2023-12-15
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lapkričio mėn. metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje sumažėjo iki 2,3 proc. (spalio mėn. sudarė 3,1 %) ir buvo beveik dešimt kartų mažesnė nei piko, pasiekto praėjusių metų rugsėjo mėn., metu. Slopstant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinės infliacijos sumažėjimas buvo kiek didesnis, nei tikėtasi. Tam didžiausią įtaką darė palankesnė energijos kainų raida. Grynoji infliacija, kurią daugiausia veikia vidaus veiksniai, taip pat mažėjo, tačiau vis dar buvo beveik trigubai didesnė už bendrąją.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Energijos kainos ir toliau mažinamai veikia infliaciją. Per lapkričio mėn. energija, priešingai, nei įprasta remiantis 2017–2019 m. vidurkiu, atpigo. Tam didžiausią įtaką darė palanki naftos ir elektros kainų rinkoje raida. Dėl tikėtinos mažesnės naftos paklausos ekonominiam aktyvumui pasaulyje prislopus ir vertinant mažesnę pasiūlos sutrikdymo riziką Rytuose, Brent rūšies naftos kaina per lapkričio mėn. sumažėjo apie 8 proc. Tai paveikė degalų kainas. Degalai per lapkričio mėn. atpigo 3,3 proc. ir kainavo 12,5 proc. mažiau nei prieš metus. Elektra vartotojams atpigo dar daugiau – per lapkričio mėn. kainos nukrito 4,6 proc. ir buvo apie ketvirtadaliu mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šiuos pokyčius lėmė palanki pastarųjų mėnesių elektros kainos rinkoje raida. Dėl smarkiai išaugusios vėjo jėgainių gamybos spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., elektros kaina rinkoje sumažėjo ketvirtadaliu. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros informacija, vėjo jėgainių gamyba spalio mėn. buvo rekordinė. Apskritai nacionalinė elektros gamyba spalio mėn. patenkino 64 proc. elektros poreikio. Lapkričio mėn. išaugus elektros vartojimui ir sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, elektros kaina rinkoje kilo, tačiau vis dar buvo mažesnė nei rugsėjo mėn.
Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos lapkričio mėn. kilo mažesniu – 4,2 proc. – metiniu tempu ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo. Nukritusios maisto žaliavų kainos, atpigusi energija ir toliau darė didžiausią įtaką maisto kainų raidai. Iki 2023-ųjų kone dvejus metus nuosekliai augusios, maisto kainos šiuo metu yra panašiame lygyje kaip metų pradžioje. Žvelgiant į atskiras maisto prekių grupes paminėtinos mėsos kainos, kurios iš visų pagrindinių maisto prekių grupių kilo sparčiausiu metiniu tempu (8,8 %). Tam reikšmingos įtakos turėjo kiaulienos (populiariausios mėsos, t. y. didžiausią svorį vartojimo krepšelyje sudarančios) supirkimo kainos Lietuvoje, kurios spalio mėn. vis dar buvo beveik penktadaliu didesnės nei prieš metus. O pienas, pieno produktai ir kiaušiniai bei aliejus ir kiti riebalai lapkričio mėn. per metus atpigo – atitinkamai 2,7 ir 12,8 proc. (žr. D pav.).
Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai svyruojančių – energijos ir maisto prekių – kainų, mažėja, tačiau vis dar yra maždaug trigubai didesnė nei bendroji. Grynosios infliacijos mažėjimą lemia sumažėjusios energijos sąnaudos, tai veikia visų grynosios infliacijos sudedamųjų dalių (pramonės prekių ir paslaugų) kainų raidą. Taip pat aktualūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, išblėsę ar kai kuriose srityse nykstantys tiekimo trikdžiai. To atspindžius galime matyti automobilių kainų raidoje. Blėsta ir popandeminio atsivėrimo poveikis, veikiantis atostogų išvykų, apgyvendinimo paslaugų kainas. O, pavyzdžiui, vėstanti būsto rinka susijusi su būsto priežiūros ir remonto paslaugų kainų raida (žr. E pav.). Kalbant apie vidaus veiksnius, jų spaudimas grynajai infliacijai išlieka pakankamai stiprus, tačiau pradeda mažėti. Tą rodo vienetinių darbo sąnaudų raida (žr. F pav.). Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad grynoji infliacija ir toliau mažės, tačiau tebebus didesnė už bendrąją.
.png)
.png)
.png)