Lietuvos bankas
2021-03-08
11

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba nustatė, kad UAB „BRC finance”, siūlydama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas, iš esmės teikė vartojimo paskolas, nors verstis tokia veikla neturėjo teisės. Savo veiksmais bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, už tai jai skirta piniginė bauda ir įpareigojimas nutraukti neteisėtą veiklą.

Lietuvos bankas nustatė, kad 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 1 d. bendrovė sudarė 586 automobilių išperkamosios nuomos sutartis, kurios savo esme yra vartojimo kredito sutartys, todėl joms yra taikomi Vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai. 

UAB „BRC finance“ klientams siūlydavo įsigyti automobilį jo kainą išdėstydama dalimis per tam tikrą laikotarpį. Be nustatytos automobilio kainos, klientai bendrovei sumokėdavo dar ir papildomus mokesčius. Iš esmės tai laikoma ne nuomos, bet pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sandoriu. Tokiam sandoriui turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. UAB „BRC finance“ neturi teisės teikti pardavimo išsimokėtinai paslaugų, kadangi nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 80 tūkst. Eur baudą ir įpareigojo nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. nebeteikti vartojimo paskolų.

Lietuvos bankas 2020 m. pabaigoje yra paskelbęs nuomonę, kad prekių nuomos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai klientas iš tikrųjų nori įsigyti prekę, išdėstant jos apmokėjimą dalimis, yra netinkama praktika. Ja siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų, o kartu vartotojas netenka teisės aktais jam garantuojamos apsaugos. Finansų rinkos dalyviai ir prekybininkai turi aiškiai suprasti, ko nori klientai, ir teikdami paslaugas vadovautis jų interesais, neskatinant rinktis ir nesiūlant nuomos sutarčių, jeigu vartotojas prekę siekia įsigyti. Tokiu atveju sudarant sutartis reikia vadovautis Vartojimo kredito įstatymu, kurio pagrindinė paskirtis – apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neigiamų socialinių bei finansinių pasekmių. Tam yra vertinamas vartotojų kreditingumas, ribojama paskolos kaina (palūkanų ir visų kitų mokesčių suma negali viršyti gauto vartojimo kredito sumos ir kt.), nustatomos delspinigių lubos. Be to, suteikti vartojimo kreditus turi teisę tik Lietuvos banko prižiūrimos bendrovės, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojo apsaugos priemonių netenkama, jeigu prekių nuomos su galimybe išpirkti sutartys sudaromos su įmone, kurios veikla nėra prižiūrima.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. įmonės bendrųjų metinių pajamų, o nustačius, kad neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos ar padaryta žalos, skiriama bauda gali siekti iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydžio.

***

Informaciją apie Lietuvos banko pritaikytas poveikio priemones, skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus rasite čia.