Lietuvos bankas
2020-11-27
  • Baltic_states_FB.jpg
     
11

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse vykęs komercinių bankų susijungimas ir dalies užsienio bankų pasitraukimas padidino rinkos koncentraciją, tačiau atvėrė duris mažesnių bankų ir alternatyvių finansavimo šaltinių teikėjų plėtrai. Finansų sektoriaus konkurencinė aplinka aptariama šiandien vykstančiame nuotoliniame Baltijos šalių centrinių bankų vadovų susitikime.

„Tuščia vieta ilgai laisva nebūna – iš Baltijos šalių pasitraukusių ar kreditavimo vyšnaites, t. y. tik patraukliausius ir mažiausios rizikos klientus, susirinkti linkusių bankų vietą užima mažesni bankai, FinTech startuoliai ir alternatyvūs finansuotojai, tokie kaip tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformos. Nors jie vis dar tebėra nišiniai rinkos dalyviai, tačiau jų potencialas didinti verslo ir gyventojų finansavimą reikšmingai auga“ – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, užtikrinti prieigą prie kredito išteklių itin svarbu ir pandemijos metu, todėl Lietuvos bankas laikinai atlaisvino kai kuriuos kapitalo reikalavimus bankams, aktyviai rėmė paskolų įmokų moratoriumą, leidžiantį verslui ir gyventojams laikinai nemokėti paskolų įmokų, pinigų politikos priemonėmis užtikrino prieigą prie pigių kreditavimo išteklių finansų įstaigoms.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių centriniai bankai įgyvendina priemones, kad reguliacinė aplinka būtų palanki didesnei konkurencijai finansų sektoriuje. Pavyzdžiui, Lietuva viena iš pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) priėmė sutelktinio finansavimo veiklą reglamentuojantį įstatymą. Bendradarbiaujant Lietuvos bankui ir kitoms viešojo sektoriaus institucijoms, į Lietuvą pritraukiama inovatyvių finansinių technologijų įmonių.

Kai kuriems bankams siaurinant veiklos apimtį ar apskritai traukiantis iš Baltijos šalių rinkos, 2018–2019 m. buvo šoktelėjusios paskolų palūkanos, o tai paskatino aktyvesnį mažesnių rinkos dalyvių kreditavimą. Jų dalis bendrame kredito portfelyje augo visose Baltijos šalyse.

Lietuvoje mažesni rinkos dalyviai – mažieji bankai, kredito unijos ir nebankinio sektoriaus finansuotojai – aktyviau skolino tiek gyventojams, tiek verslui. Būsto paskolų rinkoje pastaruoju metu konkurencija sustiprėjo, kai naujas paskolas aktyviau pradėjo teikti vienas veiklą pertvarkęs bankas, du mažesni bankai ir dalis kredito unijų. Lietuvoje mažesniųjų būsto kredituotojų dalis naujų paskolų sraute padidėjo penkiskart – nuo maždaug 3 proc. (2017–2018 m.) iki beveik 16 proc. (šių metų antrąjį pusmetį).

Pastaraisiais metais augo ir mažesnių bankų, taip pat nebankinių rinkos dalyvių dalis finansuojant įmones. Ryškūs pokyčiai pastebimi faktoringo, komercinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros finansavimo veikloje. Išaugo finansavimas per specializuotas platformas – per jas šiuo metu finansuojama po kelis šimtus projektų už dešimtis milijonų eurų per metus. Daugiausia į įmones ir NT Lietuvoje investuojančių fondų, skirtų informuotiesiems investuotojams, valdomo turto portfelis per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiau nei 40 proc. ir artėja prie 1 mlrd. Eur.

Ilgainiui vartotojams ir verslui finansavimo pasirinkimą didins ir augantis naujų į rinką žengiančių finansų įstaigų skaičius. Lietuvos bankas per pastaruosius metus suteikė 5 specializuoto banko, daugiau nei 120 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, 22 tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformų licencijas. Dalis šių įstaigų jau teikia paslaugas klientams, dalis jų intensyviai tam rengiasi.

Tradiciniuose kasmetiniuose Baltijos šalių centrinių bankų vadovų susitikimuose dalijamasi veiklos patirtimi ir nuomonėmis apie visam regionui aktualias problemas ir jų sprendimo būdus. Šiemet nuotoliniu būdu vykstančiame susitikime taip pat bus vertinama Baltijos šalių ekonomikų padėtis ir atsakas į pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes. Susitikimo dalyviai aptars pozicijas dėl ES mastu įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, finansų skaitmenizacijos, pažangių mokėjimų skatinimo, bendros ES kapitalo rinkos kūrimo.