Lietuvos bankas
2021-12-31
11

ECB Pirmininkės Christine Lagarde įrašas tinklaraštyje.

Sausio 1-oji man visada buvo ypatinga diena. Kaip ir visiems, tai naujų metų pradžia, bet man – dar ir gimimo diena. O 2002 m. sausio 1 d. buvo ir dar viena proga švęsti – tądien euro zonoje, tuo metu jungusioje 12 šalių, buvo įvesti bendrosios valiutos banknotai ir monetos.

Tą dieną su šeima ir draugais praleidau namuose Normandijoje, Prancūzijoje. Prieš pat vidurnaktį nuėjome prie artimiausio bankomato, nekantraudami kuo greičiau išsiimti pirmuosius savo eurų banknotus. Kai kurie iš mano draugų pranašavo, kad dėl perėjimo prie naujosios valiutos labai daug žmonių bandys išsiimti naujųjų banknotų iš bankomatų ir mums jų tiesiog nebeužteks. Sukirtome lažybų – sutarėm, kad jei bankomatas vietoj eurų banknotų duos Prancūzijos frankus, tuos pinigus pasiims draugai.

Taigi po vidurnakčio pabandėme išsiimti grynųjų. Bankomatas mums išdavė naujutėlaičius, dar šiugždančius eurų banknotus, ir mes pakėlėme taurę už naująją Europos valiutą.

Ši mūsų asmeninė patirtis tebuvo nedidelė didžiausio kada nors pasaulyje vykdyto valiutos keitimo dalelė. Nuo to laiko euro zona tik didėjo. 12 šalių tapo 19, ir dabar jau daugiau kaip 340 milijonų žmonių iš skirtingų kultūrų, kalbančių skirtingomis kalbomis ir gyvenančių skirtingose šalyse naudojasi viena bendra valiuta. Ji padėjo suvienyti mus, kaip europiečius. Paklausti, ką jiems reiškia Europos Sąjunga, 41 proc. naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje dalyvavusių respondentų sakė pagalvoję apie eurą. Mūsų bendroji valiuta atsidūrė antroje vietoje, nusileidusi tik judėjimo laisvei.

Akivaizdu, kad Europa ir euras tapo neatskiriami. Ypač jauniesiems europiečiams, kurie visą gyvenimą turėjo tik bendrąją valiutą, turėtų būti beveik neįmanoma įsivaizduoti Europos be euro. Tiesą sakant, 2021 m. fiksuotas didžiausias kada nors buvęs euro palaikymas. O naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad mūsų valiutos palaikymas išaugo iki 78 proc.

Galvodama apie eurą įsivaizduoju bendroves ir šeimos verslo įmones, kurioms pavyko įsitvirtinti dėl euro ir bendrosios rinkos teikiamų privalumų. 1990–2002 m. prekyba tarp būsimų euro zonos šalių padidėjo mažiau nei 5 proc., o po bendrosios valiutos įvedimo ji išaugo beveik 200 proc. Nuo tada žmonės gali keliauti nesirūpindami dėl valiutos keitimo ir nepatirdami su tuo susijusių išlaidų. Taip pat milijonai studentų ir specialistų gali studijuoti ir dirbti užsienyje negalvodami apie valiutos keitimo klausimus.

Su euru neabejotinai tapome atsparesni. Po bendrosios valiutos įvedimo esame geriau pasirengę įveikti krizes. Jei euro dėka mūsų bendroji rinka nebūtų tapusi tokia stabili ir integruota, pastarojo meto ekonomikos sukrėtimai būtų buvę dar didesni. Bendroji valiuta buvo esminis įrankis Europos šalyse koordinuojant atsaką į krizes, tokias kaip pandemija.

Europos Centrinis Bankas yra euro sergėtojas – nepailsdami dirbame, kad apsaugotume mūsų bendrąją valiutą. Mūsų darbas – rūpintis, kad jūsų banknotai būtų saugūs, mūsų pareiga – analizuoti papildomų mokėjimo formų, pavyzdžiui, skaitmeninio euro, klausimą.

Pirmą kartą atnaujinsime mūsų banknotų dizainą – sieksime ir toliau užtikrinti, kad jie būtų saugūs ir naujoviški, o kartu taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams. Prieš pradėdami planuoti išleidimą, prašysime gyventojų išsakyti savo nuomonę apie 2024 m. pasirodysiančių banknotų temą ir dizainą.

Tą šaltą naktį prieš du dešimtmečius Normandijoje nė nenumaniau, kad vieną dieną rūpinimasis euru taps mano darbu. Tačiau kaip tik tai daryti ir įsipareigojau pasirašydama ant banknotų, kuriuos beveik kasdien laikote savo rankose. Tas parašas žymi mano įsipareigojimą rūpintis vienu vertingiausių mūsų Europos vienybės simbolių.

Tad ir vėl pakelkime taurę – su 20-uoju gimtadieniu jus, eurų banknotai!