2012-06-13
Šalies finansų sistema – stabili, bet pasaulio ekonomikos raida reikalauja ypatingo budrumo
Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis. Toks vertinimas pateikiamas Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje. Joje nurodytos galimos grėsmės, didžiausi iššūkiai ir rekomendacijos finansų sistemai – didinti bankų kapitalo atsargas palaikant tvarų kreditavimą, gerinti rizikos ir pačių finansų institucijų valdymo sąrangą.
„Įvertinome, kaip mūsų finansus paveikė realiai patirtas išbandymas sukrėtimu, kurį teko išgyventi pernai lapkritį. Išvada vienareikšmė: sistema įrodė esanti stabili, ir rinkos tai įvertino rekordiškai žemomis palūkanomis“, – pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas padėtį finansų sistemoje.
Lietuvos finansų sistemos stabilumą pripažino ir indėlininkai. 2012 m. gruodį – t.y. praėjus 1 mėnesiui nuo AB banko SNORAS veiklos sustabdymo – indėlių sistemoje buvo sumažėję vos 1,1 %, o pastaruoju metu jų stabiliai daugėja. Tuo tarpu Tarptautinio valiutos fondo atlikta 42 finansinių krizių įvairiose šalyse analizė parodė, kad dėl indėlininkų reakcijos vidutinis indėlių sumažėjimas praėjus 1 mėnesiui po įvykio paprastai svyruodavo apie 11 %. Būtent tiek sumažėjo indėlių ir Lietuvoje, kai 1995 – 1996 m. po Lietuvos akcinio inovacinio banko ir LITIMPEX banko veiklos sustabdymo indėlininkai atsiėmė 11 % bankuose laikytų pinigų.
Apžvalgoje nurodyta, kad šiuo metu didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su išorės veiksniais: užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, reikšmingu pasaulio prekybos apimties susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu. Šios rizikos paveiktų šalies finansų sistemą visų pirma per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ar brangstančius energetinius išteklius, o tai darytų neigiamą įtaką pagrindinių skolininkų – įmonių ir namų ūkių – finansinei būklei ir lemtų didesnius bankų kredito nuostolius.
„Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mūsų bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau ir toliau reikėtų gausinti kapitalo atsargas. Pagal nepalankiausią – mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų – scenarijų, siekiant, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8% reikalavimą, iki kitų metų pabaigos reikėtų pritraukti apie 260 mln. litų papildomo kapitalo”, – sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, konservatyviai vertinant įvairių rūšių riziką ir sudarant reikiamus atidėjinius, būtų galutinai išspręstos ekonomikos nuosmukio metu susidariusios paskolų nuvertėjimo problemos. Didesnės kapitalo atsargos sustiprintų bankų atsparumą galimiems sukrėtimams, didintų rinkų pasitikėjimą ir sudarytų sąlygas tvariai kredito plėtrai ateityje.
Finansinio stabilumo apžvalgas Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Apžvalgų paskirtis – įvertinti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti jos galimybes šią riziką atremti.
2012 m. Finansinio stabilumo apžvalgą rasite Lietuvos banko svetainėje (1.6 MB download icon).