veiklas, kad galėtume suteikti stiprų impulsą kelti darbo našumą ir atitinkamai didinti potencialią gamybos apimtį.

Antra, pandemija taip pat labai paspartino skaitmenizaciją. Restoranai ir parduotuvės skaitmenizavo savo veiklą, kad galėtų pasiūlyti pristatymo paslaugas. Žmonės ilgą laiką dirba nuotoliniu būdu.

Todėl turime investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant ir 5G tinklus, kad galėtume visiškai prisitaikyti prie naujos realybės.

Skaitmenizacija lems didesnį automatizavimą ir platesnį dirbtinio intelekto taikymą, o tai padidins darbo našumą. Tai turime skatinti savo investicijų politika – įskaitant investicijas į žmogiškąjį kapitalą, kad darbo jėga galėtų sėkmingai dalyvauti šioje naujoje skaitmeninėje ekonomikoje.

Čia matau ryšį su trečia didžiąja jėga, kuri formuos mūsų ateitį, – klimato kaita. Investicijos į žaliąsias technologijas ne tik padeda mažinti išmetamo CO₂ kiekį, bet ir suteikia galimybę gauti pigesnės atsinaujinančių išteklių energijos.

Didelio masto, ambicingos žaliųjų investicijų programos taip pat gali padėti atsverti neigiamą automatizacijos poveikį – darbo vietų praradimą ir didėjančią regionų nelygybę.

Ir šiuo atveju iniciatyva „Next Generation EU“ gali tapti puikiu šaltiniu žaliosioms investicijoms. Ne mažiau kaip 37 proc. išlaidų pagal kiekvienos šalies nacionalinį EGADP planą turi būti skirta klimato kaitos problemoms spręsti.

Tačiau žaliųjų investicijų poreikiai dar didesni. Pagal Europos žaliojo kurso strategiją ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Skaičiuojama, kad žaliųjų investicijų atotrūkis – papildomos investicijos, būtinos šiam tikslui įgyvendinti – siekia iki 300 mlrd. eurų per metus.

Tad visiškai akivaizdu, kad turėsime skatinti žaliąsias investicijas ir nacionaliniu lygmeniu.

Vienas iš būdų tai padaryti – suteikti daugiau erdvės žaliosioms investicijoms Europos fiskalinėse taisyklėse, kurių peržiūra turėtų būti inicijuota šiais metais. Pavyzdžiui, galėtume įtraukti „žaliąją išlygą“, pagal kurią augimą skatinančios žaliosios investicijos nebūtų įtrauktos į bendrąjį deficito tikslą.

Šis klausimas Lietuvai aktualus tiek pat, kiek ir bet kuriai kitai ES valstybei narei, kadangi, Europos Komisijos nuomone, kyla rizika, kad 2030 m. nebus įgyvendinti klimato tikslai.

Finansų sistemos, kuri gali efektyviai finansuoti klimato srities investicijas, skatinimas taip pat taps vis svarbesniu centrinių bankų sprendžiamu klausimu. Praėjusiais metais Lietuvos bankas prisijungė prie Finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklo, kurio tikslas – skatinti žaliuosius finansus. ECB pinigų politikos strategijos peržiūros metu taip pat bus atsižvelgta ir į klimato kaitos aspektą, įskaitant dėl jos kylančią riziką, kurios rinkos kol kas objektyviai neįvertina.

Gerbiamieji kolegos,

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad investicijos šiandien svarbios kaip niekada. Visų pirma, jos gali padėti atkurti augimą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais. Ir, antra, turime pasiruošti ilgai kelionei ekonomikos transformacijos kryptimi.

Todėl labai laukiu tolesnių diskusijų ir pranešimų, įskaitant naujausio EIB tyrimo apie investicijas ir jame pateikiamų pagrindinių išvadų Lietuvai pristatymo.

Dėkoju už dėmesį.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Finansinis stabilumas, Tarptautiniai ryšiai