Lietuvos bankas
2023-04-11
11

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiems metams prognozuoja lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą nei pernai, taip pat ilgiau užsitęsiančią aukštą infliaciją. Anot TVF, centriniai bankai turėtų toliau griežtinti pinigų politiką, o fiskalinė politika turėtų būti orientuojama į deficito ir skolos lygio mažinimą, taip prisidedant prie infliacijos slopinimo. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę vyksiančiuose TVF pavasario susitikimuose aptars ekonomikos raidą ir koordinuotą šalių atsaką į ekonominius iššūkius, taip pat daug dėmesio skirs kovo mėn. patvirtintai TVF programai Ukrainai ir jos įgyvendinimo aptarimui.

„Aukštos infliacijos suvaldymas tiek Lietuvai, tiek daugeliui kitų valstybių išlieka pagrindine užduotimi, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ateityje. Būtinas koordinuotas institucijų atsakas: centriniams bankams slopinant infliaciją pinigų politikos priemonėmis, vyriausybės prie šio tikslo prisidėti galėtų mažindamos biudžeto deficitą. Šalys turi nuosekliai laikytis griežtinimo krypties – žinoma, akylai stebėdamos tokios politikos poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai“, – sako G. Šimkus.

TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės nuo 3,4 proc. praėjusiais metais iki 2,8 proc. šiemet, o 2024 m. augimas paspartės iki 3,0 proc. Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 0,8 proc. (gerokai lėčiau, palyginti su pernykščiu 3,5 proc. augimu), o kitais metais – 1,4 proc. Pagrindinė lėtėjančio augimo priežastis – po pandemijos išaugusi ir rusijos karo prieš Ukrainą paspartinta infliacija, kurią centriniai bankai siekia suvaldyti keldami bazines palūkanų normas.

Infliacija turėtų slopti lėčiau, nei anksčiau tikėtasi, iš dalies dėl įtemptos darbo rinkos ir lėto popandeminio darbo jėgos pasiūlos atsigavimo. Pasaulinė infliacija turėtų lėtėti nuo 8,7 proc. pernai iki 7,0 proc. šiemet ir 4,9 proc. kitais metais. Infliacija euro zonoje turėtų mažėti nuo 8,4 proc. 2022 m. iki 5,3 proc. 2023 m. ir 2,9 proc. 2024 m.

TVF pablogino Lietuvos ekonomikos raidos prognozę 2023 metams, tačiau pagerino 2024 metams: numatomas nežymus –0,3 proc. susitraukimas šiemet, kurį lems nepalankios pirmojo metų pusmečio tendencijos, ir sugrįžimas į 2,7 proc. BVP augimo kelią kitais metais. TVF numato, kad infliacija Lietuvoje slops lėčiau, nei prognozavo praėjusį rudenį, ir šiemet ji turėtų lėtėti iki 10,5 (+2,1 proc. p.), o kitais metais – iki 5,8 proc. (+2,6 proc. p.).

TVF pabrėžia išaugusias rizikas pasauliniam finansiniam stabilumui: augant palūkanų normoms, griuvo du netvariu finansavimo modeliu rėmęsi JAV bankai, sukrėtimas persidavė ir į Europos bankų sektorių, krito Europos bankų akcijų indeksai. Remiantis baziniu scenarijumi, šių įvykių pasekmės turėtų būti suvaldytos, tačiau TVF pažymi, kad galimas ir platesnis poveikis finansų sektoriui, o tai lemtų dar lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą.

„Pastarojo meto neramumų JAV ir Europos bankų sektorių kontekste verta pakartoti, kad Lietuvos bankų atsparumas yra itin aukštas – jie turi reikšmingus kapitalo ir likvidumo rezervus“, – sako G. Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus dalyvaus Vašingtone vyksiančiuose TVF pavasario susitikimuose. Be reguliarių susitikimų su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis, įvyks Baltijos šalių delegacijų ir TVF valdančiosios direktorės K. Georgievos pirmosios pavaduotojos Gita Gopinath aukšto lygio susitikimas, jame bus aptarta pasaulio, Europos ir Baltijos šalių ekonomikos raida ir iššūkiai.

Dvišaliuose susitikimuose išskirtinis dėmesys bus skiriamas Ukrainai – Lietuvos banko delegacija susitiks su Ukrainos centrinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy, Ukrainai atstovaujančiu TVF vykdomosios valdybos pakaitiniu direktoriumi Vladyslav Rashkovan, taip pat su už bendradarbiavimą su Ukraina atsakingais TVF atstovais. Šių susitikimų metu bus aptarta šalies ekonominė situacija, taip pat kovo 31 d. TVF vykdomojoje valdyboje patvirtinta 15,6 mlrd. JAV dolerių TVF programa Ukrainai ir jos įgyvendinimas. Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis nuosekliai siekė aktyvaus TVF vaidmens teikiant finansinę ir techninę pagalbą Ukrainai, kuri yra ypač svarbi užtikrinant makroekonominį šalies stabilumą rusijos sukelto karo akivaizdoje.

Vizito metu G. Šimkus taip pat susitiks su Vitu Vasiliausku, kuris nuo š. m. sausio mėn. pradėjo eiti TVF vykdomojo direktoriaus pareigas ir yra pagrindinis Šiaurės ir Baltijos šalių atstovas šioje organizacijoje. Lietuva priklauso Šiaurės ir Baltijos šalių grupei, kurios narės taip pat yra Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija.