Lietuvos bankas
2017-02-24
  • 9702_imp_tomas_siaudvytis_1.jpg
     
11

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

 

Komentuoja Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia nuo duomenų apie tai skelbimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., be to, ji yra didesnė ir nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tiesa, 2016 m. duomenys vaizdą gali pakeisti, nes MMA praėjusiais metais padidėjo išties daug – beveik 17 proc. Daugiau ji buvo pakelta tik 2008 m., o palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje ji buvo padidinta beveik daugiausia.

Kyla klausimas, ar kilo tik gaunančiųjų MMA darbo užmokestis, o šiek tiek daugiau uždirbančiuosius augimas aplenkė?

Mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis kilo sparčiausiai. Pavyzdžiui, 10 proc. mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų jis padidėjo beveik 16,7 proc. (panašiu dydžiu padidėjo ir MMA).

Atlygio augimas neaplenkė ir kitų gana nedaug uždirbančių darbuotojų. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,4, trečiojo – 13,7, ketvirtojo – 12 proc. Apskritai, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo lėčiau jis augo. Pavyzdžiui, mažiausiai jis pakilo 10 proc. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – tik 6,1 proc.

du.png

MMA pakėlimas padidina ne tik gaunančiųjų MMA, bet ir kitų šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį. Pastariesiems darbo užmokestis keliamas siekiant palaikyti teisingumą: įmonės siekia užtikrinti, kad skirtumas tarp žemiausios ir šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlygių netaptų pernelyg mažas.

Galima daryti išvadą, kad praėjusiais metais atlygio augimas prisidėjo prie pajamų nelygybės mažėjimo, tačiau galutiniam vaizdui susidaryti dar nepakanka duomenų apie kitų rūšių pajamų (dividendų, pensijų, socialinių išmokų ir pan.) kaitą.

Gali atrodyti, kad MMA didinimas yra nebloga priemonė sumažinti pajamų nelygybę, skurdą, šešėlinę ekonomiką ir paspartinti darbo užmokesčio augimą. Tačiau ši priemonė turi ir šalutinį poveikį: sparčiai kylantis atlygis ir didėjančios įmonių sąnaudos gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose.

Beveik 9 proc. pakilęs darbo užmokestis privačiajame sektoriuje kelia abejonių, ar galime ir toliau taip sparčiai didinti MMA. Verta apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti. Galbūt prasminga stiprinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų derybinę galią, didinti socialinę paramą, ją teikiant tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Prieinamas kokybiškas išsilavinimas taip pat galėtų sumažinti nelygybę sudarydamas galimybių dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.