Lietuvos bankas
2016-07-15
  • IMG_3773.jpg
     
11

Komentuoja Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Didelis jaunų žmonių mirtingumas, emigracija ir sumenkęs gimstamumas lėmė, kad pastaruosius 15 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų mažėjo beveik...

Komentuoja Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas

Didelis jaunų žmonių mirtingumas, emigracija ir sumenkęs gimstamumas lėmė, kad pastaruosius 15 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų mažėjo beveik sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.

Skaičiavimai rodo, kad net ir mažėjant mirtingumui bei slopstant emigracijai ekonomikos branduolį sudarančių darbingo amžiaus žmonių skaičius artimiausius 15 metų nyks dar sparčiau nei iki šiol.

Kodėl keičiasi darbingo amžiaus gyventojų skaičius

Lietuvoje per praėjusius 15 metų darbingo amžiaus gyventojų kasmet sumažėdavo apie 18,7 tūkst. (darbingais laikykime 20–64 metų amžiaus gyventojus). Apytiksliai tiek darbuotojų dirba „Maximos“ prekybos tinkle arba gyvena Plungėje. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius keitėsi, nes kasmet jų gretas papildydavo jauni ir palikdavo vyresni asmenys, dalis gyventojų emigravo, tačiau atvyko imigrantų, dalis gyventojų mirė.

Mirtys

Lietuvoje kasmet miršta apie 12,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tokių mirčių neišvengia net išsivysčiusios šalys, taigi ir dalies darbingų Lietuvos gyventojų mirtį būtų galima palaikyti neišvengiamu reiškiniu. Vis dėlto Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas stebina – jis yra didžiausias visoje ES (žr. 1 pav.). Tai nėra susiję su faktu, kad Lietuvoje darbingi gyventojai yra vyresnio amžiaus. Didžiausias ES yra ir Lietuvos 20-mečių, 21 metų amžiaus gyventojų ir beveik visų kitų vienus metus apimančių darbingo amžiaus grupių mirtingumas.

Lietuvoje minėtų grupių mirtingumas yra vidutiniškai tris kartus didesnis nei ES šalyse senbuvėse ir 1,7 karto didesnis nei naujosiose ES šalyse. Ką reiškia tokie skirtumai? Jei mirtingumas Lietuvoje būtų toks, kaip ES senbuvėse, kasmet mirtų ne 12,5 tūkst., o tik 4,6 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Jei mirtingumas sumažėtų bent iki naujųjų ES šalių lygio, mirčių vis tiek būtų gerokai mažiau – 8,1 tūkst.

darbingo-amziaus-gyventoju-mirtingumas-70534286.jpg

Migracija

Vis dėlto migracija yra svarbiausia darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis. Dėl jos darbingų gyventojų šalyje kasmet sumažėdavo apie 20,0 tūkst., daugiausia – jaunimo. Grynosios emigracijos (emigrantų ir imigrantų skirtumo) pasiskirstymas pagal amžių rodo, kad ji labai išauga, kai asmuo sulaukia 19 ar 23 metų (žr. 2 pav.). Būtent tokio amžiaus asmenys baigia mokyklą ar studijas ir pradeda ieškoti darbo.

Lietuvos banko skaičiavimu, jaunų (25–34 metų amžiaus) gyventojų dabar yra beveik 30 proc. mažiau, nei jų būtų buvę, jei gyventojai nuo 2001 m. nebūtų migravę. Jeigu tiek pat būtų sumažėjęs ne tik jaunų, bet ir visų kitų šalies gyventojų skaičius, dabar Lietuvoje gyventų ne 2,9 mln., o mažiau nei 2,5 mln. gyventojų.

Darbingo amžiaus gyventojų gretas papildantys ir paliekantys asmenys

Vienintelė palanki demografinė aplinkybė buvo ta, kad darbingo amžiaus gyventojų gretas jaunimo papildydavo daugiau, nei šią grupę palikdavo vyresnių asmenų. Tai lėmė, kad per praėjusius 15 metų šios gretos kasmet padidėdavo apie 13,6 tūkst. asmenų. Tačiau pastaraisiais metais darbingo amžiaus žmonių grupę papildo vis mažiau gyventojų. Tai lemia daugiau nei prieš 20 metų įvykę gimstamumo pokyčiai. Paprastai Lietuvoje per metus gimdavo apie 56,3 tūkst. kūdikių, tačiau 1993–2002 m. gimstamumas ėmė labai sparčiai mažėti (žr. 3 pav.).

Būtent minėtu laikotarpiu gimę asmenys šiuo metu papildo darbingo amžiaus gyventojų gretas. Pavyzdžiui, šiemet darbingo amžiaus sulauks 1996 m. gimę gyventojai. Kadangi gimusiųjų mažėjo iki pat 2003 m., darbingo amžiaus gretas papildančio jaunimo turėtų mažėti dar 6 metus iš eilės. Kyla ekonomikai gyvybiškai svarbus klausimas: ar darbingo amžiaus gyventojų gretas papildančių ir jas paliekančių asmenų balansas vėliau pasikeis ir tos gretos pagaliau ims didėti?

kokio-amziaus-lietuvos-gyventoju-emigruoja-daugiausia-70534376.jpg

Kaip keisis darbingo amžiaus gyventojų skaičius artimiausius 15 metų?

Artimiausiais metais Lietuvos pajamų lygis turėtų pamažu artėti prie Vakarų Europos šalių lygio, todėl paskatos emigruoti turėtų mažėti, taip pat ir pati emigracija. Mirtingumą toliau mažins medicinos pažanga. Atsižvelgdami į tai, apie kiekvieną gyventojų amžiaus grupę darykime tokias gana konservatyvias prielaidas:

· jų mirtingumas mažės taip pat sparčiai, kaip mažėjo pastaruosius 15 metų;

· jų grynosios emigracijos lygis mažės ir 2029 m. bus per pusę mažesnis, nei buvo 2014 m.

Skaičiavimai rodo, kad jei prielaidos pasitvirtins, per ateinančius 15 metų darbingo amžiaus gyventojų sumažės 18,5 proc. Tai dar daugiau, nei per praėjusius 15 metų, kai darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 13,6 proc. Tačiau nepamirškime, kad praeityje gyventojų skaičiaus mažėjimą smarkiai paskatino du įvykiai:

· Lietuva prisijungė prie ES ir Lietuvos gyventojams atsivėrė didžiulė Europos darbo rinka;

· 2008–2009 m. šalis patyrė ekonominę krizę.

Taigi ateityje gyventojų turėtų mažėti dar labiau nei demografiškai ne visai sėkmingu 2001–2015 m. laikotarpiu.

Padidėjęs gimstamumas galėtų sustabdyti darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą, tačiau tai įvyktų labai negreit. Jeigu per artimiausius 5 metus vienai moteriai tenkančių naujagimių skaičius išaugtų nuo 1,6 iki 2,2, darbingo amžiaus gyventojų skaičius nustotų mažėti tik 2041 m. Tačiau kaip šis skaičius keisis per ateinančius du dešimtmečius, priklausys tik nuo mirtingumo ir migracijos raidos. Pastebimai paveikti mirtingumą yra gana sudėtinga ir tam prireiktų daugiau laiko. Taigi siekiant greitesnio efekto, vienas prioritetų turėtų būti jau daug kartų pabrėžtas emigracijos mažinimas, stengiantis sudaryti jaunimui geresnes sąlygas ir galimybes Lietuvoje.

naujagimiu-skaicius-lietuvoje-70534320.jpg