Lietuvos bankas
2011-10-27
11

Kaip ir prognozuota, šių metų trečiąjį ketvirtį bankų veiklos apimtys įsibėgėjo: bendras paskolų portfelis po užsitęsusios pertraukos vėl pradėjo didėti – ketvirtinis paskolų verslui augimas fiksuotas pirmą kartą per trejus metus; bankų sistema toliau dirbo pelningai, o indėlių suma pasiekė naują rekordą.

Pagal Lietuvos bankui pateiktas finansines ataskaitas, liepos–rugsėjo mėn. šalies bankų sistemos turtas išaugo 1,8 mlrd. Lt (2,2 %) – iki 83,2 mlrd. Lt.

Pirmą kartą po pustrečių metų pertraukos per ketvirtį klientams suteikta daugiau naujų paskolų nei grąžinta senųjų. Per šių metų tris ketvirčius bankai suteikė 8,4 mlrd. Lt naujų paskolų, o tai yra 1,7 mlrd. Lt daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau grąžinamų paskolų srautas vis dar viršijo suteikiamų paskolų srautą, todėl bendras paskolų portfelis per šį laikotarpį sumažėjo. Tačiau vien per trečiąjį ketvirtį bendras paskolų portfelis išaugo 806,6 mln. Lt (1,4%) – iki 57,7 mlrd. Lt. Paskolų fiziniams asmenims portfeliui beveik nekintant, bendrą portfelio augimą reikšmingai lėmė 340 mln. Lt, arba 1,3 % (iki 27,4 mlrd. Lt), išaugusi paskolų privačioms įmonėms suma.

„Bankai pamažu atsuka paskolų čiaupą. Po ilgokos pertraukos jie dosniau skolina darbo vietas kuriančioms privačioms įmonėms. Tai padeda išjudinti realiąją ekonomiką, tačiau padėtis tarptautinėse rinkose negali būti ignoruojama. Tiek bankai, tiek jų klientai, įjungę aukštesnę pavarą, privalo pasitikrinti, ar prisegti saugos diržai, kurie apsaugotų galimų sukrėtimų atveju“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šalies komerciniai bankai, įvertinę neapibrėžtumą tarptautinėse rinkose, trečiąjį ketvirtį didino savo likvidumą ir vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą. Bankai turėjo pakankamą likvidumo atsargą finansavimo spragai padengti. Pagal oficialias ataskaitas, bankai laikėsi ir kapitalo pakankamumo normatyvo.

Per šių metų 9 mėn. šalies bankai uždirbo 707,2 mln. Lt pelno, iš jo 193,7 mln. Lt – per trečiąjį ketvirtį. Praėjusiais metais tuo pat metu bankai buvo patyrę 363,9 mln. Lt nuostolį. Šis ketvirtis bankų sistemai buvo jau penktas pelningas ketvirtis paeiliui. Tiesa, palyginti su pirmaisiais dviem ketvirčiais, pelnas buvo penktadaliu mažesnis dėl nustojusių mažėti turto vertės sumažėjimo išlaidų. Svarbiausias ketvirčio pelną lėmęs veiksnys – didėjusios grynosios palūkanų pajamos. Tam didesnę įtaką turėjo ne atsigaunantis skolinimas, bet mažėjusios bankų palūkanų išlaidos pinigų „žaliavai“ (indėliams ir kt.).

Indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose trečiąjį ketvirtį pasiekė naujas aukštumas – jų suma bankuose išaugo daugiau nei 1 mlrd. Lt (2,3 %) – iki 45,8 mlrd. Lt. Metinis augimas sudarė 6,6 %. Daugiausia – 952,2 mln. Lt (7,4%) – indėlius per trečiąjį ketvirtį padidino privačios įmonės. Gyventojų indėlių suma, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, beveik nekito ir sudarė 26,1 mlrd. Lt.

Tačiau trečiąjį ketvirtį daugėjo klientų, nusprendusių įsigyti kredito įstaigų platinamų rizikingesnių valstybės nedraustų taupymo produktų – bankų obligacijų ir kt. Per ketvirtį tokių skolos įsipareigojimų klientams suma išaugo 358 mln. Lt (24,5 %) – iki 1,8 mlrd. Lt.

„Tikimės, kad klientai atidžiai susipažįsta su įsigyjamų produktų sąlygomis ir riziką prisiima sąmoningai“, – sakė V. Vasiliauskas, akcentuodamas, kad reikėtų nepamiršti, jog, siekiant didesnių palūkanų ir pasirenkant valstybės nedraustą produktą, prisiimama ir didesnė rizika.

Išsamiau apie kredito įstaigų veiklą Lietuvoje 2011 m. trečiąjį ketvirtį ir veiklos rezultatus – Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtoje apžvalgoje (294.2 KB download icon).