2024-01-26
Tvarumo rodiklius atskleidžia dauguma emitentų, tačiau informacijos kokybės dar trūksta
Lietuvos bankas parengė Emitentų nefinansinės informacijos pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnio atskleidimo reikalavimus apžvalgą. Joje apibendrino, kaip Lietuvos emitentai laikėsi tvarumo rodiklių atskleidimo reikalavimų, įvardijo pastebėtus trūkumus, pateikė rekomendacijų dėl informacijos apimties ir turinio, šablonų naudojimo.
„Šia apžvalga siekiame padėti emitentams geriau, aiškiau ir suprantamiau atskleisti tvarumo informaciją. Ateityje jos svarba tik didės tiek siekiant pritraukti investicijų, tiek atitikties reguliavimui, todėl emitentams būtina tinkamai tam pasirengti, įskaitant ir išteklių planavimą“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
2023-ieji buvo pirmieji metai, kai emitentai (ne finansų įmonės), vadovaudamiesi Taksonomijos reglamento reikalavimais, privalėjo atskleisti arba savanoriškai atskleidė informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu jų veikla yra susijusi su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
Rengdami apžvalgą, Lietuvos banko specialistai įvertino keturiolikos emitentų (ne finansų įmonių) nefinansinę informaciją, atskleistą pagal Taksonomijos reglamento reikalavimus. Trylika jų buvo didelės bendrovės, kurioms taikoma šios informacijos atskleidimo prievolė, o viena bendrovė rodiklius atskleidė savanoriškai.
Pagal Taksonomijos reglamento reikalavimus, emitentai (ne finansų įmonės) turi atskleisti apyvartos, kapitalo (angl. capital expenditure, CapEx) ir veiklos išlaidų (angl. operating expenditure, OpEx) pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (angl. key performance indicators, KPI), jų pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas, apskaitos politiką, informaciją apie ekonomines veiklas, taksonominę ir netaksonominę ekonominę veiklą (angl. taxonomy eligible/non-eligible) ir kokybinę informaciją.
Iš keturiolikos Lietuvos emitentų, kurių informacija peržiūrėta, 79 proc. (11 emitentų) atskleidė apyvartos, 71 proc. (10 emitentų) kapitalo išlaidų ir 64 proc. (9 emitentai) veiklos išlaidų rodiklius.
Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas yra labai svarbus veiksnys tvarių finansų sistemoje. Tuo ne tik prisidedama prie investuotojų apsaugos didinimo, mažinama ekomanipuliavimo rizika rinkoje, bet ir atveriamos naujos perspektyvos tvariam verslui: tokias įmones labiau pastebi ir vertina investuotojai (o tai svarbu pritraukiant lėšų), didėja konkurencingumas Europos Sąjungos rinkose.
Su tvaria veikla susijusių duomenų analizei ir atskleidimui reikia papildomų laiko sąnaudų ir lėšų. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas skatina įmones ne tik didinti verslo modelių tvarumą aplinkos atžvilgiu, bet ir skirti pakankamai išteklių taksonominės informacijos atskleidimui.