Lietuvos bankas
2020-11-12
  • Slaptas_pirkejas.jpg
     
11

Lietuvos bankas šiais metais atliko slapto pirkėjo tyrimą, kurio metu vertino tam tikrų įmonių ir asmenų, siūlančių mokymus ir konsultacijas taupymo ir investavimo klausimais, veiklą.

„Slapto pirkėjo tyrimas yra svarbi priežiūros priemonė, suteikianti informacijos apie faktinę padėtį rinkoje, kai to negalima pasiekti taikant įprastines priežiūros priemones – patikrinimus, apklausas ir pan. Šis tyrimas leidžia mums geriau suprasti rinkos dalyvių daromas klaidas ir parengti rekomendacijas, kurios padėtų jų išvengti ateityje. O tokiu būdu išaiškinti pažeidėjai sulauks didesnio mūsų dėmesio“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina. 

Slapto pirkėjo tyrimas gali būti atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar teikiamos finansinės paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatyti sritis, kuriose dažniausiai pasitaiko pažeidimų, įvertinti, kaip finansų rinkos dalyviai įgyvendino neseniai įsigaliojusius teisės aktų reikalavimus.

Tokio tyrimo objektai – prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ar kitų asmenų teikiamos ar siūlomos investicinės, draudimo ir pensijų kaupimo, kitos finansinės paslaugos bei produktai. Lietuvos bankas slapto pirkėjo tyrimą gali atlikti pats arba, kaip šiuo atveju, pasitelkti profesionalius slapto pirkėjo paslaugos teikėjus. 

Informacija, gauta slapto pirkėjo tyrimo metu, negali būti pagrindas taikyti poveikio priemones, tačiau ją įvertinęs Lietuvos bankas gali inicijuoti patikrinimą, duoti privalomus nurodymus, išleisti rekomendacijas ar geros praktikos pavyzdžius, rengti ir skelbti apibendrintas vertinimų apžvalgas, apie atliktą vertinimą ir jo rezultatus informuoti asmenis, kurių veikla buvo vertinama, teikti jiems metodinę pagalbą.

Dviem skirtingais laikotarpiais šiemet atliktas slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad konsultacijų ir mokymų metu galimai buvo siūlomos ir reklamuojamos konkrečių finansų maklerio įmonių teikiamos investicinės paslaugos. Tokias paslaugas turi teisę siūlyti ir reklamuoti tik asmenys, įrašyti į Viešąjį finansų maklerio įmonių priklausomų tarpininkų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų renginių vedėjai nebuvo įrašyti į minėtą sąrašą, šie subjektai neturėjo teisės siūlyti ir reklamuoti atstovaujamų įmonių paslaugų, o jų vykdoma veikla galėjo pažeisti Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Siekdamas užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ir išsamiau išnagrinėti faktines aplinkybes, Lietuvos bankas su šiais subjektais susisieks tiesiogiai.