Lietuvos bankas
2019-06-13
  • Fotolia_77062121_Subscription_Monthly_XXL.jpg
     
11

Nepaisant prastėjančios tarptautinės aplinkos, Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas. Bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, nors skolinimas įmonėms sulėtėjo. Tai Lietuvos bankas nurodo naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

„Nors įžvelgiame rizikų mūsų finansų sistemai, bendras jų lygis yra gerokai mažesnis nei buvo prieš 2008 m. krizę, o šalies finansų sistema šiandien yra gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams. Skolinimo augimas neviršija šalies ūkio augimo tempo, o tai reiškia gerą žinią: skola nėra tapusi našta ekonomikai. Vis dėlto matome, kad kylant atlyginimams gyventojų optimizmas auga, skolinimosi būstui tempas neslūgsta, NT rinkos aktyvumas auga. Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės didina finansų sistemos atsparumą ir vėsina kredito rinką, tačiau su NT sektoriumi susijusios įmonės ir gyventojai taip pat turėtų „nepamesti galvos“ ir nepamiršti, kad po dabartinio ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau ateis ekonomikos „ruduo“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. 

Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 m. Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4 proc. per metus. Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę. Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė arti 70 proc. Be to, statybų ir NT plėtotojų įmonių įsiskolinimo lygis yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 2007–2008 m.

Vis dėlto Lietuvos banko ekspertai atkreipia dėmesį į požymius, kad po ilgo palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti. 2018 m. statybų veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis ūgtelėjo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos ūkio šakų buvo didžiausia. Be to, su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų sektoriuje po ilgo mažėjimo laikotarpio per metus padidėjo nuo 14,3 iki 15,0 proc., nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo. Augant būsto pasiūlai, pastaraisiais metais Vilniuje ir Kaune pastebimai išaugo neparduotų, bet jau pradėtų ar baigtų statyti naujų butų skaičius.

Didžiąją dalį Lietuvos finansų sistemos sudaro Šiaurės šalių kapitalo bankai, dėl to, Lietuvos banko vertinimu, aukštos būsto kainos ir didelis namų ūkių įsiskolinimas tose šalyse yra viena iš svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai. Nors Švedijos būsto rinkos augimas prislopo, tačiau prastėjanti padėtis pasaulio rinkose ir iškilusios grėsmės Šiaurės šalių bankų reputacijai dėl pinigų plovimo skandalų gali daryti neigiamą įtaką regiono bankų grupių veiklai. Šiaurės šalių bankų akcijų kainos reikšmingai sumažėjo, o finansavimosi sąnaudos rinkose išaugo. 

V. Vasiliauskas akcentavo teigiamą pokytį – Lietuvos bankų priklausomybė nuo Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų nuosekliai mažėja. 2018 m. pabaigoje patronuojančiųjų bankų finansavimas sudarė 10 proc. šalies bankų bendro balanso, t. y. 3 proc. p. mažiau nei 2017 m. pabaigoje ir gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį, kai šis rodiklis siekė daugiau nei 40 proc. 

Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam hipotetiniam ekonomikos sukrėtimui (šalies BVP sumažėjus 6 %, o NT kainoms  – 22 %), Lietuvoje veikiantys bankai tebebūtų mokūs ir su atsarga viršytų normatyvus. 

„Lietuvos bankų sektorius veikia pelningai ir toliau yra atsparus išorės grėsmėms. Jis lenkia daugelį Europos Sąjungos šalių bankų pagal svarbiausius finansinės būklės rodiklius. Bet bankų koncentracija dėl sujungusių savo veiklą ar iš rinkos pasitraukusių rinkos dalyvių dar labiau padidėjo ir yra viena didžiausių Europoje. Tai padidino bankų galimybes rinktis klientus, o tai galėjo prisidėti prie naujų paskolų namų ūkiams ir įmonėms palūkanų normų padidėjimo. Net ir padidėjus palūkanoms, bankai toliau sparčiai teikia būsto paskolas, tačiau rečiau kredituoja įmones, kurios dairosi kitų finansavimosi šaltinių. Tikimės, kad pastaruoju metu vykę bankų sektoriaus struktūriniai pokyčiai nusistovės, o vartotojams naudingą konkurenciją didins naujų finansinių technologijų (FinTech) įmonių atėjimas į rinką, veiklą pradedantys specializuoti bankai“, – sako Vitas Vasiliauskas. Pastaruoju metu naujos licencijos suteiktos trims specializuotiems bankams, dar penkios paraiškos dėl bankų licencijų yra nagrinėjamos.

Atsižvelgęs į galimą riziką dėl aktyvaus bankų skolinimo ir įvertinęs finansinio ciklo pakilimą, Lietuvos bankas dar 2018 m. priėmė sprendimą stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 iki 1 proc. – ji įsigalios 2019 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikiančių bankų anticiklinis kapitalo rezervas šiuo metu sudaro 65 mln. Eur, o nuo birželio 30 d. jis padidės dvigubai.

Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti. Naujausią Finansinio stabilumo apžvalgą (2019) rasite čia. 

Spaudos konferencijos pristatymas. (1.1 MB

Tiesioginė spaudos konferencijos transliacija Lietuvos banko Facebook paskyroje.