Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatoma Lietuvos banko išvada dėl 2024 m. biudžeto projekto

„Suplanuoti finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu. Jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas – didės neapmokestinamasis pajamų dydis, darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Tačiau atkreipėme dėmesį į gerokai sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantį valstybės skolos lygį. Tai ribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių, tokių kaip pandemija ar karo prieš Ukrainą sukeltas energetikos kainų šokas, poveikį ekonomikai ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, pagal kurį 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas.

Išvadoje atkreipiamas dėmesys į gerokai sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiančią valstybės skolos lygį. Prognozuojama, kad 2024 m. skolos lygis padidės nuo 37,9 iki 39,8 proc. BVP, o 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP. Didėjantis įsiskolinimas apribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje.

Fiskalinė politika 2024 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: planuojamas deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to būtų galima tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, planuojamas 2,9 proc. biudžeto deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis.

Atsižvelgiant į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, planuotus ir faktinius 2020–2022 m. rodiklius, taip pat į laukiamą Europos Komisijos sprendimą atšaukti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties taikymą 2024 m., siūlome svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą. Biudžeto projekte suplanuoti rodikliai pagrįsti prielaida, kad 2024 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios, remiantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos, o 2022 m. pratęstos dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio viešiesiems finansams. Kitaip tariant, turėtų būti vėl įjungti minėtame konstituciniame įstatyme nuo perteklinio viešųjų išlaidų didėjimo saugantys saugikliai.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Finansinis stabilumas