Sparčiai daugėja terminuotųjų indėlių, kreditavimas tebėra sulėtėjęs (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus susitraukus 1 proc., Lietuvoje metinis jo augimo tempas truputį paspartėjo ir sudarė 4,3 proc. (žr. 1 pav.). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios 2022 m. liepos mėn. įmonių naujų paskolų palūkanų normos Lietuvoje ir euro zonoje pakilo atitinkamai 3,7 ir 3,5 proc. punkto (sudarė 6,4 %, euro zonoje – 5,3 %, žr. 2 pav.), o suteiktų paskolų skaičius buvo šeštadaliu mažesnis nei prieš metus. Naujo kredito srautui per metus susitraukus beveik dešimtadaliu, mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 195 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir po beveik metų pertraukos buvo mažesnė už ilgalaikį vidurkį (198 mln. Eur)¹.

Nepaisant nuoseklaus lėtėjimo, paskolų namų ūkiams portfelis vis dar auga aukštu metiniu tempu (7,1 %) ir reikšmingai viršija  euro zonos vidurkį (0,2 %). Lietuvoje būsto paskolų portfelio augimo sparta (7,0 %) tebėra didesnė nei euro zonoje (0,3 %)  nepaisant to, kad tiek kintamąja, tiek fiksuotąja palūkanų norma išduodamos būsto paskolos Lietuvoje yra maždaug 1,2 proc. punkto brangesnės nei euro zonoje (žr. 4 pav.). Vis dėlto, spalį būsto kreditavimas toliau slopo: naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė buvo daugiau kaip ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo ir kt. paskolų teikta istoriškai daug: nepaisant nedidelio paskolų skaičiaus sumažėjimo, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo šeštadaliu1.  Suaktyvėjusį vartojimo kreditavimą reikšmingai lemia vieno rinkos dalyvio itin palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos.

Lietuvoje už naujus terminuotuosius indėlius mokamos tokios pačios palūkanų normos kaip ir euro zonoje, tačiau palūkanos, mokamos už einamąją sąskaitą, tebėra beveik dvigubai mažesnės (žr. 5 pav.). Lietuvos gyventojų ir įmonių naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos per mėnesį reikšmingai nepakito ir sudarė atitinkamai 3,4 ir 3,6 proc. Atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius bei būsto paskolas nemažėjo ir tebebuvo 0,3 proc. punkto didesnis už ilgalaikę tendenciją. Įmonių segmente šio atotrūkio nestebima.

Itin greitas ir didelio masto (siekiantis 4,5 proc. p.) ECB pinigų politikos griežtinimas lėmė išskirtinai spartų namų ūkių sutarto termino indėlių portfelio augimą (žr. 6 pav.). Įmonių terminuotieji indėliai spalio mėn. sudarė 17,3 proc. (0,7 proc. p. prieaugis per mėnesį), o namų ūkių – 28,5 proc. indėlių portfelio (0,8 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu). Įmonių sutarto termino indėlių portfelis per mėnesį truputį padidėjo ir sudarė 1,8 mlrd., o gyventojų šių indėlių padaugėjo 0,2 mlrd. Eur (portfelis pasiekė 6,2 mlrd. Eur). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo 3,6 mlrd., o įmonių – 1,6 mlrd. Eur.

¹Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos (procentais)

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema